muziejus

Lietuvos jūrų muziejuje sėkmingai reabilituojamas prieš tris savaites iš pajūrio atgabentas Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis, tai primas kartas, kai nusilpęs jauniklis patenka ne pavasarį, o rudenį, antradienį pranešė muziejus. Anot jo, Baltijos pilkųjų ruonių jauniklės vaikuojasi anksti pavasarį ir pirmieji ruoniukai-pamestinukai, kuriems reikia pagalbos, į muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą patenka kovą–gegužę.

Vilnius turi naują ir ypatingą traukos objektą – pirmąjį Vilniuje meškinų muziejų „PLUSHY B 55“, įsikūrusį po „Raganiukės“ teatro stogu. Šis unikalus muziejus kviečia lankytojus iš arčiau susipažinti su žaisliniais meškiukais, kurie ne tik gyvena mūsų vaikystės prisiminimuose, bet ir užima svarbią vietą pasaulio kultūroje. Žaisliniam meškiukui – jau 100 metų! Nors žaislinis meškiukas šiemet mini savo šimtmetį, jo populiarumas neslūgsta.

Į Lietuvą atgabenti paskutiniai netrukus atidaromos Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) tarptautinės parodos „Kijevo Rusia. Pradžia“ eksponatai, įkainoti didesne nei 10 mln. eurų verte. LNM skelbia, kad parodoje lankytojai išvys aukso ir sidabro dirbinius, ištaigingus Kijevo Rusios elitui priklausiusius papuošalus, pirklių paslėptus bei kapų plėšikų ar karo grobiu tapusius lobius.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Vyresnio amžiaus moters namuose Rumunijoje buvo rastas vienas didžiausių pasaulyje žinomų gintaro grynuolių, kurio vertė siekia apie 1 mln. eurų. Moteris, radusi 3,5 kilogramo sveriantį akmenį upelio dugne Kolčio kaime, esančiame Rumunijos pietryčiuose, dešimtmečius jį naudojo kaip paprastą durų ramstį ir niekas nesuvokė jo vertės, net į jos namus įsilaužę vagys, pranešė vietos žiniasklaida.

Vilniuje išdaužti du Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejaus langai, ketvirtadienį BNS patvirtino sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja. „Trečiadienį 10 valandą 5 minutės ryte buvo pranešta apie tai, kad muziejaus direktorė atėjusi į darbą pastebėjo, kad po nakties yra išdaužti du langai“, – teigė ji.  Dėl šio įvykio pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Izraelio muziejuje ketverių metų berniukas netyčia sudaužė vėlyvojo bronzos amžiaus senovinę urną. Artefaktas buvo eksponuojamas Haifos universiteto Hechto muziejuje, skelbia „Sky News“. Tiesiogiai kreipdamasi į berniuką ir jo motiną, muziejaus direktorė Inbal Rivlin pakvietė juos sugrįžti į ekskursiją ir pridūrė: „Nebijokite, mes neturime jums jokių pretenzijų“. Aptiktas seniai Šis archeologinis radinys buvo aptiktas per kasinėjimus Samarijoje, centrinėje Izraelio dalyje, ir muziejuje...

Prieš penkerius metus pavogtos istorinės brangenybės sugrąžintos į Dresdeno muziejų. Tąkart vagišiai pasisavino vertybių už daugiau kaip 113 mln. eurų. Muziejaus atstovai sako išvadas pasidarę: į pastato saugumą investavo per 10 mln. eurų. Dresdeno „Žaliojo skliauto“ muziejuje eksponuojama viena didžiausių Europos meno kolekcijų, ją 18 amžiuje surinko Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šilutės Hugo Šojaus muziejuje demonstruojamos įvairių istorinių laikotarpių, europiečių, tarp jų, žinoma, ir lietuvių, vestuvinių suknelių mados bei jų pokyčiai. Muziejininkė Roma Šukienė papasakojo, kaip bėgant laikui kito suknelių mados tendencijos ir kaip moteris lėmė vyro statusą visuomenėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kultūros nakties metu geriau pažinti parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“ padės ypatinga, vieno parodos kuratorių – Sauliaus Pilinkaus ekskursija. Ekskursijos pradžia 19 val.  „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“  Vilniaus muziejaus rinkinyje – su Vilniumi susiję objektai ir istorijos: daiktai, vaizdai, dokumentai ir pasakojimai.

