migrantai

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) kol kas nepavyksta susitarti su Dieveniškių gyventojais dėl nelegalių imigrantų šeimų apgyvendinimo šiame miestelyje, praneša LRT radijas.  Atvykėlius norima laikinai apgyvendinti buvusios mokyklos bendrabutyje, tačiau vietos gyventojai su tuo nesutinka ir neleidžia įrenginėti apgyvendinimo vietos.  Vidaus reikalų ministrės patarėja Lina Laurinaitytė-Grigienė sako, kad dar tikimasi pasiekti sutarimą.

Baltarusijos režimui pasistengus Lietuvą paversti nelegalios migracijos taikiniu, visuomenė ir institucijos neišlaiko tolerancijos egzamino. Birštone su žmona Juste dešimties metų santuokos sukaktį atšvęsti norėjęs Innocentas Hoimianas pasijuto labai nemaloniai, kai per vieną dieną turėjo patirti net keletą itin keistų susidūrimų su policijos pareigūnais ar piliečiais – visi jie vienaip ar kitaip žvelgė į jį kaip į nelegalų migrantą.

Danija dar 2016-aisiais pradėjo aktyvią kovą su nelegalių migrantų antplūdžiu šalyje, miestuose susiformavusiais getais. Dažnai susilaukdama tarptautinių organizacijų kritikos dėl galimai žmonių teises pažeidžiančių veiksmų, tačiau šalis nekreipia į tai dėmesio ir toliau aktyviai tobulina šalyje galiojančią tvarką. Naujausias danų „išradimas“, tai migrantų išsiuntimas į trečiąją šalį prieglobsčio prašymo svarstymo metu.

Lietuvai paprašius paramos fizinio barjero ties Lietuvos-Baltarusijos siena įrengimui, taip siekiant stabdyti neteisėtų migrantų srautą, Estija siunčia į Lietuvą krovinį su tam skirtomis medžiagomis. Estija atsiųs 100 km vielos koncertinos, skirtos sustiprinti sieną.

Didžiausią dalį tarp neteisėtų migrantų Lietuvoje sudaro jaunesni nei 35-erių irakiečiai vyrai, tarp sulaikytųjų – ir apie tūkstančio vaikų, rodo BNS pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Pilnamečiai, tačiau jaunesni nei 35-erių metų irakiečiai sudaro kiek daugiau nei penktadalį visų migrantų. Remiantis liepos 20 dienos duomenimis, jų Lietuvoje buvo 468, kai tuo metu bendras migrantų skaičius siekė kiek daugiau nei 2,2 tūkstančio.

Per parą, t. y. visą penktadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 40 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 92 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2430. * Pareigūnai kol kas atsisakė planų imtis apgyvendinti migrantus Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, vietos bendruomenei susibūrus į protestą. Valdžia žada vėliau tęsti derybas su vietiniais dėl atvykėlių apgyvendinimo.

Antrą dieną protestuojantys, į Dieveniškes nelegalų stovyklos neįsileidžiantys miestelėnai iš barikadų nesitraukia. 200 žmonių penktadienį aplink traktorius suformavo gyvą grandinę, toliau trukdo Vidaus reikalų ministerijai įrengti sienos pažeidėjams apgyvendinti numatytą mokyklą: neleidžia iškrauti, statyti apsaugai būtinos tvoros. Valdžios atsakas nekuklus: į Dienveniškes pareigūnai nusiuntė dešimtis policijos, viešosios tvarkos tarnybos ir karo policijos ekipažų.

Europos Sąjunga pasiruošusi skirti papildomų lėšų migrantų antplūdį iš Baltarusijos patiriančiai Lietuvai, penktadienį pranešė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson. Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su reikšmingai išaugusia neteisėta migracija – iš viso šiemet per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,4 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių.

Penktadienį vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius lankosi pasienio savivaldybėse, kuriose laikinai apgyvendinti migrantai, neteisėtai kirtę Lietuvos sieną, susitiko su administracijų vadovais bei įvertino, kokiomis sąlygomis gyvena įkurdinti pasienio užkardose migrantai, rašoma pranešime spaudai.

