pasienis

Lietuvai siekiant suvaldyti išaugusius neteisėtų migrantų srautus, lėšos tvorai pasienyje su Baltarusija bus užtikrintos, sako finansų ministrė, kol kas negalėjusi pasakyti, apie kokias sumas kalbama.  Pasak Vaidos Česnulevičiūtės-Markevičienės, keturių metrų aukščio tvorai su „Concertina“ lėšos turėtų būti skiriamos etapais, pradžioje – iš Vyriausybės rezervo. „Siena tikrai neatsiranda taip greitai, todėl tikėtina, kad patys statybų kaštai išsidėstys per šiuos metus ir kitus metus.

Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime žada nepritarti valdančiųjų parengtam fizinio barjero įstatymo projektui pasienyje su Baltarusija.

Lietuva jau trečią parą neįsileido nė vieno migranto. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai akivaizdi pažanga, tačiau krizė dar neįveikta. Tuo metu diktatorius Aliaksandras Lukašenka Minske užstrigusiems migrantams neleidžia grįžti namo ir ruošiasi juos kažkaip varyti į Lietuvą. Migrantams darosi vis sunkiau patekti į Lietuvą, tad jų daugėja kaimyninėse šalyse: Latvijoje ir Lenkijoje.

Sulaikymo stovyklose laikomi nelegalai atvėsus orams maldauja šiltų drabužių. Įvairios paramos organizacijos ar pavieniai verslininkai jų maldas išgirdo ir suskubo rinkti visus būtiniausius daiktus. Akcijų rengėjai žmonių prašo dalintis šiltais megztiniais, kojinėmis, patalyne. Tiesa, idėjos autoriai ragina dalytis tik tvarkingais daiktais, esą tai ne vieta atsikratyti nereikalingais skarmalais.  „Man labai, labai šalta. Neturiu švarko.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Mickūnuose Vilniaus rajone padėkoti valstybės sieną saugantiems pareigūnams. Šalies vadovas tikino, kad migrantų krizė vis dar nėra įveikta, nors teigiamus poslinkius jis tikino matantis. „Mes norime, kad Lietuvis valstybės sienos būtų saugomos. Kad mūsų reikalavimų būtų laikomasi.

Iš Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, įrengtos stovyklos sekmadienį pasišalinę migrantai buvo sugrąžinti, BNS pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič. Kaip sekmadienį pranešė LRT, iš viso buvo pasišalinę 12 migrantų, penki iš jų tą pačią dieną grįžo į poligoną. Pirmadienio duomenimis, į poligoną grįžo ir likusieji migrantai. VRM atstovė negalėjo patikslinti, ar jie grįžo patys, ar juos sulaikė pareigūnai.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Lietuvos pasieniečiai į Baltarusiją grąžino 150 asmenų, bandžiusių pereiti valstybės sieną neleistinose vietose. Grąžintų migrantų grupių dydis – nuo kelių iki keliasdešimties asmenų.

Pareigūnai šiuo metu ieško 6 iš Rūdninkų poligono pabėgusių migrantų.  Iš migrantams įrengtos stovyklos Rūdninkuose sekmadienį buvo pasprukę ir daugiau migrantų, tačiau dalis jų sugrįžo patys. Naujienų portalo tv3.lt šaltiniai patvirtino, kad vienas migrantas buvo surastas visai neseniai. Anot šaltinių, situacija nuolat kinta, bet šiuo metu dar ieškoma 6 pabėgėlių.

Latvijos pasienyje nuo šeštadienio vidurdienio sulaikyti dar 35 nelegalūs migrantai, BNS patvirtino pasienio tarnybos atstovė Kristinė Petersonė. Jos teigimu, manoma, kad dauguma jų yra irakiečiai. Per ankstesnes 24 valandas buvo sulaikyti 38 trečiųjų šalių piliečiai, mėginę neteisėtai kirsti sieną. Reaguodama į padėtį Lietuvoje ir vertindama rizikas Latvijos-Baltarusijos pasienyje, Latvijos valdžia sugriežtino sienos apsaugą ir mobilizavo daugiau pasieniečių ir karių stebėti žaliąją sieną.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 80, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių skelbiami duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad praėjusią parą pasieniečiai į Baltarusiją grąžino beveik 80 neteisėtų migrantų, nė vienam migrantui neleista atvykti į Lietuvą draudžiamose vietose. Didžioji dalis neteisėtų migrantų į Baltarusiją grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonuose, Druskininkų savivaldybės ribose.

