nedarbo išmokos

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje patyrė iššūkių. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad mūsų šalyje sumažėjo siūlomų darbo vietų skaičius. Todėl darbus praradę gyventojai vis dažniau kreipėsi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokų. Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos. Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn.

Ekonominės prognozės nedžiugina, o ekonomistai neabejoja, kad rudenį ateis recesija ir sunkmetis. Vis daugiau įmonių skelbs bankrotus. Jau dabar daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų gavo įspėjimus, kad bus atleisti, bet šis skaičius, tikėtina, dar augs.  Darbo rinkos specialistai informuoja, kad darbo netekę žmonės gali gauti išmokas, tačiau ilgai sėdėti be darbo ir išmokomis naudotis nepataria.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina siūlymus trumpinti nedarbo išmokų terminą. Anot jos, išmokų tvarkos pakeitimai nepaskatintų žmonių eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai.  „Tai viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra ta priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti“, – spaudos konferencijoje teigė premjerė.  Anot jos, iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų.

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos, padidės ir socialinio draudimo išmokų „lubos“, o motinystės išmokas vėl gaus tos mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nebuvo apdraustos, rašoma „Sodros“ pranešime.

Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius Lietuvoje siaučiant ligų sezonui stabiliai auga. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, priešpaskutinę gruodžio savaitę biuletenius jau paėmė 74,4 tūkstančio žmonių – keliasdešimt tūkstančių daugiau nei įprastinę lapkričio ar gruodžio savaitę. Na, o sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tose šalies vietose, kur paskelbta gripo epidemija, biuletenius galima gauti ir fiziškai nevykstant pas šeimos gydytoją.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis siūlo atimti socialines, nedarbo išmokas iš asmenų, kurie girtuokliauja. Parlamentaras įsitikinęs, kad šiuo metu valstybė dalina pinigus žmonėms, kad jie tiesiog nusigertų ir nesistengia jų ištraukti iš alkoholizmo liūno. Tuo metu socialinės paramos specialistai abejoja siūlymu iš girtaujančių asmenų atimti pašalpas. Anot jų, toks sprendimas tik dar labiau nustumtų žmones į skurdą.

Algimanta Pabedinskienė Rinkimai ar ne rinkimai, bet negalima priešrinkiminiam politikavimui naudotis žmonių sunkesne socialine padėtimi ir kaltinti juos tyčiniu veltėdžiavimu. Kai tokiais kaltinimais svaidosi opozicija (nors ir deklaruodama sveiką protą, bet neišgirsdama keletą kartų kartotų aiškinimų) galima būtų nutylėti – kai neturi ką pasiūlyti, kritikuoti parasčiau.

Seimas patvirtino kitų metų socialinio draudimo biudžetą, kuriame numatytos lėšos sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimui, pensijų, ligos pašalpų ir nedarbo išmokų didinimui. Neabejotinai daugeliui žmonių tai yra gera žinia prieš artėjančias šv. Kalėdas. Tačiau, pasirodo, ne visiems. Kai kurie politikai mano, jog socialinio draudimo biudžetas blogas, nes jame nėra numatytas visų skolų pensininkams grąžinimas.

 Tai, kad nuo 2015-ųjų didėja nedarbo išmokos bei ligos pašalpos, yra viena svarbesnių pastarojo meto žinučių, kuria deramai pasigirti socialdemokratai progą praleido, sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Tokios geros naujienos, kaip didesni atlyginimai, išmokos, pašalpos, pirmiausiai asocijuojasi su „darbiečiais“, tad socialdemokratams yra kur pasitempti, nors didele klaida viešųjų ryšių specialistas to nevadina.