neįgaliųjų sportas

Neįgaliųjų sporto bendruomenę pasiekė skaudi žinia – mirė neįgaliųjų teniso Lietuvoje pradininkas, neįgaliųjų teniso klubo viceprezidentas Aleksandras Pacevičius. Pranešime apie netektį taip pat buvo nurodyta, kada visi norintieji galės atsisveikinti su velioniu. Skaudi žinia A. Pacevičius Lietuvoje buvo pasižymėjęs Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje. Jis vienas pirmųjų pradėjo užsiimti neįgaliųjų tenisu, dėl to yra laikomas šios sporto šakos pradininku.

Praėjusios savaitės pabaigoje „SEB arenoje“ Vilniuje vyko tarptautinis negalią turinčių tenisininkų turnyras „Lithuanian Open 2024“. Šiais metais jame varžėsi 38 dalyviai iš 16 valstybių – Lietuvos, Estijos, Latvijos, Brazilijos, Japonijos, Lenkijos, Švedijos, Nyderlandų, Belgijos, D. Britanijos, Čekijos, Turkijos, Austrijos ir Airijos. Turnyro dalyviai kovėsi keturiuose divizionuose – vyrų, moterų, quad (jame žaidžia visų galūnių negalią turintys sportininkai) ir jaunių.

Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinė tęsia pasirengimą liepos pabaigoje Bosnijoje ir Hercegovinoje startuosiančiam Europos vežimėlių krepšinio čempionatui. Vytauto Skučo treniruojama rinktinė pirmenybių kovų pasirengimui laiką skyrė Birštono sporto centre, kuriame gilino ne tik praktines, bet ir teorines žinias.

Tiek likimo smūgių, kiek teko patirti 56-erių metų vilnietei Belai Morkus, atlaikyti pavyktų tikrai ne kiekvienam. Būdama maža moteris palaidojo savo mamą ir tapo atsakinga už namų buitį, vėliau pati sirgdama slaugė savo sergantį tėvą bei patyrė penkis įvairaus tipo insultus. Tačiau tuomet, kai atrodė, kad gyvenimas jau niekada nebebus šviesus, Bela įsitraukė į neįgaliųjų sportą ir dabar su kiekvienu pasidžiaugia ne vienu varžybose laimėtu medaliu.

2023 m. gegužės mėnesį pasikeitus Lietuvos žmonių su negalia orientavimosi sporto ir turizmo asociacijos (buvęs Lietuvos neįgaliųjų fizinio aktyvumo asociacijos (LNFAA) pavadinimas) pirmininkui, buvo nuspręsta labiau išplėsti asociacijos veiklos kryptį. Nuo šiol LNFAA orientuosis į visus žmones su negalia, neskirstant negalios rūšies, siekdama suteikti kiekvienam galimybę sportuoti.

Kelias į dideles pergales dažnai prasideda vidurinės mokyklos sporto salėje, tačiau negalią turinčiam vaikui tą kelią rasti gerokai sunkiau nei klasės draugams. Pasaulyje Lietuvą savo laimėjimais garsinantys atletai pasakoja, kad sportuoti mokykloje jie arba neturėjo galimybių, arba turėjo dėl jų kovoti. Nuo šių metų rugsėjo visos šalies bendrojo lavinimo mokyklos atvers duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Penktadienį Vyriausybės rūmuose lankėsi Lietuvos neįgaliųjų sporto rinktinės nariai, džiuginę pergalių gausa praėjusių metų pabaigoje vykusiose pasaulio žaidynėse Tailande. Su rinktinės nariais ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos atstovais bendravusi Ministrė Pirmininkė pažymėjo įkvepiantį ir drąsinantį jų pavyzdį ir įteikė simbolines padėkos dovanas.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė Juodkalnijoje vykstančiame Europos čempionate tęsia aukso medalio ir, tuo pačiu, kelialapio į Paryžiaus paralimpines žaidynes medžioklę. Čempionato pusfinalyje lietuviai užtikrintai 11:1 (8:1) sutriuškino Turkijos rinktinę ir pateko į didįjį finalą. Rungtynės buvo nutrauktos antrojo kėlinio pradžioje, kai lietuvių persvara pasiekė dviženklę atžymą.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė iškovojo trečią pergalę iš eilės Juodkalnijoje vykstančiame Europos čempionate. Klaido Janeikos auklėtiniai 12:4 nugalėjo Graikijos ekipą ir užsitikrino pirmą vietą A grupėje. Ketvirtfinalyje Lietuvos ekipa susitiks su ketvirtą vietą B grupėje užimsiančia komanda. Lietuvos rinktinei prireikė kiek mažiau nei penkių minučių, kad pralaužtų graikų gynybą – vienas po kito tą padarė Justas Pažarauskas ir Genrikas Pavliukianecas.