Marijampolėje šią savaitę atidarytas Sporto istorijos muziejus. Jame eksponuojami įvairių laikotarpių ir įvairaus rango varžybose iškovoti Marijampolės krašto sportininkų medaliai, taurės ir kiti solidūs trofėjai. Be to, muziejuje eksponuojama istorinė-dokumentinė medžiaga, sportininkų nuotraukos bei varžybų akimirkos, pranešė vietos savivaldybė.

Automobiliai, kurių žibintus reikia uždegti užkuriant knatus, maksimalus 40 km/h greitis ir suplanuota, bet neįvykusi kelionė „Titaniku“. Tokių išskirtinių istorijų ir iki 1920 m. pagamintų mašinų gausu naujame senovinių automobilių muziejuje Klaipėdoje, kurį įkūrė klaipėdietis Augustinas Jankevičius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Kai verslininkas Augustinas Jankevičius nusipirko 1911 m. gamybos „Daimler“ automobilį, jis atrodė labai prastai.

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Buvusios areštinės pastato teritorijoje, vykdant archeologinius tyrimus, buvo aptikta vertingų radinių ir Vilniaus miesto ištakų medinių statinių fragmentų. Archeologinius tyrimus 1390 metais kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintame papilyje atlieka UAB „Enero“ ir MB „Miestų archeologija“, tyrimams vadovauja archeologas dr. Atas Žvirblys.

Jordanijoje atidarytas išskirtinis povandeninis muziejus. Panėrus į jūros dugną galima išvysti karinę techniką: tankus, laivų nuolaužas ir net reaktyvinį lėktuvą. O ant eksponatų jau įsikūrė ir jūros gyventojai, tad vaizdas išties užburia. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Netikėtas vaizdas Jordanijos paplūdimyje: tankas ir sraigtasparnis nardinami po vandeniu. Taip darbuotojai pildo pirmojo Jordanijoje povandeninio karinio muziejaus ekspoziciją.

Pirmasis Lietuvoje Tatuiruočių Muziejus savo duris atvers Vilniuje. 20 metų brandinta idėja buvo įgyvendinta gegužės 1 d. adresu Literatų g. 4. „Šiuolaikinio elektromagnetinio horizonto fone pamatysite dar išlikusius primityviausius mūsų planetos genčių tatuiravimo instrumentus, kūno modifikavimo įrankius ir žmonijos šaknis siekiančius artefaktus iš tolimų kelionių”, – skaitome muziejaus atidarymo renginio aprašyme.

Jei atsibodo itališkos picos ar japoniški sušiai, Berlyne galima atrasti naujus skonius. Bulių genitalijos, marinuotos mažos pelytės, garsioji pūdyta silkė ir kiti skanėstai turistus ir džiugina, ir šokiruoja „Šlykštaus maisto muziejuje“. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Suvalgiusi keptą vabzdį Aleksandra nedramatizuoja ir lyg niekur nieko apibūdina neįprasto skanėsto skonį.

Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. Jų atidarymo renginiai tęsis keturias dienas, šia proga numatytos ekskursijos, dirbtuvės. Sapiegų rūmai atveriami kartu su Mindaugo Navako skulptūrų paroda „Porcelianas rūmams“ ir Edgaro Gerasimovičiaus bei Virginijos Januškevičiūtės kuruota paroda „Užuovėja“. Atnaujintose Sapiegų rūmų erdvėse įsikurs renginių, edukacinės salės, terasos, veiks kavinė. Šie rūmai pritaikyti neįgaliesiems.

