nikolajus makarovas

Karines apskritis pakeitė strateginėmis vadavietėmis. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsaką dėl keturių suvienytų strateginių vadaviečių (SSV) sukūrimo, kurios pakeis šešias dabar egzistuojančias karines apskritis. Apie tai liepos 14 d. pranešė Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas.

Rusijos kariuomenės vadas pareiškė, kad JAV planuojamas kurti priešraketinis gynybos skydas yra nukreiptas prieš jo šalį. „Priešraketinio skydo vystymas ir įkurdinimas yra nukreiptas prieš Rusijos Federaciją“ - naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos karinių pajėgų štabo viršininkas Nikolajus Makarovas. Priminsime, kad neseniai Vašingtonas pareiškė planuojąs dalį skydo įkurdinti Rumunijoje.

Lapkričio 17 d. Maskvoje įvyko, atrodytų, eilinis Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdis. Apie juos mažai rašoma. Dar mažiau jais domimasi, tačiau šis vertas dėmesio, nes buvo skirtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos, kuri oficialiai vadinama naujo Ginkluotųjų pajėgų pavidalo formavimu (rus. формированиe нового облика Вооруженных Сил), rezultatams aptarti.

Esminis Rusijos geopolitinės situacijos peržiūrėjimas, įvykęs pasibaigus prezidento Boriso Jelcino erai, atskleidė gerokai susilpnėjusias šalies pozicijas Centrinėje Azijoje. Iš esmės Rusija beveik dešimtmetį buvo pasitraukusi iš šio strategiškai svarbaus regiono. Tokią situaciją stengėsi išnaudoti kitos pasaulio galybės, pirmiausia JAV ir Kinija. Kremliaus šeimininku tapus Vladimirui Putinui, Rusija pradėjo dėti sistemingas pastangas turėtai įtakai Centrinėje Azijoje susigrąžinti.

Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad nepaisant to, jog JAV pranešė nebekursianti priešraketinio gynybos skydo Vidurio Europoje, jo šalis kol kas neatsisakė planų Kaliningrade dislokuoti trumpojo nuotolio „Iskander“ raketas. Kremlius nuolatos teigė, kad sprendimas dislokuoti Kaliningrade minėtas raketas bus atsakas į JAV priešraketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje.

Rugsėjo 15 dieną Maskvoje buvo pasirašytas susitarimas, reglamentuojantis Rusijos karinį bendradarbiavimą su separatistinėmis Gruzijos respublikomis – Pietų Osetija ir Abchazija. Remiantis susitarimu, Rusijos karinės bazės bus įkurdintos Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje ir Abchazijos Gudautės mieste. Kiekvienoje iš bazių bus dislokuota po 1,7 tūkst. rusų karių. Anksčiau Rusija planavo separatistinėse respublikose įkurdinti 4,8-5 tūkst.

Anot Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarų, Rusijos veiksmai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje didina politinį ir karinį nestabilumą ir globalia prasme. Baltijos Asamblėjos pirmininkas konservatorius Mantas Adomėnas spaudos konferencijoje informavo, kad šiandien bus pasirašytas pareiškimas dėl padėties Gruzijoje. Jame Asamblėja išreikš paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui ir pasmerks atplėštų regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – militarizavimą.

Rusijos kariuomenė planuoja mažinti karių, dislokuotų separatistinėse Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, skaičių. Apie tai trečiadienį pareiškė Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. Anksčiau buvo skelbiama, kad Rusija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje esančiose karinėse bazėse dislokuos po 3,7 tūkst. karių. Tačiau dabar Paryžiuje viešintis N. Makarovas teigia, kad šis skaičius iš tikro yra per didelis.

Airijos krantų link artėja didžiulė naftos dėmė. Žinybų duomenimis, ji yra 5 km ilgio ir 5 km pločio, praneša agentūra AP. Iš kur išsiliejo daugiau kaip 500 tonų naftos, kol kas nežinoma. Naftos dėmė pastebėta jūros regione, kuriame degalų prisipylė vienas Rusijos lėktuvnešis. Aplinkosaugininkai baiminasi didžiulės žalos augalijos ir gyvūnijos pasauliui. Tai yra didžiausia naftos dėmė Airijos vandenyse per pastaruosius dešimt metų.

Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma bus baigta per artimiausius 3-4 metus. Po reformos Rusija esą turės kompaktiškesnes, mobilesnes ir geriau ginkluotas pajėgas. Esminis reformos taikinys – karinės vadovybės reorganizacija ir siekis pakeisti dabartinę 4 grandžių vadovavimo schemą į 3 grandžių. Be to, planuojama reorganizuoti ir visą Gynybos ministeriją bei generalinį štabą.