Kaip nepalūžti, kai gyvenimas siunčia maksimalius išbandymus? Kaip rasti gyvenimo prasmę sunkiose situacijose? Kaip išsikelti tikslus ir jų siekti? Kaip disciplinuoti save, siekiant tikslų? Apie tai Lietuvos paralimpietė, švietimo projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė Raimeda Bučinskytė pasakojo Šiaulių universitetinės gimnazijos moksleiviams. „Šiandien bendravau su penkiolikmečiais. Man ir pačiai buvo 15-ka, kai „sulūžau“ ir atsidūriau vežimėlyje.

Ne kūno ypatybės, o klaidingas mąstymas ir nepritaikyta aplinka riboja žmogaus galimybes. Su tokia žinute Kauno moksleivius aplankė Lietuvos paralimpietė Oksana Dobrovolskaja. Regėjimo negalią turinti projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė Šv. Kazimiero progimnazijoje pasakojo apie save, negalią ir sportą, parodė, kaip aklieji ir silpnaregiai naudojasi telefonu, leidžia laisvalaikį.

Tailande vykstančiose Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games) toliau lyja Lietuvos rinktinės medaliais. Iš viso savo sąskaitoje jau 14 apdovanojimų turinti Kęstučio Skučo vadovaujamos Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos suburta komanda trečiadienį savo kraitį papildė dar dešimčia medalių. Gruodžio 6-ąją Lietuvos neįgaliųjų rinktinės lengvosios atletikos atstovams pavyko iškovoti penkis aukso, keturis sidabro ir vieną bronzos medalį.

Tailande vykstančiose Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games) toliau spindi Lietuvos atstovai. Sėkmingų pirmadienio plaukikų startų įkvėpti lietuviai įspūdingą pasirodymą pratęsė ir lengvosios atletikos varžybose. Antradienį Lietuvos neįgalieji sportininkai iškovojo net tris medalius. Aukso medaliais pasidabino bėgimo triračiais atstovė Bela Morkus bei rutulio stūmikas Donatas Dundzys. B.Morkus 200 m distanciją T71 klasėje įveikė per 41,38 sek.

Sekmadienį Tailande oficialiai atidarytose Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games) Lietuvos delegacija jau suspindo aukso medaliu. Pirmadienį plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė vykusiose plaukimo varžybose tapo čempione. Sportininkė 100 m plaukimo nugara varžybose (S6 klasėje) distanciją įveikė per 1 min. 38,53 sek. ir neturėdama sau lygių tapo rungties čempione.

Tarptautinėse varžybose vis labiau spindintys Lietuvos neįgalieji sportininkai gruodžio mėnesį pasitiks dar vieną iššūkį. Šį kartą veiksmas kelsis į tolimąjį Tailandą, kuriame lietuviai varžysis Pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynėse (World Abilitysport Games). Nakhonratčasimos mieste vyksiančiame čempionate Lietuvos garbę gins net 19 sportininkų (devyni iš jų vežimėliuose), o jiems talkins trys treneriai.

Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnytė sekmadienį startuos Frankfurto maratone. Vokietijoje A. Garunkšnytei talkins Linas Mikalainis, kuris yra regėjimo negalią turinčios paraatletės gidas. Gido užduotys yra tiesioginės, tarp jų – pagalba orientuojantis trasoje, atsigaivinant vandeniu, atstatant energiją specialiais geliukais. Yra ir netiesioginės – motyvuoti, paskatinti, palaikyti.