Viena Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenė nusprendė išsaugoti savo krašto istoriją ir įkūrė muziejų. Vietinių entuziazmas pranoko visus lūkesčius, sako bendruomenės pirmininkas. Vos tik jis paskelbė apie renkamus eksponatus – pasipylė žmonės ir bemat pripildė muziejų sendaikčiais. Tiesa, senus laikus menančių daiktų visgi mažėja: žmonės juos jau išdovanojo muziejams, o dalis galbūt liko po senų sodybų griuvėsiais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos nacionalinis muziejus sutarė bendradarbiauti su vienu reikšmingiausių pasaulio muziejų – Paryžiuje esančiu Luvru. Tą numatančią sutartį antradienį pasirašė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė ir Luvro muziejaus prezidentė bei direktorė Laurence des Cars (Lorans de Kar). „Luvras – vienas geriausių ir profesionaliausių muziejų pasaulyje, todėl bendri projektai yra ne tik puikus Lietuvos nacionalinio muziejaus įvertinimas, bet ir žinia, kad dabartinėje geopo...

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus patalpos. Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, jose muziejinės vertybės bus eksponuojamos atvirose saugyklose, kurias apžiūrėti ir pažinti bus galima ekskursijose su gidu. Į jas galima registruotis nuo kovo 15 dienos.

Latvijos okupacijos muziejaus direktorė Solvita Viba trečiadienį naujienų agentūrai LETA patvirtino, kad naktį į muziejaus patalpas buvo įmestas indas su sprogstamuoju mišiniu. Ji teigė, kad nepaisant išpuolio muziejus dirba, o ekspozicija yra atvira lankytojams. S. Viba taip pat išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos greitai suras kaltininką. „Tikiuosi, kad užpuolikas bus greitai surastas. Manau, kad tai buvo tikslingai suplanuotas išpuolis prieš muziejų.

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovo pareigas laimėjo šio muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas. Jis buvo vienintelis konkurse dalyvavęs kandidatas, antradienį pranešė ministerija. Humanitarinių mokslų daktaras A. Gelūnas yra buvęs Lietuvos ambasadoriumi nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO, 2010–2012 metais ėjo kultūros ministro pareigas. Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui jis vadovauja nuo 2019-ųjų.

Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros Kaune lankytojams po 90 metų vėl atveriamas prezidento dovanų kambarys. Kaip pranešė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, šis kambarys prezidento rūmuose atsirado po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60-mečio. Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų.

Daugiau nei 6000 varlių: tokią kolekciją turi surinkusi viena Šakių rajono gyventoja. Nuo pat vaikystės besižavėjusi varlėmis, moteris šiandien savo aistrą pavertė darbu ir atsidarė oficialų varlių muziejų.  Šakių rajone, Lukšiuose, gyvenanti Reda Pečiulienė, svečius dažniausiai pasitinka apsirengusi žaliai: moteris sako, kad žalios spalvos drabužių ji turi daugiausiai, o ir ant tų pačių neretai būna išpiešta varlė ar kas nors su varle.

Lapkričio 23 dieną bus minimos 105-osios Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinės, todėl Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune turi džiugią žinią – šią dieną jį bus galima lankytis nemokamai. Džiugia žinia Vytauto Didžiojo karo muziejus pasidalino savo socialinių tinklų paskyroje. Muziejų kviečia lankyti nemokamai Pranešama, kad ketvirtadienį, lapkričio 23 dieną, muziejaus lankymas bus nemokamas, tad nepraleiskite progos.

Energetikos ir technikos muziejus įgyvendina projektą – lankymui atveria pasivaikščiojimo taką ant istorinių elektrinės garo katilų. Garo katilai – didžiausi buvusios elektrinės eksponatai. Pirmoji Vilniaus centrinė elektrinė pradėjo veikti 1903 m., vėliau tiekė garą ir karštą vandenį vilniečiams bei miesto įmonėms. Elektrinė visiškai sustabdyta 1998 m., o minint veiklos 100-metį, 2003 m., duris atvėrė Energetikos ir technikos muziejus.