Rusijos ambasada Vilniuje tikina, kad Lietuvą trukdymu kariniam tranzitui kaltinęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas kalbėjo ne apie tankus, o amuniciją. „Gruodžio 10 dieną susitikdamas su Maskvoje akredituotais užsienio šalių karo atašė Generalinio štabo viršininkas atkreipė dėmesį į faktą, kad šiuo metu Lietuvos pusė draudžia iš Kaliningrado srities išvežamų šaudmenų, kurių kalibras yre didesnis nei 20 milimetrų, tranzitą.

 Krašto apsaugos ministerija (KAM) paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius aukštų Rusijos kariuomenės atstovų pareiškimus, esą Lietuva trukdo karinės ginkluotės išgabenimui iš Kaliningrado srities. Tuo metu Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sako, jog Lietuva sveikintų, jei Rusija atsisakytų ketinimų dislokuoti „Iskander“ raketas Kaliningrado srityje. Apie tokius ketinimus neseniai yra pareiškęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Rusija iš Kaliningrado srities išgabens visus ten laikomus savo tankus, trečiadienį pareiškė Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. „Kaliningrado regione mes turėjome 880 tankų ir mes visus juos iš ten išvešime“, – teigė generolas. Tiesa, jis pridūrė, kad procesas gali užtrukti keletą metų, nes Lietuva neleido Rusijai savo teritorija gabenti karinės technikos. Todėl tankai esą bus išgabenami jūra.

Rusija yra susirūpinusi Gruzijos veiksmais, keliančiais įtampą Kaukaze, tačiau jokiu būdu nesirengia vykdyti invazijos į šią šalį, trečiadienį pareiškė Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. „Mes neturime ir niekada neturėjome jokių invazijos į Gruziją planų. Žiniasklaidos pranešimai, kad Rusija jau kitą pavasarį planuoja surengti karinę akciją prieš Gruziją, neturi jokio pagrindo“, - teigė generolas.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Nikolajus Makarovas pareiškė, kad jau visiškai sukomplektuotos rusų karinės bazės Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Į abi separatistines respublikas jau išsiųsta po 3,7 tūkst. Rusijos karių. Rusijos karinės bazės įsikurs Pietų Osetijos Džavės ir Cchinvalio miestuose bei Abchazijos mieste Gudautėje. Dabar esą rūpinamasi techniniu bazių įrengimu.

2007 metų gruodį Rusija oficialiai suspendavo sutarties dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Europoje vykdymą (ji bus pasirašyta 1990 metais ir papildyta 1999-aisiais). Šis suspendavimas, kaip rašo analitikas Vladimiras Socoras, galutinai nužudė sutartį, kurią Rusija ir taip ne kartą buvo pažeidusi.

Ėmus vykdyti Rusijos armijos modernizaciją, turėtų išaugti karininkų atlyginimai, pareiškė ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas. Kaip rašo „Laisvosios Europos radijo“ internetinė svetainė, tokiu žingsniu esą bus siekiama pakelti karininkų moralę ir sumažinti korupciją. Be to, Rusijos armijoje bus sumažintas ir pačių karininkų skaičius. Po reformos, kuri esą bus įvykdyta per 3 metus, generalinio štabo vado teigimu, leitenantas gali tikėtis uždirbti 70 tūkst.

Rusijos kariuomenė apimta „tankų krizės“: be šiuolaikinės elektronikos iki 2030-ųjų mūšyje jie būtų akli kaip kačiukai. Kompiuteris „nelimpa“ prie šarvų, rašo Rusijos dienraštis „Nezavisimaja gazeta“. Pasak jo, modernizuoti rusiški tankai „T-72“, „T-80“, „T-90“ savo kovinėmis savybėmis žymiai nusileidžia amerikietiškam „M1A2 Abrams“, vokiškam „Leopard-2A6“ ar britų „Challenger 2“. Vienintelė viltis, pasak dienraščio – planuojamas tanko „T-95“ priėmimas į ginkluotę.

2009 m. Rusijos kariuomenė gaus „iš principo naujus tankus“, savo galimybėmis gerokai lenkiančius dabartinius, pareiškė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Nikolajus Makarovas. „Dabar vykdomi bandymai, mes planuojame juos užbaigti kitais metais, ir 2009-aisiais priimti šiuos tankus ginkluotėn“, -sakė jis.