Reaguodamas į migrantų krizę Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvai skyrė 280 tūkst. eurų paramą. Ją administruos Lietuvos Raudonasis Kryžius. Lėšos bus naudojamos atliepti pirminius būtiniausius atvykusių žmonių humanitarinius poreikius sulaikymo vietose, pranešė Lietuvos Raudonasis Kryžius. Ketinama pirkti higienos priemonių, drabužių, pirmo būtinumo vaistų ir kt.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas neteisėtas migrantas, apgręžta beveik 250, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių šeštadienio duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad dauguma migrantų buvo apgręžti pirmoje paros pusėje – naktį ir paryčiais, iki vidurdienio jau buvo grąžinta daugiau nei 160 asmenų. Teritorijų žvalgymui pasienyje pareigūnai buvo pasitelkę ir sraigtasparnį, taip pat naudotas ir bepilotis orlaivis.

Latvijoje iki šeštadienio vidurdienio buvo sulaikyti 38 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai kirtę valstybės sieną, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasieniečiai pridūrė, kad penktadienį vakare buvo sulaikyti dar penki sienos pažeidėjai. Neteisėtai sieną perėję asmenys buvo sulaikyti laikantis Imigracijos įstatyme numatytų procedūrų ir nugabenti į užsieniečių sulaikymo centrus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Tarptautinę migracijos organizaciją įsitraukti, padedant migrantams iš Baltarusijos grįžti atgal į Iraką. „Pirmadienį esu pasirengęs kreiptis į Tarptautinę migracijos organizaciją, kad ji įsitrauktų į migrantų grąžinimo procesus iš Baltarusijos į Bagdadą“, – BNS šeštadienį teigė G. Landsbergis. Jo teigimu, Minsko režimas daliai pasienyje esančių irakiečių neleidžia grįžti atgal į Minską.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Irako sprendimas stabdyti skrydžius į Minską yra pirmas rimtas žingsnis sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, ir jeigu jis bus tvarus, su Iraku bus galima kalbėtis apie bendradarbiavimo plėtrą.  „Tai yra pirmas rimtas žingsnis į migracijos krizės sprendimą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tie, kurie žada migrantams lengvą kelią per Baltarusiją į Europos Sąjungą, meluoja, todėl jis ragina nepakliūti į prekybos žmonėmis pinkles. „Tie, kurie žada žmonėms lengvą kelią į ES per Baltarusiją, meluoja. Žmonės yra lengvai apgaunami ir patenka į spąstus sumokėdami tūkstančius dolerių už nieką, tik už ES miražą. Nepakliūkite į prekiautojų žmonėmis rankas“, – televizijai „Al Jazeera“ penktadienį sakė šalies vadovas.

Pasienyje su Baltarusija – įtampa kaista. Nelegalai, susidūrę su Lietuvos pareigūnais, negalėjo grįžti ir į Baltarusiją, mat jiems kelią ten, iš kur atėjo, po skydais ir šalmais pasislėpę baltarusių pasieniečiai. Migrantai liko vos kelių metrų pločio ruože, tarp abiejų valstybių ribas žyminčių stulpų. Kad po Lukašenkos nurodymų padaugėjo baltarusių pareigūnų pasienyje, fiksuoja ir mūsų pareigūnai.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Esant ekstremaliai situacijai Lietuva ketina apriboti vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus. Pagal teikiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose ...

Migrantų, neteisėtai norinčių patekti į Lietuvą, Baltarusijos pasienio ruože gali būti pakankamai daug, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Jis taip teigė paklaustas, ką migrantai daro, kai Lietuvos pareigūnų yra nukreipiami atgal į Baltarusiją. „Mes negalime 100 proc. žinoti, kur jie yra. Mes įsivaizduojame, kad jie lieka pasienio ruože ir jų ten tikrai šiuo metu gali būti pakankamai daug.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, Lietuva taps pirmąja regiono valstybe, kuri turi tokį solidų fizinį barjerą. Politikas įsitikinęs, kad ateityje tvora leis nuo Lietuvos nukreipti būsimus nelegalios migracijos srautus.

Konservatorius Mykolas Majauskas tikina, kad lėšų tvoros pasienyje su Baltarusija statybai Lietuva turi pakankamai. Jis atskleidė, kad sienos statyba bus vykdoma trimis etapais, o visos fizinio barjero statybos Lietuvai turėtų kainuoti apie 153 mln. eurų. Seime dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statybos penktadienį surengtas bendras Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdis.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia turinti žinių, kad migrantai, neteisėtai bandantys kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną, žino, kur yra pasienio kontrolės punktai. „VSAT pareigūnai turi žinių, kad migrantai žino, kur yra pasienio kontrolės punktai“, – BNS sakė tarnybos atstovas Rokas Pukinskas. Šiuo metu patekti į Lietuvą galima tik per pasienio punktus, kitur migrantai yra atgrasomi ir siunčiami atgal į Baltarusijos teritoriją. Tam leista naudoti ir specialiąsias priemones.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Vyriausybė registravo įstatymų projektus, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija.

