paštininkai

Jau netrukus „Lietuvos pašto“ laiškininkai didmiesčių gatvėmis siuntinius žmonėms vežios elektromobiliais. Įmonė sako įsigysianti 100 tokių elektra varomų minifurgonų ir tam skirs mažiausiai 2 mln. eurų. Esą pagrindinis tikslas – mažinti taršą miestuose. Tačiau palengvės ir darbas tiems laiškininkams, kurie dabar tampo sunkius krepšius su siuntiniais, o, kai prireikia, važinėja viešuoju transportu.

Iki Kalėdų likus trims savaitėms, paštininkai įspėja – šios dienos paskutinės išsiųsti siuntą ar atviruką į svečias šalis, jeigu norime, kad siuntinys adresatą pasiektų iki švenčių. Kitaip Kalėdų senelis draugus ar artimuosius aplankys geriausiu atveju tarpušventy, arba ir dar vėliau – jau gerokai po švenčių. Viename sostinės pašto skyrių siuntą paslapčia ruošia vilnietė, kuri sako šiemet dirbanti nykštuku.

Antradienį Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo Covid-19 čia pat, namuose. Slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojam plėsti ir į kitas savivaldybes. „Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų.

Vilnietis Darius savo pašto dėžutėje rado krūvą ne jam skirtų laiškų. Turėję nukeliauti į Fabijoniškių gatvę, laiškai atsidūrė vieno S. Stanevičiaus gatvės namo pašto dėžutėse. Savo versiją ir patarimus, kaip elgtis šitaip nutikus, pateikia ir Lietuvos paštas. Vilnietis Darius savo pašto dėžutėje rado pluoštą ne jam skirtų laiškų. „Visi laiškai skirti Fabijoniškių gatvei, o radome juos Stanevičiaus gatvėje“, – pasakoja skaitytojas vyras.

Lietuvos paštui tęsiant mobilaus laiškininko projektą, dalis kaimo gyventojų teigia, jog naujovė sukėlė sumaišties, o siuntos vėluoja. Vietovėse, kur paslauga teikiama jau dvejus metus, žmonės sako pripratę. Lietuvos paštas neneigia gaunantis nusiskundimų dėl mobiliųjų laiškininkų, tačiau jų yra mažiau nei dėl kitų paslaugų. Mobilaus laiškininko paslauga pradėta teikti prieš dvejus metus 12-koje savivaldybių, o šiemet ji jau apima 23 savivaldybes.

Lietuvos paštas, reaguodamas į oro užterštumą Alytuje, kurį sukėlė gaisras padangų perdirbimo gamykloje, koreguoja laiškininkų darbo laiką – ekstremalioje zonoje ir kaimiškose apylinkėse šalia ekstremalia paskelbtos zonos antradienį laiškininkai nedirbs. Pašto skyriai Alytuje šiandien dirbs trumpiau – iki 14 val., tačiau, pasikeitus situacijai, jų darbo laikas bus koreguojamas.

Spalio 1-ąją Ignalinos, Telšių, Zarasų, Ukmergės ir Varėnos rajonuose gyventojams paslaugas pradėjo teikti mobilus laiškininkas – jį gyventojai galės išsikviesti į namus, norėdami išsiųsti laišką ar siuntą bei pageidaudami, kad registruotoji pašto siunta į namus būtų pristatyta pakartotinai. Prieš 2 metus šis projektas startavo 12 kitų Lietuvos savivaldybių, kur itin pasiteisino – atlikus visuomenės nuomonės tyrimą, paaiškėjo, kad 73 proc.

Šalies paštininkai netrukus bus apginkluoti šunis atbaidančia ultargarsine įranga. Tokių priemonių, kaip sako Lietuvos pašto vadovybė, imtasi po to, kai vienas po kito pasipylė šunų apkandžiotų laiškininkų skundai. Keturkojai laiškininkus puola ne tik vienkiemiuose ar vidury kaimo, kaip būdavę anksčiau, bet ir daugiabučiuose. Mindamas dviratį su pilnu krepšiu kaunietis laiškininkas Vitalijus Andriukaitis nuo ankstaus ryto keliauja iš vieno kiemo į kitą.

