palestina

Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas pasveikino Donaldą Trumpą laimėjus JAV prezidento rinkimus. M. Abbasas palinkėjo D. Trumpui sėkmės ir „pareiškė norą dirbti su prezidentu Trumpu taikos ir saugumo regione vardan, pabrėždamas Palestinos liaudies ryžtą pagal tarptautinę teisę siekti taikos, apsisprendimo teisės ir valstybingumo“, – trečiadienį pranešė Palestinos naujienų agentūra WAFA.

Vilniuje šeštadienį prasidėjo eisena, kurioje, anot organizatorių, išreiškiamas solidarumas su Palestinos ir Libano žmonėmis bei pasmerkiami Izraelio vykdomi veiksmai regione. Protesto akcijos organizatoriais įvardijami portalas Palestina.lt ir Poppies. Apie 100 eisenos dalyvių būriavosi Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos nacionalines Martyno Mažvydo bibliotekos. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Laisvės troškimas ne nusikaltimas“, „Laisvė Palestinai“, „Stop genocide“ (liet.

Madride ketvirtadienį planuojamas palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbasosusitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu – tai bus pirmasis jo vizitas į šią šalį nuo tada, kai ji gegužę oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Ispanijos kvietimu M. Abbasas sustos Madride prieš vykdamas į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pranešė jo biuro pareigūnas.

Palestinos gydytojai šeštadienį pranešė, kad mažiausiai 11 žmonių žuvo Gazos mieste per Izraelio oro smūgį šeimos namui. Tarp aukų – keturi vaikai ir trys moterys, sakė žurnalistams Gazos ligoninės medikai. Pranešama, kad buvo smogta namui Tufaho rajone. Šios informacijos negalima patikrinti remiantis nepriklausomais šaltiniais, o Izraelio kariškiai kol kas nekomentuoja šio incidento. Palestiniečiai teigia, kad daugiau kaip 41 tūkst.

Ispanija penktadienį surengs musulmoniškų ir Europos šalių ministrų susitikimą, kurio tikslas yra pastūmėti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą Izraelio ir palestiniečių konflikte. Ispanijos užsienio reikalų ministerija pranešime pažymėjo, kad susitikimas suburs vadinamosios Gazos Ruožo kontaktinės grupės narius, tarp kurių yra tokios šalys, kaip Egiptas, Kataras, Saudo Arabija ir Turkija.

Graikijos sostinėje Atėnuose antradienį buvo evakuota ministerija, kai palestinietis pabėgėlis pagrasino susisprogdinti netoliese esančiame pastate, pranešė policija. AFP žurnalistai pranešė, kad vyras nuoga krūtine, rankoje spausdamas peilį, žingsniavo šeštojo aukšto balkonu prie Žemės ūkio ministerijos ir persisvėrė per kraštą. Graikijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad jis grasino susprogdinti dujų balioną ir iššokti iš balkono.

Humanitarinė padėtis Gazos Ruože, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, yra „daugiau nei katastrofiška“. Daugiau kaip milijonas palestiniečių rugpjūtį negavo maisto davinių humanitariniu keliu, Niujorke sakė JT atstovas Stéphane Dujarricas. Kasdien išverdamų maisto porcijų skaičius, lyginant su liepa, sumažėjo 35 proc. iki 450 000. S. Dujarricas smarkiai sumažėjusį išverdamo maisto kiekį, be kita aiškino keliskart Izraelio duotais nurodymais gyventojams evakuotis.

Palestiniečių medikai ketvirtadienį pranešė, kad Izraelio kariuomenei vykdant reidus okupuoto Vakarų Kranto Tubaso rajone per smūgį į automobilį žuvo penki žmonės. „Penki žmonės žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas per smūgį į automobilį Tubase“, – sakoma palestiniečių Raudonojo Pusmėnulio draugijos pareiškime. Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos lėktuvai „sudavė tris tikslinius smūgius ginkluotiems teroristams“ Tubaso rajone.