Rūdninkų nelegalų stovykloje gyvenantys migrantai dalinasi įvairiausiomis istorijomis kaip jie pasiekė Lietuvą – vieni iki Lietuvos sienos važiavo taksi, kiti plaukė laivais ar net ėjo per džiungles. Visi kaip vienas tvirtina, kad bėga nuo karo ir kitų negandų ir vis skundžiasi sąlygomis – vyrų 800, o dušų tik trys, Lietuvišką vasarą jiems šalta, o kai kurie dėl dehidratacijos išvirsta iš kojų išvydę žurnalistų kameras.

Lietuvos-Baltarusijos pasienyje tvyro įtampa. Pranešama, kad čia uniformuoti, skydais nešini Baltarusijos pareigūnai blokuoja migrantų grąžinimą į Baltarusiją.  Apie tai pranešęs 15min.lt rašo, kad fiksuotas ir toks atvejis, kai Baltarusijos pareigūnas žodžiu liepia vėl eiti į Lietuvą.  „Abi pusės naudoja tarnybinius šunis, kartais migrantai ne vienai valandai lieka tarp stulpelių, žyminčių valstybės sieną, apsupti pareigūnų.

Lukašenką aptarnaujantys propagandistai pažėrė propagandos spektaklį – per televiziją rodo neva lietuvių sumušto ir mirusio irakiečio lavoną – jo gedinčius ir ašarojančius pasienio gyventojus ir net spontanišką baltarusių protestą prie Lietuvos ambasados. Tiesa, opozicinė žiniasklaida demaskuoja piketo organizatorius iš KGB – piketas pradėjo organizuoti dar prieš irakiečiui mirštant.  Tuo metu Irako valstybinės aviakompanija stabdo skrydžius į Minską.

Šalies valdžia pagaliau surado reikiamų strypų, varžtų ir estų dovanota koncertina ėmė vėl tvertis nuo Baltarusijos, ir taip toliau stabdyti iš ten plūstančius nelegalus. Vyriausybė apsisprendė ir kokią tvorą statys šalia koncertinos – ji bus keturių metrų aukščio ir valstybei kainuos mažiausiai šimtą penkiasdešimt milijonų eurų.  Druskininkų užkardoje, kariškiais vėl tęsia prieš daugiau nei mėnesį pradėtus koncertinos tiesimo darbus.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Irakietis Amiras Taheras Mohammedas jaučiasi apgautas – sumokėjęs tūkstančius eurų, kad atsidurtų Vokietijoje, dabar dienas jis leidžia Lietuvoje. „Jie atvežė mus Iš Minsko, parodė pusę ir sakė eiti. Jie sakė, kad po penkių ar šešių kilometrų būsite Europoje“, – prisimena 29-ių vyras. „Jie mums nesakė, kad čia bus Lietuva, o mes neturėjome žemėlapių ar telefonų. Aš maniau, kad vykstu į Vokietiją“, – pasakoja jis. Siekdamas patekti į Europą, migrantas sumokėjo 15 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad sprendžiant migrantų krizę dalis tvoros pasienyje su Baltarusija turėtų atsirasti iki pavasario, o projektą galėtų įgyvendinti valstybinė įmonė. „Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą. (...) Valdžios institucijos nėra patys geriausi verslininkai arba projekto įgyvendintojai“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pabrėžia, kad nė vienu vienu atveju pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai įgaliojimų neviršijo. Tai VSAT pareiškė trečiadienį Minsko režimui pranešus apie Baltarusijos teritorijoje prie Lietuvos sienos aptiktą sužalotų irakiečių grupę. „Pagal informaciją, kurią turime dabar, nė vienu atveju mūsų pareigūnai neviršijo įgaliojimų“, – BNS trečiadienio pavakare sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių.

Neteisėtų migrantų srautas ir toliau auga. Pasieniečiai turi galimybę apgręžti migrantus, neteisėtai kertančius Lietuvos pasienio ruožą, atgal į Baltarusiją. Baltarusijos žiniasklaida skelbia apie pasieniečių naudojamą smurtą, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė to patvirtinti negali, bet teigia, kad tai – dezinformacija, kurios komentuoti nemato prasmės.

