nagasakis

Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė savo nepritarimą branduoliniams ginklams ir augančiai prekybai ginklais ir taip pat išreiškė pagarbą „nenusakomo siaubo“, kuris įvyko Nagasakyje sprogus atominei bombai, aukoms. Per itin simbolišką apsilankymą Japonijos mieste, kuris buvo suniokotas per 1945 metų rugpjūtį įvykusį branduolinį sprogimą, popiežius pareiškė, kad branduoliniai ginklai „nėra atsakymas“ siekiant saugumo, taikos ir stabilumo.

Pirmąją pasaulyje atominę bombą 1945-m. rugpjūčio 6-ąją JAV panaudojo ant Japonijos miesto Hirošimos. Per visa niokojantį sprogimą žuvo per 140 tūkst. žmonių, dar daugybė visam gyvenimui liko traumuoti. Po trijų dienų antroji atominė bomba krito ant kito Japonijos miesto Nagasakio. Tąkart žuvo dar per 40 tūkst. žmonių. Netrukus po išpuolių miestai ėmė garsėti kaip vėžinių susirgimų ir išsigimimų turinčių kūdikių židiniai.

Japonija trečiadienį mini 72-ąsias JAV surengto atominio bombardavimo metines, temdomas augančios įtampos tarp Amerikos ir Šiaurės Korėjos. Nagasakio meras Tomihisa Taue kalbėjo apie nuogąstavimus, jog netolimoje ateityje gali įvykti kokia nors nauja branduolinė ataka, ir paragino branduolines valstybes atsisakyti tokių ginklų.

 Nagasakyje sekmadienį buvo paminėtos Jungtinių Valstijų per Antrąjį pasaulinį karą įvykdyto antrojo atominio bombardavimo, pavertusio šį Japonijos miestą liepsnojančius pragaru, 70-osios metinės. Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei 74 tūkst. gyventojų, kone akimirksniu žuvusių per patį sprogimą arba nuo jo padarinių, praėjus daugeliui mėnesių ir metų po bombardavimo. Varpai pradėjo gausti Nagasakyje 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2 min.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį minėjo JAV įvykdyto Nagasakio atominio bombardavimo 69-ąsias metines, o šio miesto pacifistas meras paragino Japonijos vyriausybę įsiklausyti į visuomenės reiškiamą didėjantį susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų planų išplėsti šalies kariuomenės vaidmenį. Didelė minia susirinko paminėti daugiau nei 70 tūkst. žmonių, žuvusių nuo atominio sprogimo ir jo padarinių per vėlesnius mėnesius ir metus.

Nejaugi 70 metų JAV branduolinės politikos yra paremti melu? Tokį klausimą amerikiečių leidinyje „Foreign Policy“ publikuojamame straipsnyje užduoda Wardas Wilsonas, knygos „Penki mitai apie branduolinius ginklus“ autorius. Atominių bombų panaudojimas prieš Japoniją ilgus metus yra audringų diskusijų objektas.

Dešimtys tūkstančių žmonių rugpjūčio šeštą dieną Hirošimoje minėjo 67-ąsias pirmosios atominės bombos numetimo metines. Likę gyvi tragedijos dalyviai, aukų artimieji ir vyriausybės atstovai susirinko į ceremoniją miesto Taikos parke ir pagerbė 140 000 žuvusiųjų atminimą. Hirosimos meras Kazumi Matsui paragino sunaikinti visus branduolinius ginklus pasaulyje. Jis pakvietė visų branduolinį ginklą turinčių šalių lyderius apsilankyti Hirošimoje.

Prieš 65-ąsias atominių bombų numetimo ant Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų metines JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas paragino likviduoti branduolinius ginklus. Balsas.lt primena, jog Antrojo pasaulinio karo metu rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV aviacija numetė atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų. 1945 m. rugpjūčio 6 d. „Enola Gay“, specialiai modifikuotas JAV karinių pajėgų naikintuvas B-29, numetė ant Hirosimos atominį ginklą.

Japonijoje mirė 93 metų Cutomas Jamagučis, kuris buvo vienintelis žmogus, išgyvenęs branduolinės bombos sprogimus tiek Hirosimoje, tiek Nagasakyje. Skelbiama, kad senolį pakirto vėžys. 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, kai ant Hirosimos buvo numesta pirmoji atominė bomba, C. Jamagučis šiame mieste kaip tik viešėjo su komandiruote. Tuomet vyras dirbo laivų statybos kompanijoje. Per sprogimą vyras patyrė kairiosios kūno pusės nudegimus.