Per Izraelio atakas Gazos Ruože, palestiniečių duomenimis, žuvo mažiausiai 50 žmonių. Tai pranešė „Hamas“ kontroliuojama sveikatos tarnyba. Ji neskirsto aukų į civilius ir ginkluotus smogikus, kovojančius su Izraelio pajėgomis. Prieš tai palestiniečių naujienų agentūra „Wafa“ pranešė apie mažiausiai 11 žuvusių civilių. Be to, per atakas pietiniame Chan Juniso mieste ir Nuseirato regione palestiniečių teritorijos šiaurėje esą yra sužeistųjų. Jų skaičius nenurodomas.

Okupuotame Vakarų Krante esančioje žydų gyvenvietėje sekmadienį per išpuolį žuvo Izraelietis, nurodė ligoninė.  Sekmadienį apie tai pranešta praėjus kelioms dienoms po mirtino reido netoliese esančiame palestiniečių kaime. „Po kelių bandymų išgelbėti jo gyvybę gydytojai turėjo konstatuoti vyro, mirtinai sužeisto per išpuolį Samarijoje (okupuotame Vakarų Krante), mirtį“, – sakoma Beilinsono ligoninės išplatintame pranešime.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį pranešė, kad per dešimt mėnesių trunkantį Izraelio ir „Hamas“ karą šioje palestiniečių teritorijoje jau žuvo 40 099 žmonės. Ministerijos pranešime teigiama, kad per pastarąją parą žuvo 25 žmonės. Priduriama, kad nuo karo pradžios, kai „Hamas“ kovotojai spalio 7 dieną užpuolė Izraelį, Gazos Ruože buvo sužeisti 92 609 žmonės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Ankaroje su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu aptarė Gazos karą. Be kita ko, buvo kalbama apie tai, kokių žingsnių reikia imtis, kad būtų pasiektos ilgalaikės paliaubos ir taika, trečiadienį pranešė R. T. Erdogano ryšių biuras. Izraelis buvo kaltinamas „žudynėmis“ Gazos Ruože. Ketvirtadienį M. Abbasas specialiame Turkijos parlamento posėdyje ketina pasakyti kalbą.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas kitą savaitę lankysis Maskvoje, kur su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars karą Gazos Ruože, pranešė palestiniečių diplomatas. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo palestiniečių ambasadorių Maskvoje Abdel Hafizą Nofalą, kuris sakė, kad M. Abbasas atvyks pirmadienį, o antradienį susitiks su V. Putinu.

Didesnė dalis Lietuvos gyventojų mano, kad šalis turėtų pripažinti Palestinos valstybę, vis dėlto 39 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, rodo penktadienį paskelbta LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Birželio 21–liepos 7 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, 28 proc. prieštarautų Palestinos valstybės pripažinimui. Taip pat daugiau nei trečdalis apklaustųjų kiekvienoje iš amžiaus grupių neturėjo nuomonės pripažinimo klausimu.

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimas „Fatah“ antradienį susitarė su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“ suformuoti „nacionalinės vienybės vyriausybę“, pasibaigus karui Gazos Ruože, tačiau analitikai skeptiškai vertina Pekino tarpininkaujamo susitarimo reikšmę.

Pasipriešinus Vengrijai, ES šalims nepavyko priimti bendro pareiškimo dėl Izraelio parlamento rezoliucijos, kurioje atmetamas Palestinos valstybės sukūrimas. Aukštas ES pareigūnas Briuselyje sakė, kad dėl to buvo paskelbtas tik ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio pareiškimas. Jame teigiama, kad ES apgailestauja dėl ketvirtadienį Kneseto priimtos rezoliucijos.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nusprendė, kad Izraelio gyvenviečių politika okupuotose palestiniečių teritorijose pažeidžia tarptautinę teisę. „Naujakurių perkėlimas į Vakarų Krantą ir į Jeruzalę, taip pat jų buvimo išlaikymas pažeidžia Ketvirtosios Ženevos konvencijos 49 straipsnį“, – pareiškė TTT. Gamtos išteklių naudojimas taip pat nesuderinamas su Izraelio, kaip okupacinės valstybės, įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę.