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, Benekainių gyvenvietės apylinkėse mirė Irako pilietis, trečiadienį pranešė baltarusių Valstybės sienos komitetas. Lietuvos pasieniečiai sako negavę informacijos iš Baltarusijos pareigūnų apie šį įvykį ir teigia sužinoję apie tai iš žiniasklaidos. „Sunkios būklės neslaviškos išvaizdos vyriškį aptiko baltarusių pasieniečiai“, – pareiškė Komiteto atstovas Antonas Byčkouskis. Pasak jo, pasieniečiai bandė suteikti tam vyrui pirmąją pagalbą, bet jis mirė.

Nepaprastoji padėtis pasienio savivaldybėse sudarytų sąlygas pareigūnams geriau kontroliuoti padėtį prie sienos bei ribotų galimybes patekti į pasienio zoną neteisėtų migrantų pervežimu užsiimantiems asmenims, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. „Jeigu kalbame apie nepaprastąją padėtį, galbūt į tą situaciją pažvelgčiau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos perspektyvos.

Pirmadienį buvo įvykdytas sprendimas dėl Kamerūno Respublikos piliečio išsiuntimo į kilmės šalį. Jis jau išvyko iš Lietuvos. „Užsienietis neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje grąžintas į kilmės šalį. Sprendimai bus priimami ir dėl kitų asmenų. Lietuva gerbia  žmogaus teises,  tačiau neteisėtai esantys Lietuvoje migrantai bus išsiunčiami. Mes negalime toleruoti neteisėtą buvimą mūsų šalyje“, –  teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Baltarusijos vakarinėje Gardino srityje sienos apsaugos tarnybos antradienį pradėjo operatyvines taktines  pratybas prie sienų su Europos Sąjungos valstybėmis, pranešė Valstybės sienos apsaugos komitetas. Šie mokymai vyksta Lietuvoje toliau vystantis krizei dėl iš Baltarusijos plūstančių migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija, dėl kurios šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Neteisėti migrantai iš Baltarusijos ir toliau kerta Lietuvos sieną. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė leido pasieniečiams apgręžti į šalį plūstančius pabėgėlius ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes. Pranešama, kad pareigūnai gali naudoti visas būtinas priemones stabdant neteisėtą migraciją, įskaitant ir jėgos panaudojimą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Migrantų antplūdis į Lietuvą įgauna vis didesnį pagreitį. Pasieniečiai vakar sulaikė rekordinį nelegalų kiekį – 287 žmones. Auga ne tik sienos pažeidėjų skaičius, bet ir jų nepasitenkinimas. Šiandien, prapliupus lietuviškam lietui, Rūdninkuose apgyvendinti nelegalai sukėlė maištą, tačiau sulaukė pareigūnų ašarinių dujų. Nepatenkinti, kad Lietuva neleidžia laisvai keliauti į Vakarus, migrantai net grasina, kad būsime pašalinti iš Europos Sąjungos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) siūlo prie sienos su Baltarusija statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą. Jos įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų. „Planuojame statyti prie pat valstybės sienos, ne žemesnę kaip keturių metrų nuo žemės, čia jau su „Concertina“ būtų“, – pirmadienį BNS sakė VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Vidas Mačaitis.

Per parą, t. y. visą ketvirtadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 137 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 282. Ketvirtadienį iš VSAT užkardų 380 iki tol jose apgyvendintų migrantų buvo perkelti į Rūdninkus Šalčininkų rajone. Pagal savivaldybes daugiausia užsieniečių įkliūna Varėnos rajone. Iš 137 pastarąją parą įkliuvusių užsieniečių 106 turėjo Irako dokumentus ar prisistatė šios šalies piliečiais.

Ketvirtadienį po pietų Rūdninkų poligone apgyvendinami pirmieji migrantai. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, tačiau iš viso artimiausiu metu, tai yra artimiausiomis dienomis planuojama apgyvendinti apie 350“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis. Užsieniečius pasieniečiai gabena savo tarnybiniu ir savivaldybių transportu, jiems padeda policija.  „Pirma iš A. Barausko, G. Žagunio ir Varėnos užkardų, kur labiausiai apkrautos.

Pietų Lietuvos pasienio užkardose ketvirtadienį apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu tikslas – kuo greičiau iškelti migrantus iš pasienio užkardų, kad kuo daugiau pasieniečių galėtų vykdyti tiesiogines savo funkcijas.

Lietuvai gavus apie 100 kilometrų aštrios vielos iš Estijos, kariuomenė netrukus turėtų tęsti pasienio užtvaros tiesimą, tačiau norint tai daryti greičiau, reikėtų pasitelkti verslą, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kariuomenė teikė ir teiks tuos inžinerinius pajėgumus užtvaros tiesimui. Tačiau norint, kad būtų greičiau, reikėtų tiesiog daugiau tiesėjų, reikėtų paslaugų pirkimo.