Migrantų Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, penktadienį įkurdinti neketinama, bus iš naujo deramasi su gyventojais. Penktadienį po pietų iš Dieveniškių išvyko gausios policijos pareigūnų pajėgos, taip pat išvežta ir aplink pastatą, kur planuojama apgyvendinti migrantus, statyti planuota tvora. „Bandysime tartis ir susitarti, kad sprendimas būtų priimtas ir įgyvendintas gera valia“, – BNS sakė Lietuvos policijos vadovas.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigia, kad pirmasis migrantams skirtas modulinių namelių miestelis Medininkuose, Pasieniečių mokyklos teritorijoje bus įrengtas rugpjūčio pradžioje. Anot jo, nameliuose bus galima apgyvendinti iš viso apie 850 migrantų – šiuo metu laukiama atvykstančių konteinerių. „Ten galbūt ir būtų pirmasis toks objektas. Pirkimai atlikti, 850 vietų būtų perkelta į Medininkų pasieniečių mokyklą. Tai bus rugpjūčio pradžia.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sprendžiant migrantų krizę ragina atsisakyti karo retorikos, siekti daugiau Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Lietuva ruošiasi iki 10 tūkst. migrantų apgyvendinimui konteineriniuose namukuose, kurie tinkami gyvenimui tiek vasarą, tiek žiemą. Tai bendras skaičius žmonių, kurį planuojama pasiekti, jeigu migracijos srautai pro Baltarusiją nesustotų, nors artinantis žiemai žmonių judėjimas gali sulėtėti. „Mes vertiname, kad bus iki 10 tūkst. žmonių. Paėmėme tokį maksimumą ir tikrai jokiu būdu neplanuojame to šiais metais. Mes atliekame tokį viešąjį pirkimą – apgyvendinti iki 10 tūkst.

Daugiau nei šimtas žmonių Dieveniškėse penktadienį reikalauja neapgyvendinti miestelyje migrantų, neteisėtai kertančių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, praneša BNS korespondentas iš įvykio vietos. Valdžia žada migrantus čia apgyvendinti tik tiki rugsėjo 1 dienos, kol prasidės mokslo metai. „Ateis netrukus momentas, kai visa Lietuva verks nuo to, ką čia bandoma padaryti“, – BNS sakė akcijos organizatore prisistačiusi 62-ejų dieveniškė Liuba Poliak.

Du sieną su Baltarusija kirtusių neteisėtų migrantų vaikai iš Alytaus ligoninės artimiausiu metu bus grąžinti tėvams, patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis. „Turime informacijos, kad artimiausiu metu jie bus grąžinti sulaikytiems tėvams, visi pavojai jau praeityje“, – BNS sakė G. Mišutis. Pasak VSAT atstovo, dėl galimo mažamečių apnuodijimo vaistais pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal straipsnį dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Dieveniškiams nepritariant neteisėtų migrantų apgyvendinimui, miestelyje sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos, penktadienį informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Tiesiog yra ten yra daromi darbai, taip pat budi pareigūnų ekipažas ir jis mato, kad žmonės trukdo, neleidžia dirbti, atvarė kažkokią techniką, traktorius, tai pareigūnų automatiškai reikia daugiau, kad nebūtų trukdoma įrengti patalpas“, – BNS teigė pareigūnas.

Per parą, t. y. visą ketvirtadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 92 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet pasienyje su Baltarusija iš viso sulaikyta 2 430 neteisėtų migrantų. Tarp visų 92 ketviradienį sulaikytų užsieniečių 73 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai.

Šįvakar ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru Fuad Hussein bei dar sykį primygtinai paragino spręsti oro susisiekimo kanalo nelegaliai migracijai tarp Bagdado ir Minsko problemą.

Dieveniškių miestelyje gyventojai kyla į lemiamą kovą su Vidaus reikalų ministerija ir jos planais apgyvendinti pusę tūkstančio nelegalų. Pastatą, kuriame turi apsistoti sienos pažeidėjai, miestelėnai blokuoja sunkiąja žemės ūkio technika, traktoriais, trukdo pareigūnams tverti tvoras, įnešinėti lovas. Dieveniškiečiai žada nepasiduoti ir budėti per naktį.

Irako planus nuo rugpjūčio padvigubinti skrydžius į Minską užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vertina kaip prastą tendenciją. „Neatmetu galimybės, kad informuosime Irako pusę apie rimtą susirūpinimą, jog nebuvo iš esmės išgirstas mūsų pradinis pageidavimas, na, kad rimtai būtų žiūrimą į šitą situaciją. (...) Prasta tendencija, reikia pripažinti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Du sieną su Baltarusija Varėnos rajone kirtusių neteisėtų migrantų vaikai išvežti į Alytaus ligoninės reanimaciją, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak VSAT, mažamečiai į ligoninės reanimaciją išgabenti iš Kabelių užkardos, po to, kai ketvirtadienio rytą neteisėtai kirto sieną su tėvais. Tėvai pareigūnams tvirtino, kad prieš kertant sieną vaikams buvo duota tablečių, kad jie būtų ramesni.