Izraelio parlamentas dar kartą pasisakė prieš Palestinos valstybės sukūrimą. Dauguma parlamentarų  balsavo už rezoliuciją, kuria atmetamas Palestinos valstybės sukūrimas, pranešė parlamentas. Tarp jų buvo parlamentarai iš premjero Benyamino Netanyahu vadovaujamos koalicijos, taip pat Benny‘io Gantzo opozicinės partijos, kuri, anot apklausų, per naujus rinkimus turėtų tapti stipriausia jėga ir iškovoti daugiausiai mandatų.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė pasiuntusį miltų į palestiniečių teritorijas, tai dalis iniciatyvos nemokamai tiekti žemės ūkio produktus neturtingoms šalims ir regionams. „Palestina gavo 1000 tonų kvietinių miltų“, – socialiniame tinkle X paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. Pranešime sakoma, kad tai pirmoji iš trijų palestiniečiams skirtų siuntų, tai padės mėnesį išmaitinti daugiau nei 101 tūkst. palestiniečių šeimų.

Palestiniečių šaltiniai pranešė, kad per Izraelio smūgį į mokyklą, kurioje slėpėsi perkeltieji asmenys, antradienį žuvo mažiausiai 29 žmonės. Dėl žūčių islamistų kovotojų grupuotė „Hamas“ kaltina Izraelį. Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP pranešė apie smūgį toje teritorijoje ir pridūrė nagrinėjanti šį incidentą. Žydų valstybė pripažino, kad nuo šeštadienio smogė dar tris smūgius Gazos Ruožo mokykloms, kurios naudojamos kaip slėptuvės.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas, anot Rusijos naujienų agentūrų, lankysis Maskvoje, informuoja agentūra „Reuters“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas vizito datos nenurodė, tačiau sakė, kad ji suderinta, pranešė TASS. Agentūros „RIA Novosti“ duomenimis, M. Abbasas pradžioje planavo vykti į Rusiją praėjusių metų lapkritį. Tačiau kelionė esą buvo atidėta palestiniečių pusės pageidavimu.

Armėnija penktadienį paskelbė pripažįstanti Palestinos valstybę – taip ji tapo dar viena šalimi, žengusia tokį žingsnį Gazos karo akivaizdoje. Gazos Ruože vykstant karui tarp Izraelio ir „Hamas“, įvairios šalys pripažino Palestinos valstybę ir dėl to susilaukė griežtų Izraelio pareigūnų priekaištų. „Patvirtindama savo įsipareigojimą tarptautinei teisei, tautų lygybei, suverenitetui ir taikiam sambūviui, Armėnijos Respublika pripažįsta Palestinos valstybę“, – nurodė Jerevanas.

Izraelio kariuomenė praneša vėl atakavusi JT palestiniečių pabėgėlių agentūros (UNRWA) mokyklos teritoriją, smogdama ten buvusiai „Hamas“ kuopelei. Teroristinės organizacijos nariai mokyklos teritorijoje Al Šati pabėgėlių stovykloje šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje esantį konteinerį naudojo kaip susitikimų vietą, penktadienį pranešė kariuomenė. Jie ten esą planavo ir išpuolius. Per oro smūgį nukauta teroristų. Kiek tiksliai asmenų žuvo, kariuomenė kol kas neskelbia.

Antradienį Slovėnijos parlamentas patvirtino vyriausybės įsaką, kuriuo pripažįstama Palestinos valstybė. Praėjusią savaitę ją pripažino dar trys Europos valstybės. 52 iš 90-ies parlamento narių po audringo šešias valandas trukusio parlamento posėdžio balsavo už vyriausybės remiamą įsaką pripažinti Palestinos valstybę.

