parama

Gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų numatyta dar 2,3 mln. eurų paramos, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Ji paskelbė jau antrą šiemet paramos kvietimą. Spalį pasibaigus ankstesniam kvietimui sulaukta 21 paraiškos už 1,7 mln. eurų, nors jam buvo numatyta 3 mln. eurų.  Bendra subsidija vienam būstui gali siekti iki 2,1 tūkst. eurų, o didesniam projektui – 300 tūkst. eurų.

Spalio 29-osios rytą Kazlų Rūdoje įvyko skaudi nelaimė – dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas, ko pasekoje sudegė namas, kuriame tą naktį buvo 4 asmenys, tarp jų yra ir nukentėjusių. Iš namo neliko nieko, viskas, kas buvo tiek viduje, tiek namo išorė sudegė, todėl šeimai beliko vienas kelias – kreiptis į geros valios žmones. Sprogimas įvyko ankstyvą penktadienio (spalio 29 d.) rytą – kaip pasakoja namo savininkė Laimutė Barauskienė, sprogimas pabudino maždaug 6.50 val. ryte.

Dar praėjusiais metais šiauliečio Tomo visur buvo pilna – jis visuomet buvo įsitraukęs į įvairias veiklas ir degė meile kanų dviračiams, tačiau lemtingą 2020 metų birželio 29-ąją viskas apsivertė aukštyn kojomis. Šokant į vandenį tuomet dar būdamas 21-erių Tomas patyrė rimtą traumą, dėl kurios dabar negali valdyti pusės kūno, ir, kaip sako jo mama Gitana Vasiliauskienė, dabar didžiausias vienintelio jos vaiko noras – vėl vaikščioti.

Lietuvos turizmo verslo atstovai teigia, kad atvykstamasis ir vietos  turizmas vis dar patiria iššūkių, todėl prašo papildomos valstybės paramos vis dar neatsigaunančioms įmonėms. Sektoriaus atstovai kartoja, jog pasigenda vieningos strategijos.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.

Smarkiai išaugus gamtinių dujų kainai, Aplinkos ministerija siūlo skirti dar 21,5 mln. eurų gyventojams būstui atnaujinti, įsigyti modernius šildymo katilus, darželiams, mokykloms, ligoninėms ir kitiems visuomeniniams pastatams – įrengti šilumos siurblius ar saulės jėgaines.  „Valstybės parama gyventojams gali ir suminkštinti energijos kainų šuolį, ir kartu pagreitinti tvarius pokyčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų susivienijimams bei politinėms partijoms šiandien pradeda pervesti gyventojų skirtą paramą. Rėmėjų lėšos bus pervedamos dalimis kasdien iki lapkričio 15 d. Dar šią savaitę pirmuosius paramos gavėjus pasieks apie 6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Šiemet nuo 2020 m. sumokėtų mokesčių apie 458 tūkst. gyventojų iš viso paramai skyrė beveik 21,1 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas žada parengti įstatymų pataisas,  kurios įpareigos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) visuomenei atskleisti įmonių ir organizacijų gaunamą paramą bei jos davėjus.  „Ar nederėtų visuomenei atskleisti visus juridinius asmenis, kurie teikia labdarą ir paramą, bei jos gavėjus.

„Visa tai atrodė siaubingai. Bet pirmieji 2 su puse mėnesio buvo tik ilgos ir sunkios kelionės pradžia“, – išgyvenimais dalinasi beveik trejų metukų sulaukusios Alisos mama Olesia Lechan. Mergaitė nuolat kovoja dėl būvio – vos gimus jai buvo diagnozuotos genetinės bei neurologinės ligos, dėl kurių ji nuolat lankosi reabilitacijoje. Mergaitės mama Olesia šiandien pasakoja, kad iki pat mergaitės gimimo niekas, nei ji pati, neįtarė, kad mergaitė gali turėti problemų.

Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl didėjančių šilumos kainų, kompensacijas už būsto šildymą siūloma mokėti daugiau žmonių. Seimas po pateikimo antradienį priėmė svarstyti tai numatančią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą, kuria siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, planuojama gerokai daugiau mokėti už įvaikintus vaikus. Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame Išmokų vaikams pataisų projekte. Toliau jį svarstys parlamento komitetai. Už pataisas po pateikimo procedūros balsavo 100 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno, 23 susilaikė. „Vaiko pinigai augs tiek, kiek jie yra indeksuojami“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Penktadienio vakaras Kėdainių rajone paženklintas itin skaudžiu eismo įvykiu – Gudžiūnų miestelio pašonėje susidūrus vilkikui „DAF“ su puspriekabe ir mikroautobusui „Nissan Interstar“, žuvo pastarąjį automobilį vairavęs 43 metų vyras. Žuvusysis yra vietos gyventojas, tragedijos sukrėsta gyventojų bendruomenė jo šeimai renka aukas. „Nuoširdi užuojauta Arūno Budevičiaus šeimai. Stiprybės. Būtume dėkingi, jei atsirastų galinčių padėti finansiškai.

Nuo 2003 m. TV3 televizijos ir ilgamečio partnerio SEB banko organizuojamas paramos projektas „Išsipildymo akcija“ kasmet ištiesia pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia labiausiai – itin sunkiomis ar retomis ligomis sergantiems vaikams. Ne išimtis ir praėję metai, kai paramos akcijos koncerto metu žiūrovų širdis suvirpino net 8 jautrios istorijos. Viena iš jų – 2-mečio Tautvydo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ukrainos kariuomenei būtų perduota šarvinių liemenių ir balistinių diržų. Ukrainai perduodama po 490 liemenių ir jų priedų – diržų, jų bendra vertė siekia apie 677 tūkst. eurų. Turto perdavimą organizuoti ir jo kontrolę vykdyti pavesta Lietuvos kariuomenei – ji taip pat apmokės ir transportavimo išlaidas. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu, suderinus praktinius klausimus su Ukrainos puse.

Kitąmet didės ne tik pensijos ir valdininkų algos, bet ir vaiko pinigai. Vaikams vyriausybė planuoja pridėti po pusketvirto euro per mėnesį, o daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų atžaloms – po pusšešto. Opozicija jau priekaištauja, kad tai net rekordiškai kylančių kainų nekompensuos, tad toks sprendimas esą rodo, jog valdantiesiems labiau rūpi neįgalieji ir pensininkai, o vaikus auginančios šeimos esą paliekamos likimo valiai. Tėvai rėžia tiesiai, toks išmokų didinimas – pasityčiojimas.

 Lietuvą pasiekė pirmoji Europos Komisijos (EK) finansinės paramos dalis migracijos krizei suvaldyti, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Iš skirtų 37 mln. eurų pervesta 29,6 mln. eurų. „Likusi paramos dalis mus pasieks vėliau. Ji skirta padengti Lietuvos patirtas išlaidas dėl neteisėtos migracijos valdymo bei užtikrinti bazinių paslaugų suteikimą į Lietuvą patekusiems migrantams“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį startuoja finansinė parama įmonėms, planuojančioms kurti inovatyvius produktus ar technologijas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Tam viso iš Klimato kaitos programos lėšų yra skirta 2 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Kvietimas teikti paraiškas galios keturis mėnesius – iki kitų metų vasario 8 dienos, arba kol pakaks lėšų skirtų šiai priemonei. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui yra 1 mln. eurų.

Gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų sulaukta 21 paraiškos už 1,7 mln. eurų. Šiam paramos kvietimui iš viso skirta 3 mln. eurų.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino naują paramos priemonę „Turizmo paslaugų ir produktų inovacijos“, kuria vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams ir gidams numatoma suteikti 750 tūkst. eurų dydžio finansavimą, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad šios lėšos leis turizmo sektoriui bent iš dalies kompensuoti dėl pandemijos patirtus nuostolius diegiant turizmo paslaugų ir produktų inovacijas, skirtas turizmui Lietuvoje skatinti.

Pandemija skaudžiai kirto turizmo verslui. Kai stambios šio verslo žuvys sugebėjo didesnių nuostolių išvengti, smulkiųjų turizmo atstovų pajamos smuko net 80 proc. Tuo tarpu valstybės parama buvo paskirstyta netinkamai ir būtina keisti finansinės pagalbos schemą, teigė turizmo atstovai. Turizmo verslai su nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi iki kito pavasario. Tačiau turi ir pasiūlymų, kaip valdžia gali padėti turizmui atsigauti.

„Norfos“ labdaros ir paramos fondas skyrė Valstybės sienos apsaugos tarnybai 100 tūkst. eurų paramą. „Norime parodyti pasieniečiams ir kitiems Lietuvos piliečiams, kad mūsų bendrovė nelieka abejinga, kai valstybei iškyla rimtų rūpesčių“, – pranešime cituojamas „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo, ši parama bus skirta finansiškai motyvuoti sieną su Baltarusija saugančius pareigūnus.