Pašto darbuotojai jau neverčiami parduoti kuo daugiau prekių idant gautų finansinį priedą, o darbuotojų kaita dvigubai mažesnė nei parduotuvėse. Taip tikina pastaruoju metu iš kai kurių politikų kritikos sulaukiančio „Lietuvos pašto“ atstovai. Tiesa, kaltinimo, kad įmonės generalinė direktorė uždirba trylika kartų daugiau už eilinius darbuotojus, nekomentuoja. Seimo nario Algirdo Butkevičiaus išplatintame pranešime apie „Lietuvos pašto“ pertvarką kritikos šiai valstybinei įmonei negailėta.

Paštininkai įspėja – jeigu norime, kad draugai ir artimieji siuntas gautų laiku, o ne per Velykas, turėtume suskubti jas išsiųsti ir siųsti jas reikia kur kas atsakingiau nei tai darom dabar. Pasirodo, kad dažnas naudodamasis terminalų savitarna, pamiršta ne tik ant siuntinio užklijuoti adresą ir kam siunčiama. Pamiršta žmonės ir supakuoti siunčiamus daiktus. Štai todėl labai dažnai paštininkams tenka pasukti galvą – kam galėtų priklausyti nuvytusios gėlės, išskridusi bitė, ar net vikšrų gauja.

Šiais laikais laiškus siunčiame elektroniniu paštu – užtenka vieno mygtuko paspaudimo ir žinutė tą pačią akimirką gali nukeliauti, kad ir už tūkstančių kilometrų, tačiau juk taip buvo ne visada. Ilgus šimtmečius žmonės rašė popierinius laiškus ir laukė ištisas savaites ar net mėnesius, kol atkeliaus žinutė. Ką turėjo patirti paštininkai ir laiškanešiai, kuriems buvo pavesta pristatyti siuntinius? Atsakymo į šį klausimą nutarė paieškoti entuziastų – keliauninkų grupė.

Paštininkai ir siuntų gabentojai nerimauja ne tik dėl prieššventinės darbų griūties. Jų galvos skausmas – ir pūgos, šiandien rašo „Lietuvos rytas”. „Šiuo metų laiku darbo krūvis išauga net 3–4 kartus, palyginti su įprastu mėnesiu. Gyventojai ne tiktai daug daugiau išsiunčia siuntų, bet ir gerokai išauga iš užsienio šalių atkeliaujančių siuntų skaičius”, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė. Pagal orų prognozes darbo dieną planuoja ir tarptautinė siuntų įmonė DHL.

Dabartiniai Anglijos ir Velso įstatymai siūlo „neadekvačią“ apsaugą pašto darbuotojams, puolamiems šunų, teigiama Britanijos karališkojo pašto (BKP) parengtoje ataskaitoje. Ataskaitos autoriai rekomenduoja pakeisti įstatymą, kuris padėtų pažaboti savininkus šunų, nuo kurių nukenčia laiškininkai. Dabar galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, jog kai incidentas įvyksta privačioje valdoje, jokių sankcijų prieš savininkus tuo atveju negalima imtis.

Nors vis plačiau naudojantis moderniosiomis technologijomis popierinių laiškų bendras skaičius mažėja, prieš didžiąsias šventes jų srautas vėl atgyja ir išauga net kelis kartus, pastebi pašto darbuotojai. „Apskritai siunčiamų laiškų skaičius mažėja, tačiau prieš didžiąsias metų šventes laiškų išsiunčiama ir gaunama tiek pat, kaip ir anksčiau. Daugeliui prieš šventes nusiųsti paštu sveikinimą yra graži šeimos tradicija.

Laiškanešiai, kurie darbe važinėja savo automobiliais ir su kuriais „Lietuvos pašto" vadovybė buvo sudariusi sutartis dėl asmeninio transporto naudojimo darbui, turės dar labiau susiveržti diržus. Iki šiol mašinas darbui naudodavę laiškanešiai gaudavo 60 centų kuro kompensaciją už vieną nuvažiuotą kilometrą. Dabar jiems tebus mokama po 38,11 cento. „Daug metų dirbame. Kompensacija nesikeitė, o kuro kainos tik kilo. Tegauname po 600 litų atlyginimą ir kompensaciją už kurą.