Slovėnijos parlamento opozicija netikėtai atsiėmė prašymą dėl referendumo, kuriuo siekė atidėti Palestinos, kaip valstybės, pripažinimą. Tai antradienio popietę paskelbė parlamento pirmininkė Urška Klakočar-Zupančič, kuria remiasi naujienų agentūra STA. Sostinėje Liublianoje tikimasi, kad dabar parlamentas dar antradienio vakarą pritars Palestinos pripažinimui.

Slovėnijos parlamentinė opozicija pirmadienį pateikė siūlymą, dėl kurio atidedamas Palestinos valstybės pripažinimas, pranešė parlamento atstovė spaudai. Slovėnijos demokratinė partija, kuriai vadovauja buvęs ministras pirmininkas Janezas Jansa, pateikė siūlymą surengti konsultacinį referendumą dėl potvarkio pripažinti Palestiną, naujienų agentūrai AFP pasakė parlamento atstovė. Tokiu būdu antradienį turėjęs įvykti balsavimas atidedamas maždaug trisdešimčiai dienų.

Slovėnijos įstatymų leidėjai antradienį balsuos dėl Palestinos valstybės pripažinimo, pranešė parlamento pirmininkė. Ji apie tai informavo praėjus kelioms dienoms po to, kai Palestiną pripažino trys Europos šalys. „Sesija numatyta antradienį nuo 16 val. (vietos, 17 val. Lietuvos laiku)“, – per spaudos konferenciją Liublianoje sakė parlamento pirmininkė Urška Klakočar Zupančič.

Airija antradienį pripažino Palestinos valstybę ir paragino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu „paklausyti pasaulio ir sustabdyti humanitarinę katastrofą, kurią matome Gazos Ruože“. „Šis Airijos sprendimas yra susijęs su vilties gyvasties išsaugojimu“, – pareiškime, pasirodžiusiame netrukus po to, kai Ministrų kabineto posėdyje buvo pritarta atitinkamam žingsniui, sakė Airijos premjeras Simonas Harrisas.

Ispanija, Airija ir Norvegija antradienį oficialiai pripažins Palestinos valstybę, o Izraelis šį sprendimą pasmerkė kaip „atlygį“ „Hamas“ daugiau nei septynis mėnesius tęsiantis niokojančiam karui Gazos Ruože. Trys Europos šalys mano, kad jų iniciatyva turi stiprų simbolinį poveikį, kuris tikriausiai paskatins ir kitas valstybes pasekti jų pavyzdžiu.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį nurodė Ispanijos konsulatui Jeruzalėje nuo birželio pradžios nebeteikti konsulinių paslaugų palestiniečiams.

Per Izraelio antskrydį netoli Gazos pietinio Rafacho miesto buvo pataikyta į palapinių miestelį, kuriame glaudėsi vidiniai pabėgėliai, sekmadienį vakare pranešė Palestinos medikai. Palestinos Raudonojo Pusmėnulio organizacija socialiniame tinkle „X“ rašė, kad per bombardavimą į šiaurės vakarus nuo Rafacho žuvo ir buvo sužeista „daugybė“ žmonių. Gazos Ruože dirbantys medikai minėjo, kad žuvo mažiausiai 28 asmenys.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas sekmadienį pareiškė, kad Palestinos valstybės pripažinimas yra „teisingumas palestiniečiams ir geriausia Izraelio saugumo garantija“. Sveikindamas šią savaitę Ispanijos kartu su Norvegija ir Airija žengtą žingsnį Palestinos valstybės pripažinimo link, palestiniečių ministras pirmininkas Mohammedas Mustafa savo ruožtu sakė: „Norime, kad tą patį padarytų visos Europos šalys.

Izraelis privalo nutraukti karinius veiksmus Rafoje – tokį verdiktą paskelbė Tarptautinis Teisingumo Teismas. Tačiau Izraelis atšauna, kad nurodymo nesilaikys – antiteroristinę operaciją tęs ne tik Rafoje, bet ir visame Gazos Ruože. Tęsti karą ar ne, išsiskiria ir pačių izraeliečių nuomonė, o Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas šalims kelia dilemą – remti Izraelį ar kuo greičiau siekti taikos.

