pajamų mokestis

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo Kšištofo Lavrinovičiaus skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dėl turto arešto akto panaikinimo.  2016 m. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo pareiškėją, kad gautas Italijos mokesčių administratoriaus prašymas išieškoti iš jo 525 504,80 Eur pajamų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolą.

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad 171 tūkst. gyventojų iki gegužės 3 d. pateikę Pajamų mokesčio deklaracijas gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatyme numatytomis lengvatomis ir susigrąžinti daugiau nei 17 mln. eurų GPM permokų. Iki šios dienos 264,4 tūkst. gyventojų pateikė Pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo grąžintiną 44 mln. eurų GPM sumą.

Naujoji Vyriausybė neskubės pertvarkyti gyventojų pajamų mokesčio, pereinant prie šeimos kaip šio mokesčio mokėtojo principo, sako paskirtoji finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė.  Pasak jos, diskusijoms apie tai kitais metais bus suburta ekspertų grupė.  „Šis siūlymas yra labiau diskusijai, kad ateinančiais metais galėtume sudaryti plačią ekspertų grupę ir pradėti kalbėtis apie tokius galimus pokyčius. Skubotų sprendimų tikrai nebus.

Lenkijai siekiant sustabdyti geriau apmokamo darbo ieškančių jaunuolių emigraciją į kitas Europos Sąjungos šalis, įstatymų leidėjai patvirtino priemonę, pagal kurią dauguma jaunesnių nei 26 metų darbuotojų bus atleisti nuo pajamų mokesčio. Žemieji parlamento rūmai valdančiųjų konservatorių pasiūlytą priemonę ketvirtadienio vakare patvirtino absoliučia balsų dauguma. Pagal įstatymą jaunesni nei 26 metų darbuotojai bus atleisti nuo 18 proc.

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą.

Žinių radijas Valdžia savivaldybėms iškelia pagrindinį tikslą - skatinti tolygią ir tvarią regiono ekonominę plėtrą, siekiant sumažinti socialinius ir ekonominius netolygumus šalies viduje, skatinti investicijas ir naujų verslų bei paslaugų kūrimą, skatinti bendras atskirų regionų iniciatyvas bei didinti konkurencingumą, ir tuo pačiu gerinti gyvenimo kokybę probleminėse savivaldybėse. „Savivaldybės dabar suka galva, kaip pakelti minimalų atlyginimą 35 litais kiekvienam darbuotojui.

Žinių radijas „Swedbank“ banko ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, turto mokesčiai yra daug efektyvesni nei pajamų mokesčiai. „Reali mokesčių sistema funkcionuotų geriau, jeigu pajamų mokesčio visiškai nebūtų, o gyventojai mokesčius mokėtų tik pirkdami, įsigydami turtą arba jį turėdami“, - sakė ekonomistas. Jo teigimu, geriausiai funkcionuotų vartojimo arba turto mokesčiai.

Vilnius, rugpjūčio 26 d. Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų siūlymai naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą savanoriškai kaupiantiems pensijai ateityje sumažins taupančiųjų skaičių ir dar daugiau gyventojų pavers priklausomais nuo valstybės išmokų, prognozuoja smulkiuosius vienijanti Investuotojų asociacija.

Seimas, priėmęs Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pataisas, padidino Vilniaus miesto ir Mažeikių rajono savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį. Vilniaus miesto savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis vietoj nustatytų 40 procentų padidinta iki 42 procentų, Mažeikių rajonui - nuo 95 iki 99 procentų. Už tai numatančias įstatymo pataisas balsavo 80, susilaikė 6 Seimo nariai.

Prancūzijos futbolas nuo 2013 metų atsidurs ant finansinės bedugnės krašto. Prancūzijos Vyriausybė nusprendė apmokestinti 75 procentais virš milijono viršijančias pajamas. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad, kai ši įstatymo pataisa įsigalios futbolo klubai praras apie  150 milijonų eurų pajamų. „Naujas mokestis prancūzų futbolui turės katastrofiškas pasekmes“, - rašoma oficialiame šalies futbolo federacijos išplatintame pareiškime.