Energetikos ir technikos muziejus penktadienį pranešė lankymui atveriantis pasivaikščiojimo taką ant istorinių elektrinės garo katilų. Garo katilai – didžiausi buvusios elektrinės eksponatai. „Nors išlikę praėjimai, iki šiol lankytojams buvo draudžiama čia lipti, nes konstrukcijos nepritaikytos dideliam žmonių srautui, nebuvo nustatyta, kokį lankytojų kiekį galėtų saugiai atlaikyti“, – sakė muziejaus elektronikos dirbtuvių kuratorius Andžejus Kuldošas.

Marijampolės policijai naktį teko kraustyti girtus latvius iš muziejui priklausančio traukinio vagono, su kuriuo lietuviai buvo tremiami į Sibirą. Praeiviai pareigūnams pranešė, kad istoriniame vagone vyksta linksmybės. O atvykę policininkai išsiaiškino, kad tai – ne muziejų lankytojai, o stipriai išgėrę trys Latvijos piliečiai, kurie neslėpė ketinimų vagone praleisti naktį.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Luvro muziejus Paryžiuje šeštadienį dėl priežasčių, susijusių su saugumu, buvo uždarytas, pranešė atstovė. Prancūzijoje šiuo metu galioja aukščiausio laipsnio parengtis po išpuolio šalies šiaurės rytuose esančiame Arase, kur čečėnų kilmės vyras peiliu mirtinai subadė mokytoją ir sunkiai sužeidė dar tris suaugusiuosius.

Lietuvos jūrų muziejus pristato didžiausią karo jūrininkų kardų bei durklų kolekciją Baltijos šalyse. Tai ne šiaip surinkti šaltieji ginklai – kiekvienas turi savo istoriją, žinomi daugumos savininkai bei jų likimai. Tolimiausias svečias yra iš Japonijos.  Lietuvos jūsų muziejuje realių bei žinomų jūrininkų XVIII amžiaus pabaigoje – XX-ojo pradžioje naudotų kardų bei durklų ne vienas.

Į Tado Ivanausko zoologijos muziejų buvo įneštas unikalus eksponatas. Mažiausi muziejaus lankytojai išvydę didžiulį žvėrį spėliojo, kas gi čia toks. „Man primena liūtą“, – sakė Benas. „Gal į leopardą man šiek tiek panašus“, – svarstė Agneta. „Į ką panašus? – Į tigrą be dryžių“, – kalbėjo Matilda.

Po trejų su puse metų į vieną Nyderlandų muziejų grįžta milijoninės vertės garsiojo tapytojo Vincento Van Gogo paveikslas. Ilgas derybas dėl meno kūrinio sugrąžinimo vedė specialus detektyvas, kuris gavo dailininko paveikslą pramoninių prekių maiše. Nyderlanduose meno detektyvas Arturas Brandas iš maišo ištraukia šalia pagalvės įspraustą kūrinį, kurio vertė gali siekti 2,5 milijono eurų.

Kauną savaitgalį užtvindė linksmybės, garsi muzika ir karnavalinė eisena, o Parodos kalną vietoje mašinų okupavo žmonės. Miestas šventė tradicija tapusį „Fluxus festivalį“, į kurį susirinko tūkstančiai žmonių, pasidabinę įmantriausiais kostiumais. Ir Parodos kalną užtvindo keisčiausiais kostiumais apsirėdžiusi tūkstantinė minia. Kaune šėlsta naktinis miesto karnavalas – „Fluxus festivalis“.  Sutemus gatvę, kuria įprastai rieda mašinos, okupuoja pėstieji.