Palestiniečių ambasadorius Jungtinėse Tautose Riyadas Mansouras penktadienį sveikino Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) nurodymą Izraeliui sustabdyti savo puolimą Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafache ir paragino Izraelį nedelsiant tą padaryti.  „Pritariame šioms laikinosioms priemonėms, įskaitant karinės operacijos Rafache nutraukimą“, – JT būstinėje Niujorke žurnalistams sakė R. Mansouras.  „Tikimės, kad TTT nutartys bus įgyvendintos nedvejojant. Tai privaloma.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė neketina oficialiai pripažinti Palestinos valstybės. Nėra „jokios priežasties“ pripažinti Palestinos administraciją (PA) kaip atskirą valstybę, penktadienį spaudos konferencijoje kartu su Portugalijos ministru pirmininku Luísu Montenegro sakė O. Scholzas. „Nėra aiškumo nei dėl valstybės teritorijos, nei dėl visų kitų su ja susijusių klausimų“, – sakė O. Scholzas.

Izraelio užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelio ryšiai su Airija, Norvegija ir Ispanija nukentės, jų vyriausybėms nusprendus nuo kitos savaitės pripažinti Palestinos valstybingumą.  „Priėmus tokį sprendimą, santykiuose su šiomis šalimis kils papildomų rimtų pasekmių“, – ministerijos pranešime cituojamas aukšto rango pareigūnas. Pareigūnas kalbėjo po susitikimo su trijų šalių pasiuntiniais, kurio metu išsakė kritiką dėl trečiadienį jų priimto sprendimo.

Trys Europos šalys garsiai pareiškė, kad pripažins Palestinos valstybę. Ispanijos, Norvegijos ir Airijos vadovai įsitikinę, kad Palestinos pripažinimas tik taip pagaliau įsivyraus taika. Izraeliečiai šį sprendimą jau pavadino dovana žudikams.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dalies studentų reikalavimai išlaisvinti ir pripažinti Palestiną pastaraisiais mėnesiais beveik nepaliaujamai skamba didžiųjų Europos ir Amerikos miestų gatvėse, taip pat ir Barselonoje.

Ispanijai, Airijai ir Norvegijai pripažinus Palestinos valstybę, premjerė Ingrida Šimonytė sako nemananti, kad Lietuva galėtų priimti tokį sprendimą. „Apskritai mūsų požiūris yra toks, koks turbūt ir yra visos mūsų Bendrijos (Europos Sąjungos – red. past.), kad yra Jungtinių Tautų sprendimas dėl dviejų valstybių ir būtų idealų šitą sprendimą anksčiau ar vėliau įgyvendinti, tačiau tai neturi nieko bendro su tais sprendimais, kurie dabar yra priimami atskirų valstybių.

Baltieji Rūmai trečiadienį pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas prieštarauja, jog Palestinos valstybė būtų pripažinta „vienašališkai“, kaip tai ką tik padarė Ispanija, Airija ir Norvegija, siekdamos normalizuoti santykius su šia šalimi. J. Bidenas „tvirtai pasisako ir per visą savo karjerą pasisakė už dviejų valstybių sambūviu grindžiamą sprendimą“, – pasakė nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį paragino 27 narių bloką rasti bendrą poziciją po to, kai Ispanija, Airija ir Norvegija paskelbė pripažįstančios Palestinos valstybingumą. „Vykdydamas bendrą užsienio ir saugumo politiką, kartu su visomis valstybėmis narėmis nenuilstamai sieksiu bendros ES pozicijos, grindžiamos dviejų valstybių sprendimu“, – apie trijų valstybių sprendimą, sukėlusį Izraelio pyktį, socialiniame tinkle „X“ parašė J. Borrellis.