Prancūzijos vyriausybė penktadienį pristatė kitų metų biudžetą. Nuspręsta vengti griežtų taupymo priemonių ir apkarpymų, tačiau bus padidinti mokesčiai turtingiesiems ir stambiems verslams, skelbia BBC. Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas-Marcas Ayrault patvirtino, kad įvedamas naujas 75 proc. pajamų mokestis, kuris bus taikomas tiems, kurie uždirba daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Tačiau, ministro pirmininko tvirtinimu, devyniems prancūzams iš dešimties pajamų mokestis nedidės.

Valstybės skolos nuolat auga ne tik Europoje, bet ir už Atlanto, todėl viešojoje erdvėje neretai pasigirsta raginimai didinti arba mažinti mokesčius. Politikai pasidalija į dvi priešingas puses, vienų nuomone, biudžeto skyles padės užkamšyti aukštesni mokesčių tarifai, tuo tarpu kiti mano, kad mažesni mokesčiai galų gale lems pilnesnį valstybės iždą, rašo CNBC. Užsitęsusi Europos šalių skolų krizė kai kurias valstybes užspeitė į kampą, jos buvo priverstos kilstelėti mokesčių tarifų kartelę.

Išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais mokesčių mokėtojai pateikė apie 820 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijų. Inspekcija sulaukė beveik 62 tūkst. turto deklaracijų ir beveik 512 tūkst. prašymų skirti paramai iki 2 proc. ir 1 proc. politinėms partijoms nuo sumokėtos GPM sumos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame tarnybos pareigų neatlikimu įtariamas buvęs Vilniaus bendrovės direktorius M. V., už įsigytą nekilnojamąjį turtą nesumokėjęs daugiau nei 3,7 milijonų litų mokesčių.

Pajamas deklaruojantys gyventojai ir paramos įvairioms organizacijoms skyrėjai šiemet tą turės daryti šiek tiek kitaip. Nuo trečiadienio Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninėje erdvėje yra suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos. Jos suformuotos jau 960 tūkstančių šalies gyventojų.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

36 mln. Lt arba 4 mln. Lt mažiau negu pernai. Tiek pinigų nuo sumokėto pajamų mokesčio Lietuvos gyventojai šiemet skyrė įvairioms organizacijoms paremti. Šiemet prašymus skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio paramai iš viso pateikė 499 tūkst. šalies gyventojų – 33 tūkst. mažiau nei 2010 m. , tačiau paramos šiais metais sulaukė visu tūkstančiu daugiau organizacijų negu pernai – 17,7 tūkst. Pernai žmonės parėmė 16,7 tūkst. įvairių organizacijų.

Paramos teikėjų šiemet sumažėjo, bet organizacijų, kurios remiamos, padaugėjo tūkstančiu, o dar 24 tūkst. prašymų laukia jų teikėjų dėmesio. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog paramos gavėjams jau pervestos lėšos, kurias iki 2 procentų nuo praėjusiais metais sumokėto pajamų mokesčio skyrė beveik 411 tūkst. gyventojų. Paramos suma organizacijoms šiais metais siekia 36 mln. litų. Praėjusiais metais, po deklaracijų tikslinimo, 456 tūkst. gyventojų organizacijoms skyrė apie 40 mln.

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Edvardas Žakaris,Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis, Edmundas Jonyla, Bronius Pauža, Mindaugas Bastys užregistravo įstatymų pataisas, kurios ir kitais metais neleistų didinti verslo liudijimų kainos bei sutrukdytų dar vienam šilumos kainų šuoliui. Verslo liudijimams – mažesnė kaina Jau šiemet pajamų mokestis už verslo liudijimą buvo sumažintas 12 kartų: praėjusiais metais pajamų mokestis už visus metus buvo 1440 litų., šiemet – 120 litų.