Lietuvoje pernai suteikta 182 mln. eurų paramos – 2,3 proc. daugiau nei 2019 metais. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,9 proc., užsienio šalių – 25,1 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 19 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (67,8 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos juridiniai asmenys pernai suteikė 101,7 mln.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė naują įrankį, skirtą stebėti socialinės paramos teikimo rezultatus. Ministerijos vadovė Monika Navickienė pabrėžė, kad naujos stebėsenos priemonės tikslas – pastebėti gerąsias savivaldybių taikomas praktikas ir jomis dalintis. Naujas stebėsenos metodas apima 3 sritis: skurdo mažinimą, prevenciją ir pagalbos teikimą.

Keliolika parlamentarų siūlo skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos šaulių sąjungos finansavimui. Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę skirti Nevyriausybinių organizacijų fondui mažiausiai penktadalį užpraėjusių metų GPM, gyventojų paskirstytos ne pelno subjektams, taip pat tarp finansavimo gavėjų nėra Lietuvos Šaulių sąjungos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pažadėjo didinti humanitarinę pagalbą Afganistanui ir sakė, kad Europos Sąjunga palaiko „Afganistano žmones“. „Turime padaryti viską, kad būtų išvengta realios didelio bado ir humanitarinės nelaimės rizikos“, – sakė ji, Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį. „Ir patys prie to prisidėsime. Padidinsime afganistaniečiams skirtą pagalbą dar 100 milijonų eurų“, – pridūrė ji.

Vakar, rugsėjo 8 dieną, Alytuje įvyko baisi nelaimė – ugnis pasiglemžė jaunos šeimos namo stogą ir mansardą. Šeima kreipiasi į neabejingus žmones ir prašo pagalbos. Kaip pasakoja viena iš namo gyventojų Nijolė, didžiausias galvos skausmas dabar rasti, kas uždengtų namo stogą. Dviejų vaikų mama Nijolė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, jog apie gaisrą sužinojo iš kaimynės anksti ryte, apie 9 valandą ryto. Moteris tuo tarpu buvo darbe.

Užvakar, rugpjūčio 31-ąją, Varėnos rajone įvyko skaudi nelaimė – sudegė namas. Namo savininkų dukra Džastina Malinauskienė prašo neabejingų žmonių pagalbos, nes iš liepsnų išgelbėti nepavyko nieko, sveiki liko tik pamatai. Namą moters tėvai statė savo rankomis, įdėjo į jį visas santaupas ir širdį. Darbai truko šešerius metus, o per kelias valandas iš ilgai statytų namų neliko nieko. Namas buvo naujos statybos, naujai įrengtas, o šeima buvo pradėjusi apšiltinimo darbus, nes namas rąstinis.

Cerebriniu paralyžiumi spastine diplegija sergančio 6-mečio Dominyko svajonė vaikščioti jau visai greitai išsipildys – berniukas su visa šeima jau išvyko į JAV, kur šiandieną bus atlikta operacija. Dominyko mama Aušra Gajauskienė džiaugiasi, kad sūnui nebeteks kęsti skausmų, tačiau iki svajonės išsipildymo dar trūksta maždaug 10 tūkstančių eurų.

Ketvirtadienį iš Slovėnijos atvežta 10 km koncertinos ir jos įrengimui reikalingų medžiagų – stulpų, tvirtinimo detalių. Tai dar vienos šalies parama Lietuvai, kuri ketina įrengti fizinį barjerą savo pasienyje su Baltarusija. „Ši parama mums labai svarbi. Mūsų tikslas – įrengti fizinį barjerą kuo greičiau, tad šiuo metu būtina pasirūpinti nenutrūkstamu medžiagų tiekimu.

Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo šiemet planuoja sulaukti 63 mln. eurų paramos elektromobiliams, švaresnėms technologijoms, savivaldybių pastatams atnaujinti, neariminei žemdirbystei.  Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino nacionalines finansavimo kryptis fondo paramai 2021-2022 metams, praneša Energetikos ministerija.  „Per šį dešimtmetį į Lietuvos ekonomiką pagal Žaliąjį kursą bus įlieta iki 7 mlrd.

JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Švedija ir Šveicarija steigia fondą „Partnerystė už stiprią Ukrainą“, sieksiantį surinkti iki 35 mln. dolerių (30 mln. eurų) šiai valstybei paremti, trečiadienį pranešė britų ambasada Kijeve. „Didžioji Britanija, Kanada, Švedija, Šveicarija ir JAV padės švelninti Rusijos destabilizuojančią įtaką Ukrainos pietiniuose ir rytiniuose regionuose. Per trejus metus fondas iš aukotojų ketina surinkti iki 35 mln.

Rugpjūčio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvavo Šiaurės Atlantos tarybos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę (angl.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Baltarusijai skyrė 925 mln. JAV dolerių vertės SDR (specialiųjų skolinimosi teisių) pagal naują bendrą 650 mlrd. JAV dolerių vertės SDR paskirstymą, rodo TVF svetainėje paskelbta informacija. Kiek anksčiau TVF teigė naujienų agentūrai „Interfax“, kad Baltarusija gaus jai kaip TVF valstybei narei skirtas lėšas paskirstant SDR remiantis 0,14 proc. kvota. Lėšos skiriamos vyriausybei, o SDR įskaitomos į aukso ir užsienio valiutos atsargas.

Sekmadienį nuo pat ankstaus ryto Vilniaus centre būriavosi džiugiai nusiteikę žmonės, pasiruošę startuoti jau dvyliktus metus vykusiame IKI Velomaratone.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“. Pagal šią priemonę verslas gali diegti informacines technologijas verslo sandoriams valdyti elektroniniu būdu. Priemonei skirta 40 mln. eurų.   „Koncentruojamės į tokias priemones, kurios leistų verslams atsitiesti po suvaržymų ir skatintų juos augti.

Lietuvos žmonių kelionės į užsienį atsigauna, tačiau į Lietuvą vis dar atvyksta labai mažai turistų, pastebi verslo atstovai. Jie ragina labiau reklamuoti Lietuvą kaip turistinę kryptį. Lietuvos kelionių verslo asociacijos (LKVA) viceprezidentas Udrius Armalis teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį turistų į šalį atvyko maždaug 10 kartų mažiau nei tuo pačiu metu 2019-aisiais.  „Lietuva nėra išpopuliarinta kryptis, Lietuva yra mažiausiai investuojanti į savo reklamą.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Sekmadienį per Lietuvą praskriejo žinia apie Šiaulius sukrėtusį sprogimą – sprogo gyvenamasis namas, namuose buvę asmenys už savo gyvybes kovoja reanimacijoje, vieno jų būklė kritinė. Sprogimo metu sužalotų sutuoktinių vaikai kreipiasi į visuomenę su pagalbos prašymu. Pavojuje – dviejų jaunų vaikų, 24-erių Luko ir 20-ies Samantos Vigelių, tėvų gyvybė. Pasak L. Vigelio, namuose šeima gyveno vos ketverius metus, kai netikėtai nugriaudėjo sprogimas.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui. Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Elektrėnuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Projektui skirta beveik 360 tūkst. Europos Sąjungos (ES) paramos – įsakymą dėl finansavimo šią savaitę pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad taip siekiama plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takus visoje šalyje.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Rugpjūčio mėnesį nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais ketvirtoji pagalba maisto produktais, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sau...

Europos Komisija (EK) leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uostui, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Lėšos bus skirtos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui. Pasak EK, investicijos pagerins susisiekimą su Palanga, palengvins regiono vystymąsi ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų oro uostų toje pat pasiekiamumo zonoje padėčiai.

Jau šeštus metus iš eilės labdaros ir paramos fondas „Gėrio trupinėlis“ renka paramą šeimoms, kurios negali įsigyti visko, kas reikalinga vaikui einant į mokyklą. Šiemet pagalba taip pat reikalinga – reikia nuo pieštuko iki sportinės aprangos. Kaip sako fondo įkūrėja Rūta Filejeva, per tiek metų pastebėjo, jog toli gražu ne visi išgali nusipirkti mokyklinių priemonių, kurios taip reikalingos, norint išleisti vaiką į mokyklą.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Lietuvai kovojant ne tik su koronaviruso pandemija, bet ir su jos pasekmėmis, pristatyta nauja priemonė verslui skatinti, tai – kūrybiniai čekiai. Pokalbis apie šią naują iniciatyvą, kas joje gali dalyvauti ir kokių rezultatu su ja tikimasi pasiekti su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų planavimo skyriaus vedėja Olga Celova ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovu dr. Artūru Jakubavičiumi.