Sprendžiant migrantų krizę svarbu, kad Lietuvos politikai siųstų vieningą žinią potencialiems atvykėliams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas anksčiau Prezidentūros išsakytą kritiką įstatymo pataisoms dėl migrantų padėties. „Aš manau, kad šiandien svarbiausias faktas yra, kad prezidentas pasirašė ir mes turime veikiantį įstatymą.

Europarlamentarai sako, kad pasienio agentūra „Frontex“ „nesugebėjo išnagrinėti ir ištirti“ įrodymų apie galimus žmogaus teisių pažeidimus. ES pasienio agentūra pražiūrėjo įrodymus, kuriuose teigiama, kad migrantai neteisėtai buvo atstumti ties bloko sienomis.

Šešėlinis ministrų kabinetas kreipiasi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Komisijos narius, prašydamas padėti Lietuvai spręsti nelegalių migrantų klausimus. Taip pat Europos Komisija yra prašoma įvertinti Lietuvos Vyriausybės planus, kainuosiančius valstybei labai brangiai – fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas, turint omenyje, kad jau yra buvęs precedentas su Vengrija, kuri pralaimėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

Neteisėtų migrantų krizė ir toliau tęsiasi – trečiadienį pasienio pareigūnai sulaikė virš šimto migrantų. Savivaldybių gyventojai, kuriose nelegalai apgyvendinti, sunerimę – baiminamasi dėl savo ir artimųjų saugumo. Ignalinos rajono meras Justas Rasikas praneša, kad šią savaitę tarp migrantų ir pasieniečių buvo kilę nesutarimai. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakoja J. Rasikas, Ignalinos rajone apgyvendinti migrantai iškėlė tam tikrus reikalavimus, dėl kurių jie ėmėsi streikuoti.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nerimauja, kad šioje savivaldybėje apgyvendinti neteisėti migrantai yra nepatenkinti savo gyvenimo sąlygomis, todėl gali sukelti riaušes.  „Incidentų bent jau Lazdijuose didelių išvengta, tačiau jau jaučiame, kad ta riba yra labai arti ties peržengimu“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį kalbėjo A. Miškinienė. Pasak rajono merės, migrantus gali išprovokuoti prastos gyvenimo sąlygos.

Neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykusių migrantų išlaikymas skirtingoms savivaldybėms kainuoja nevienodai. Tačiau jau aišku, kad nė vienai savivaldybei nepavyko išmaitinti migrantų už anksčiau Vidaus reikalų ministerijos nustatytą beveik 6 eurų sumą per parą. Iki šiol Vidaus reikalų ministerija buvo nustačiusi, kad migrantų maitinimas savivaldybėms negali atsieiti daugiau nei 5,85 eurų per parą kartu su PVM.

Finansų ministerija nusprendė migrantų maitinimui nenustatyti kainų lubų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, tą daryti netikslinga, nes kiekvienoje savivaldybėje sąlygos skirtingos. „Lukašenkos kelionių tarnyboje nėra įskaičiuotos perteklinės komforto sąlygos ir kambarių su vaizdu į vandenyną nebus.

Varėnos savivaldybė užtikrina minimalias gyvenimo sąlygas neteisėtiems migrantams be perteklinio komforto, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ketvirtadienį apsilankiusi Varėnos rajono Vydenių gyvenvietėje, kur buvusioje pagrindinėje mokykloje apgyvendinta apie pusantro šimto migrantų, ministrė teigė įsitikinusi, kad gyvenimo sąlygos „tikrai geros“, o migrantai, siekiantys neteisėtai patekti į Lietuvą, „daugiau ir negalėtų tikėtis“. „Manau, kad savivaldybė padarė viską, kad teritorija ...

Nei Lietuva, nei į ją neteisėtai atvykę migrantai nėra suinteresuoti įklimpti procedūrose, sako premjerė Ingrida Šimonytė apie priimtas pataisas dėl migrantų teisinės padėties ir joms išsakomą kritiką dėl žmogaus teisių. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė pataisas, kurios susiaurina neteisėtų migrantų teises, tačiau pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, o šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu.