Pusę į Lietuvos biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumoka vos 15 proc. dirbančiųjų, o 1 proc. daugiausiai uždirbančių sumoka beveik 10 proc. GPM, rodo portalo viešai.lt atlikta „Sodros“ pateiktų duomenų analizė. „Netylant diskusijoms dėl progresinių mokesčių įvedimo, nusprendėme panagrinėti kiek rimti teiginiai, kad daugiau uždirbantys žmonės sumoka per mažai mokesčių, todėl jų pajamas reikia apmokestinti didesniu tarifu.

Socialdemokratai ne kartą bandė įvesti progresinių mokesčių sistemą, kuri turėtų padėti sumažinti socialinę atskirtį. Paskutinį kartą progresinių mokesčių sistemos projektas Seime atmestas 2010-aisiais svarstant biudžeto projektą, tačiau rankų nenuleidome ir šios minties neatsisakome, nors diskusijos šiuo klausimu viešojoje erdvėje aštrėja. Pagalba mažiausias pajamas gaunantiesiems neskriaudžiant viduriniosios klasės Vis dažniau prabylama apie tai, kad progresiniai mokesčiai duotų žalos.

Galimybe susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą per 5 praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pernai pasinaudojo 69 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, trečdalis gyventojų praleidžia galimybę savo piniginę papildyti nereguliarių pajamų suma ir taip, pavyzdžiui, sumažinti pradelstus mokėjimus ar papildyti santaupas atostogoms.

Norima, kad gyventojų skiriamais dviem procentais nuo pajamų mokesčio būtų pildomos ir vietos bendruomenių sąskaitos. Pinigai jas pasiektų, jei gyventojas pats neapsispręstų kam skirti šį mokestį. Dabar šiuos pinigus galima skirti labdarai, taip pat valstybės finansuojamoms organizacijoms.

Už 2010-uosius ir vėlesnius metus individualia veikla užsiimantys asmenys mokės tris kartus mažesnį gyventojų pajamų mokestį – daugumai veiklos rūšių jis sumažintas nuo 15 proc. iki 5 proc. Toks ženkliai mažesnis mokestis, mokamas metų pabaigoje tik nuo realiai gaunamų pajamų, kai nereikia įregistruoti jokios įmonės – tai daug patrauklesnis būdas nei verslo liudijimas, už kurį reikia mokėti fiksuotą, nuo rezultato nepriklausantį mokestį.

Netrukus Trišalė taryba gali pritarti minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. litų. Didinti MMA Vyriausybei yra pasiūliusi ir ministro pirmininko sudaryta darbo grupė. Taip siekiama paskatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Verslininkai prieštaringai vertina ketinimus padidinti MMA ir sako, kad tai pataikavimas rinkėjams prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Beje, MMA, pasak statistikų, šiuo metu gauna beveik trečdalis šalies dirbančiųjų.

Asociacija „Investors‘ Forum“, kaip organizacija, vienijanti socialiai atsakingas įmones, kurioms nėra svetimos tarptautinių verslo standartų bei tarptautinio apmokestinimo taisyklės, laikosi nuomonės, kad pajamų natūra apmokestinimas yra įprastinė bet kurios išsivysčiusios valstybės mokesčių sistemos dalis, todėl tarptautinių apmokestinimo standartų diegimas Lietuvoje neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas ir nepamatuotas veiksmas.

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas teigia, jog valdančiųjų režimo – konservatorių  ir liberalų koalicijos – politika, kartu su Naujaisiais metais, atnešė naują nesąmonę – vadinamąjį  pajamų, esą gautų „natūra“,– apmokestinimą. To, kad jau dabar reikia mokėti mokesčius už bet kokias dovanas ir kitus dalykus – režimui, pasak M. Zasčiurinsko,– negana.