Palestinos savivaldos ambasadorius Vokietijoje Laithas Arafehas paragino Vokietijos vyriausybę pasekti Norvegijos, Airijos ir Ispanijos pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane‘as Séjourné‘as kol kas atmetė galimybę pripažinti Palestinos valstybę. „Mūsų pozicija yra aiški: Palestinos pripažinimas Prancūzijai nėra tabu“, – trečiadienį po Paryžiuje įvykusio susitikimo su kolega iš Izraelio Israeliu Katzu pasakė ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva neturėtų sekti Palestinos valstybingumą pripažinusių Ispanijos, Airijos ir Norvegijos pavyzdžiu. „Visi norėtų, kad būtų priimtas dviejų valstybių sprendimas. Tačiau kol kas apie tai labai sunku kalbėti. Mes puikiai žinome, kad apie valstybingumo požymius, ant kurių būtų galima tai kurti, dabar kalbėti yra beveik neįmanoma“, – Eltai teigė I. Šimonytė.

Saudo Arabija trečiadienį pagyrė Airijos, Norvegijos ir Ispanijos sprendimą pripažinti Palestinos valstybingumą ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.  Užsienio reikalų ministerija „išreiškia Saudo Arabijos Karalystės pritarimą Norvegijos Karalystės, Ispanijos Karalystės ir Airijos Respublikos pozityviam sprendimui pripažinti seserišką Palestinos valstybę“, rašoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime.

Airija iki gegužės pabaigos pripažins Palestinos valstybingumą, trečiadienį pareiškė airių užsienio reikalų ministras, nenurodydamas konkrečios datos. „Iki mėnesio pabaigos pripažinsime Palestinos valstybę“, – radijo stočiai „Newstalk“ sakė Michealas Martinas, kuris taip pat eina Airijos premjero pavaduotojo pareigas. Kovą Ispanijos, Airijos, Slovėnijos ir Maltos lyderiai bendrame pareiškime nurodė, kad yra pasirengę pripažinti Palestinos valstybingumą.

Iš Gazos Ruožo paleista raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Izraelio pakrantės mieste Aškelone. Per naktį surengtą ataką mieste, esančiame maždaug už 10 kilometrų į šiaurę nuo Gazos, buvo sužeisti trys žmonės, sekmadienį pranešė Izraelio žiniasklaida. Pastaruoju metu palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“, spalio 7 d. įvykdžiusi teroro išpuolius Pietų Izraelyje ir išprovokavusi karą Gazo Ruože, rengia daugiau atakų prieš Izraelio miestus ir kaimus.

Ispanija, Airija ir Slovėnija planuoja gegužės 21 dieną simboliškai pripažinti Palestinos valstybę, penktadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Jis patvirtino šią datą interviu Ispanijos visuomeniniam radijui po to, kai Airijos visuomeninis transliuotojas RTE pareiškė, kad būtent tada visos trys šalys planuoja imtis veiksmų. „Kiek žinau, taip, nes taip man sakė ministras (Jose Manuelis) Albaresas“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ispanijos užsienio reikalų ministrą.

Slovėnijos vyriausybė ketvirtadienį priėmė dekretą dėl Palestinos valstybės pripažinimo, kuris iki birželio vidurio bus nusiųstas parlamentui patvirtinti.  „Dekretas dėl Palestinos pripažinimo yra dalis vyriausybės pastangų kuo greičiau nutraukti žiaurumus Gazos Ruože“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Robertas Golobas.  Ministro teigimu, galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki birželio 13 dienos.

Kelios Europos Sąjungos (ES) šalys, anot žiniasklaidos, ketina gegužės 21 d. pripažinti Palestinos valstybę. Tai Airija, Slovėnija, Malta ir Ispanija, pranešė Airijos nacionalinis transliuotojas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Anot duomenų, keturios šalys laukia balsavimo JT Generalinėje Asamblėjoje gegužės 10-ąją, po kurio palestiniečių savivalda gali būti pripažinta visaverte JT nare.