Spalio 9–15 dienomis Karolės mieste (Italija) vyko Europos tinklinio sėdint čempionatas, ku-riame tarp 12 stipriausių Senojo Žemyno komandų varžėsi ir Lietuvos rinktinė. Kovingumą demonstravę lietuviai metė rimtą iššūkį stipriausioms Europos komandoms. Prieš šias pirmenybes Lietuvos rinktinė išsikėlė tikslą išlikti šiame (A) divizione. Norint tai padaryti, reikėjo atsidurti stipriausių čempionato komandų devintuke. „Pritrūko vos vieno taško.

Lietuvos aklųjų teniso atstovas Karolis Verbliugevičius skina pergales ir tikisi, kad šis sportas jau netrukus taps paralimpinio sporto šaka. Lietuvis, lydimas trenerio Aido Danilovo, užėmė antrąją vietą Pasaulio aklųjų sporto žaidynėse Anglijos Birmingamo mieste, kurios vyko šių metų rugpjūtį. Taip pat įskaitoje – ir trečioji vieta Pasaulio aklųjų teniso čempionate Lenkijos mieste Krokuvoje, kuris vyko šių metų rugsėjį.

Edgaras Matakas pirmoje savo rungtyje pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionate liko per plauką nuo apdovanojimo. Mančesteryje vykstančiose planetos pirmenybėse Ramūno Leono auklėtinis užėmė ketvirtą vietą 50 metrų laisvu stiliumi rungties finale. E. Matakas, besivaržantis visiškai nematančių sportininkų S11 klasėje, finale nuotolį nuplaukė per 26.36 sek. ir finišą pasiekė ketvirtas. Lietuviui iki trečios vietos ir bronzos medalio pritrūko 0.27 sek.

Deividas Podobajevas galėjo iškovoti Lietuvai medalį Paryžiuje vykstančiame pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate. T72 negalios klasėje besivaržantis vilnietis per žingsnį nuo apdovanojimo liko triračių rungtyje, kuri šiemet pirmą kartą įtraukta į planetos pirmenybių programą. Sekmadienį aukštus rezultatus demonstravo ir kiti Lietuvos rinktinės sportininkai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms papildomai skyrė 0,5 mln. eurų. Lėšos paskirstytos penkioms organizacijoms, didžiausia suma teko Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos įgyvendinamai aukšto meistriškumo sporto programai – 167 tūkst. eurų. Lėšų taip pat skirta Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui (164 tūkst.

Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) šalies neįgaliųjų sporto klubams skirs papildomą 20 tūkst. eurų dydžio finansinę paramą. Sprendimas priimtas šį trečiadienį Kaune įvykusiame LPAK Vykdomojo komiteto posėdyje. LPAK Vykdomasis komitetas taip pat nusprendė ieškoti būdų, kaip papildomai skatinti trenerius, dirbančius su aukšto meistriškumo sportininkais.  Papildomi 20 tūkst.

 Lietuvos paralimpinis komitetas pradeda socialinę paramos akciją „Jie padeda mums, mes padėkime jiems“. Iniciatyvos tikslas – viruso COVID-19 pandemijos metu apsaugoti žmones, besirūpinančius neįgaliaisiais, o tuo pačiu ir pačius neįgaliuosius. Už surinktas lėšas bus perkamos apsaugos nuo koronaviruso priemonės. Jos atiteks Lietuvos neįgaliųjų draugijai, besirūpinančiai maisto pristatymu neįgaliesiems, jų vežimu į dializes, vienišų žmonių lankymu.

Birželio 1-ąją geriausių Lietuvos sportininkų ir tūkstančių sporto entuziastų keliai suko į Klaipėdą. Uostamiestį drebino Olimpinės dienos renginiai, kuriuose sporto profesionalai ir entuziastai išbandė net šimtą įvairiausių rungčių, tarp jų – ir neįgaliųjų sporto šakas: rutulio stūmimą iš specialiai tam pagamintos kėdutės, vežimėlių krepšinį, tinklinį sėdint ir aklųjų stalo tenisu vadinamą šoudauną.

