netolerancija

Ką tik muzikos apdovanojimų „BRIT Awards“ įteikimo ceremonijoje pasirodžiusi JAV popmuzikos žvaigždė Madonna (Madona) ketvirtadienį prancūzų radijui sakė, jog „netolerancija“ dabar Prancūzijoje ir Europoje yra tokia didelė, kad „panašu į nacių Vokietiją“. Interviu radijui „Europe 1“, kuris turi jį turi transliuoti penktadienį, Madonna sakė, kad antisemitizmas Prancūzijoje ir kitur Europoje yra pasiekęs aukščiausią visų laikų tašką, ir dabartinę atmosferą palygino su tuo periodu, kai kilo vokieči...

Kai kas nors ima dejuoti dėl lietuvių netolerancijos, aš prisimenu ne tik kunigaikštį Gediminą, kvietusį Vilniun visus, nepaisant nei tautybės nei religijos. Prisimenu ir kitą, liaudies išsiugdytą toleranciją, sudėtą į paprastą, rupų posakį – duok durniui kelią. Ginčai dėl to, kas kiek tolerantiškas, prasideda tada, kai bandoma pasirodyti teisesniais ir protingesniais už savo mažiau prakutusius brolius ir seseris.

Neapykantos nusikaltimai prieš krikščionis paplitę ne tik Azijos ir Afrikos, bet ir krikščioniškosios Europos valstybėse. Nors statistikos apie nusikaltimus prieš krikščionis trūksta, mat daugiausia dėmesio iki šiol buvo skiriama antisemitizmo problemai, islamofobijai, o kristianofobijos terminas atsirado vėliausiai, skaičiuojama, jog kas penkios minutės kur nors pasaulyje yra nužudomas vienas krikščionis.

Po neseniai nuaidėjusių kovo 11-osios įvykių – fašistuojančio jaunimo eitynių Gedimo prospektu – praėjo daugiau nei pora savaičių. Bet kalbos netyla. Rasinė diskriminacija mūsų šalyje neapibrėžta – ji lyg ir yra, lyg ir naikintina, bet tiksliau niekas nieko neaiškina. Net policijos bylose lietuvių incidentai su kitataučiais vadinami „chuliganizmu“. Gal, mūsų laimei, diskriminacija neegzistuoja? Tačiau užsieniečiai skundžiasi, kad lietuviai per mažai kalba apie šią problemą.