Į Kretingą po 86-erių metų grįžo miesto gintaro lobis. Jį dar tarpukariu kretingiškiams padovanojo grafienė Tiškevičienė, tačiau po metų gintaro dirbinių rinkinį klastingai pasisavino Kauno muziejus. Tad net Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dar 25-erius metus kretingiškiams teko derėtis su kauniečiais, kad jų nuosavybė grįžtų.  „Grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė 1936 metais apsisprendė dovanoti gintaro dirbinių rinkinį Kretingos muziejui.

Keliems tūkstančiams skautų šią savaitę dalyvaujant kas penkerius metus šalyje vykstančioje Tautinėje stovykloje, prisimenamos skautiškam judėjimui svarbios sukaktys – sukanka 95 metai nuo pirmosios Tautinės stovyklos, 90 metų nuo pasaulinio skautų judėjimo įkūrėjo lordo Roberto Baden-Paeulio (Robert Baden-Powell) apsilankymo Palangoje ir 30 metų nuo pirmosios nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Tautinės stovyklos.

Vienuose pakruojiškių namuose telpa net pustrečio tūkstančio dramblių figūrėlių. Savotiško muziejaus šeimininkė pasakoja apie savo meilę drambliams ir kaip pradėjo juos kolekcionuoti. „Pirmasis – prieš 20 metų sūnaus padovanotas mažas drambliukas. Jis pasakė: „Mamyte, susirinkime 7 drambliukus ir būsime labai laimingi, nes skaičius 7 neša laimę“. Tai ta proga ir gavau pirmąjį“, – sako dramblių figūrėlių kolekcininkė Dalė Gurkšienė.

Išskirtinę dviračių kolekciją sukaupęs vienas pirmųjų šalyje dviračių meistrų Panevėžyje įkūrė dviračių muziejų. Jame ir „kaulakratys“, ir „voras“, kuriais žmonės dardėdavo prieš pusantro šimto metų. Šeimos muziejuje per 80 eksponatų. Visi važiuojantys ir paties nagingo meistro restauruoti. Seniausiam Panevėžio dviračių muziejaus eksponatui, anot kolekcininko, maždaug 160 metų. Dviračio ratai be gumų, detalės medinės, ratai, kaip vežimo – geležiniai.

Lietuvoje per artimiausius metus po rekonstrukcijos planuojama atidaryti 14 iš esmės atnaujintų ar visai naujų kultūros erdvių – teatrų, muziejų, bibliotekų, koncertinių salių, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. „Matysime tikrą naujų kultūros erdvių proveržį, kuris nebūtų įmanomas ne tik be valstybės ir ES investicijų, bet ir be aktyvių bei iniciatyvių kultūros darbuotojų.

Po remonto lankytojams atidaromas Kretingos muziejaus Žiemos sodas. Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus teigimu, daugiau nei per metus Žiemos sode atlikta daug sudėtingų darbų. „Teko remontuoti stogą, kurio viršutinė danga – medinis paklotas – buvo pažeistas puvinio, izoliacinės vatos sluoksnis paveiktas drėgmės, sunykęs ir sutręšęs, medinės gegnės supuvusios.

Vilniuje ketvirtadienį duris atvėrė įspūdingas išskirtinių istorinių automobilių muziejus, kuriame galima rasti daugiau kaip 100 skirtingų transporto priemonių. Be to, su kai kuriomis iš jų važinėjo ne tik prezidentas, bet ir aukšto lygio diplomatai.

Antradienį Lietuvos nacionaliniam muziejui savo Ukrainos institucijų apdovanojimus padovanojo paramos Ukrainai organizatorius Andrius Tapinas, rašoma muziejaus pranešime spaudai. Perduoti muziejui apdovanojimai, simboliniai Ukrainos padėkos ženklai, svariai papildys pradėtą kaupti rinkinį, kuriame jau yra atminimo medalių, numizmatikos ir filatelijos objektų.