Lengvosios atletikos varžybose dalyvaujantis Ramūnas Verbavičius dažniausiai likdavo šalia nugalėtojų pakylos, tačiau galiausiai „sprogo“ ir iškovojo sidabro medalį praėjusių metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate.   R. Verbavičius pastebėjo, kad dėl medalių reikia ilgai ir sunkiai dirbti, o kai galiausiai pasieki aukštą rezultatą, šlovė trunka labai trumpai, ir netrukus tenka vėl pasiraitoti rankoves iš naujo.

Mitų griovėjas Kęstutis Skučas toliau sėkmingai laužo nerašytas gyvenimo taisykles. Praėjusios vasaros pabaigoje 51-ą gimtadienį atšventęs sportininkas visiems įrodinėja, kad net ir peržengus garbingą 50 metų amžiaus ribą nevalia nustoti siekti savo svajonių. Kauniečio fenomeną geriausiai patvirtina rugpjūtį Berlyne vykęs Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas, kur Kęstutis Lietuvai padovanojo du medalius.

Kęstutis Skučas iškovojo Lietuvai aukso medalį Berlyne (Vokietija) vykstančiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate. 50-metis sportininkas buvo nepralenkiamas T52 klasės vežimėlių 400 metrų lenktynėse. Tai – antras K. Skučo medalis Berlyne. Anksčiau Lietuvos parolimpietis nuskynė sidabrą vežimėlių 1500 metrų lenktynėse. K. Skučas finale distanciją įveikė per 1 min. 8,39 sek. ir šešiomis tūkstantosiomis aplenkė antroje vietoje likusį portugalą Mario Trindade – 1 min. 8,45 sek.

Šią vasarą Berlyne vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate lietuvis Juozas Eigminas liko per mažą žingsnį nuo medalio. Šuolio į tolį rungties finale T12 klasės varžybose J.Eigminas pasiekė asmeninį rekordą – 6 m 29 cm. Iki bronzos medalio jam pritrūko vos 14 cm. Sunkią regos negalią turintis sportininkas mato vos metrą ir kasdien susiduria su rimtais gyvenimo iššūkiais, su kuriais jau seniai išmoko kovoti, kaip sugeba tik jis vienas.

„Olimpinės dienos“ renginiai šeštadienį į Aukštaitijos sostinę Panevėžį sukvietė sporto entuziastus iš visos Lietuvos. Masiškiausios metų sporto šventės pradžią paskelbė šio renginio globėjo Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio uždegta olimpinė ugnis. Panevėžiečiai ir miesto svečiai pasinėrė į sporto fiestą. Jau 29-tą kartą surengtoje „Olimpinėje dienoje“ daugiau kaip 40 sporto federacijų siūlo išbandyti net 83 rungtis.

Kai Dovydui būdavo sunku, ką nors padaryti, pasiekti ar pasigaminti, vaikinas dažnai prašydavo tėvų pagalbos, tačiau jie tikrai ne visada ištiesdavo pagalbos ranką. Tik neskubėkite teisti Dovydo tėvų, nes jie viską darė teisingai! Vienas pagrindinių jų troškimų buvo išmokyti sūnų savarankiškumo ir priversti tikėti savo galiomis, kurių Dovydo širdyje daugiau nei pas patį Galijotą.

Po lūžusių stuburo slankstelių traumos atsigavęs ir kojų nevaldantis klaipėdietis Augustas Navickas rodo pavyzdį visiems, kad skaudi trauma nesutrukdo siekti aukštumų sporte. Ne vienerius metus irklavęs, Lietuvos jaunių čempionu bei suaugusiųjų varžybose ne vieną medalį iškovojęs irkluotojas dabar yra pirmasis ir vienintelis šalyje neįgalusis irkluotojas.