morta

Ką galima padaryti dėl moters? Nužudyti jos vyrą ir vesti. Ją karūnuoti karaliene. Tartis sprendžiant valstybės reikalus. Tai ne istorinės muilo operos scenarijus. Tai mūsų karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos gyvenimas. „Morta yra viena iš nedaugelio lietuvių pagonių moterų, kurios paveikslą mes galime piešti. Iki jos per visą istorijos laikotarpį mes neturime nė vieno atvejo, kuomet tiksliai ką nors žinotume apie valdovų žmonas“, – teigia istorikas Rimvydas Petrauskas.

Valstybės dieną karaliaus Mindaugo bendražygė, Lietuvos karalienė Morta, pamirštama, nors ji – pirma ryški moteris valstybės istorijoje: šauni pilių šeimininkė, politinių įvykių dalyvė, mylinti žmona, motina, rašo „Kauno diena“. Pasak istorikės D. Gruzdienės, karalienė atkakliai priekaištavo Mindaugui dėl jo bendradarbiavimo su pagonybės šalininku ir karaliaus priešininku Treniota, prašydama pakeisti nuomonę apie šį kunigaikštį.

Latviai, Agluonos miestelyje norintys pastatyti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui, prašo ir lietuvių pagalbos.Paminklo idėja šią savaitę pristatyta Lietuvos pasienio savivaldybių merams. Praėjus beveik dviem mėnesiams, kai paminklo projektas aptartas Latvijoje, Lietuvos ambasadorius jį pristatė Aukštaitijos regiono pasienio su Latvija saviv Reklama aldybių merams. Jų prašyta ne tik paramos, bet ir paminklo idėją paskleisti plačiau, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių.

Įamžinti Lietuvos valdovo ir jo žmonos žūties vietą panoro nedidelio Latvijos Agluonos miestelio ir jo apylinkių gyventojai. Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje datuojamas 1618 metais. Tvarkant ansamblio griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti karaliaus Mindaugo kapą. Manoma, kad čia jis buvo nužudytas 1263 metų rugsėjo 12-ąją. „Ši legenda remiasi realiais faktais. Dar reikia, kad juos ištirtų istorikai, archeologai.

Iš viso to ką esame paveldėję svarbu tai, ką supratome, ką akcentuojame,  aptariame, ir vaizduojame. Šių metų sausio mėnesį Vilniaus rotušėje pristatant rašytojo Jono Užurkos istorinį romaną „Karalienė Morta – meilė ir karūnos žavesys“ buvo demonstruojamas ir dailininkės Laimos Tubelytės – Kriukelienės sukurtas paveikslas. Tai vis proga pakalbėti apie šią iškilią asmenybę. Meno kūrinyje perteiktas jausmas yra stipresnis, gilesnis už istorinius duomenis.

Valstybės dienos išvakarėse Gedimino pilies bokšte Vilniuje talentingiems Lietuvos vaikams tradiciškai įteiktos Karalienės Mortos premijos. Karalienės Mortos premija skiriama talentingiausiems, kūrybingiausiems ir darbščiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, literatūros, teatro ir kitose meno srityse. Nuo 1993 metų šalyje yra 69 Lietuvos karalienės Mortos premijos laureatai ir 56 diplomantai.