Seimui ketvirtadienį priėmus naują Muziejų įstatymo redakciją patobulinta jų finansavimo tvarka, vadovų skyrimas, valdymas, įteisintas muziejaus emerito vardas nusipelniusiems darbuotojams. Už įstatymo priėmimą balsavo 116 parlamentarų, prieš buvo vienas, septyni susilaikė. „Kultūros ministerija nuolat sulaukdavo muziejų sektoriaus siūlymų keisti ankstesnį Muziejų įstatymą, kuris nuo 2003 metų iš esmės nebuvo peržiūrėtas.

Sostinės savivaldybė senamiestyje esančius Kirdiejų rūmus planuoja be konkurso pagal panaudos sutartį išnuomoti Vilniaus miesto muziejui. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, tai numato sostinės tarybai pateiktas siūlymas. Šiuo metu muziejus veikia laikinose patalpose Vokiečių gatvėje. Istorinius Kirdiejų rūmus Barboros Radvilaitės gatvėje, prie Bernardinų sodo, planuojama sutvarkyti ir pritaikyti muziejaus veiklai.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį svarstys, ar pervadinti Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų į Markučių dvaro muziejų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog pervadinimo tikslas – muziejui grąžinti istorinį pavadinimą. „Istorinio pavadinimo grąžinimas atitinka šiuo metu muziejaus vykdomą veiklą“, – teigiama jame. 1899 metais į šalia Vilniaus esantį Markučių dvarą atsikraustė gyventi Varvara Puškina, ištekėjusi už poeto Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus Puškino.

Lietuvos muziejuose pernai apsilankė 4 mln. 968 tūkst. 334 lankytojai – 56 proc. arba beveik dviem milijonais daugiau, nei užpernai, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. Pasak ministerijos, informacija gauta apibendrinus į Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemą suvestus duomenis. Šių metų pradžioje statistines ataskaitas pateikė 4 nacionaliniai, 16 respublikinių, 54 savivaldybių, 25 žinybiniai, 11 privačių muziejų.

Lietuvos nacionalinis muziejus 2024–2026 metais planuoja atnaujinti vieną pagrindinių padalinių – Naująjį arsenalą. Muziejaus atstovo teigimu, dabartiniais skaičiavimais, viso projekto vertė galėtų siekti apie 16 mln. eurų. Nacionalinio muziejaus atstovas Mindaugas Kaikaris sako, kad pastato, esančio Gedimino kalno papėdėje, šalia Katedros, priešais Karaliaus Mindaugo paminklą, rekonstrukcijai ruošiamasi jau dabar – vyksta projektavimo darbai.

Šalyje nykstant autentiškoms sodyboms, ima populiarėti vietiniai, pačių gyventojų įrengiami muziejai. O juose atsiduria autentiški, kartais net smetoninius laikus menantys daiktai. Toks štai muziejus Nepriklausomybės dienos išvakarėse duris atvėrė Alytaus rajone, Raitininkų seniūnijoje. Tarp eksponatų žmonių padovanota ir du šimtus metų menanti kryžiaus skulptūrėlė. Taip pat net šypseną keliantis įrenginys, skirtas nusiauti batus. Vietiniai neslepia – toks muziejus kraštui tiesiog būtinas.

Trečiadienį Kaune pasirašyta sutartis dėl mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ ekspozicijos kūrimo: joje paliečiama taršos tema, be to, lankytojai turės galimybę pamatyti, kaip jų priimami sprendimai veikia aplinką. 5 mln.

Vyriausybė siūlo tobulinti muziejų finansavimo sistemą, atsisakoma konkursinio muziejų veiklų finansavimo per Lietuvos kultūros tarybą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Muziejų įstatymo pataisoms, jomis taip pat supaprastinama ir savivaldybių muziejų vadovų skyrimo į pareigas antrai kadencijai tvarka: jie galės būti skiriami antrai penkerių metų kadencijai be konkurso, jeigu jų kasmetinė veikla tos kadencijos metu buvo vertinama gerai arba labai gerai.