Lietuvai kovojant su neteisėtos migracijos krize, trečiadienį šalį pasiekė humanitarinė siunta iš Kroatijos. „Pastarosiomis dienomis sulaukiame pagalbos iš kitų šalių. Šį kartą atvyko parama iš Kroatijos. Visi šie daiktai reikalingi tam, kad apgyvendintume migrantus kol vyksta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros. Dėkoju visoms šalims, kurios solidarizuojasi su Lietuva šioje sudėtingoje situacijoje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Per parą, t. y. visą trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius yra 1 677. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 338 neteisėti migrantai. Tarp visų 110 trečiadienį sulaikytų užsieniečių 92 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti.

Migracijos departamentas dėl didelio darbo krūvio šiuo metu nėra pajėgus išnagrinėti prieglobsčio prašymų per dešimt dienų, sako įstaigos vadovė. „Būtent nuo šios dienos nepakaks (dešimties dienų), nes tų prašymų yra tiek daug, o pas mus darbuotojų – ne tiek daug yra, bet mes pradėjome ruoštis, padidinome etatų skaičių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Ketvirtadienį Lenkijos ambasados Vilniuje atstovai perduos Lietuvai humanitarinę pagalbą, kaimyninės šalies suteiktą kilus migrantų krizei. Kaip pranešė Lenkijos ambasada, šios šalies strateginių rezervų agentūros pagalbą, kurios vertė yra apie 162 tūkst. eurų, sudaro palapinės, lovos, antklodės ir elektros generatoriai. Netrukus Lietuvą pasieks ir papildoma Lenkijos krašto apsaugos ministerijos pagalba.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiryžo veltis į konfliktą su valdančiaisiais ir pasirašė Seimo skubiai priimtą įstatymą dėl migrantų. Nors dar vakar per patarėją pareiškė, kad Seimas „žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę“. G. Nausėda ragina konservatorių ir liberalų valdžią skubiai taisyti priimtą įstatymą ir leisti prieglobsčio prašytojams bent jau normaliai ginti savo teises teismuose. Tiesa, Seimas prie įstatymo žada grįžti tik rudenį.

Lietuva per mėnesį nelegalų išlaikymui išleidžia 2 milijonus eurų ir ši suma nuolat auga. Vienas sienos pažeidėjas valstybei per mėnesį kainuoja daugiau nei 900 eurų.  Finansų ministerija visos dienos vieno nelegalo maistui nori skirti vos 6 eurus, tačiau dalis savivaldybių aiškina, kad už tokią sumą pamaitinti žmogų tris kartus per dieną neįmanoma.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl migrantų teisių. Prezidentūros teigimu, nors įstatymas ir skylėtas, daug geriau toks įstatymas nei jokio. „Prezidento nuomone, šis įstatymas yra skylėtas žmogaus teisių požiūriu, bet kur kas būtų pavojingiau, jeigu turėtume skylėtą politiką nelegalios migracijos atžvilgiu. Toks įstatymas yra geriau, negu neturėti jokio reglamentavimo šios migracijos krizės akivaizdoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seimo ypatingos skubos tvarka priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą. Kartu šalies vadovas pažymi, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir atkreipia Seimo dėmesį, kad šio įstatymo trūkumai turi būti ištaisyti artimiausiu metu. „Seimo skubos tvarka priimtas įstatymas yra „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.

Per parą, t. y. visą antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 70 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vien liepą tokių sulaikytų užsieniečių skaičius perkopė pusantro tūkstančio ir iki vidurnakčio iš antradienio į trečiadienį buvo 1 567. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 228 neteisėti migrantai. Tarp visų 70 sekmadienį sulaikytų užsieniečių 62 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.

Lietuva įsisuko neteisėtų migrantų poreikių ir žmogaus teisių karuselėje. Raudonojo Kryžiaus atstovams nelegalai vardina savo norus: vieni trokšta saldymų, kitiems būtinas ir šampanas. O sienos pažeidėjus aptarnaujančios virėjos toliau skundžiasi nelegalų elgesiu: esą atvykėliai tuštinasi ne tik tualetuose, bet išmatas krauna ir į termosus nuo maisto. Anot Prezidentūros, šiukšliadėžėmis nemoka naudotis ir Seimas.

Lietuva tikisi didesnio ES institucijų įsitraukimo, sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po antradienį vykusio susitikimo su šalyje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais. „Šioje situacijoje itin svarbūs koordinuoti ES veiksmai, kalbantis su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis bei siekiant efektyvios readmisijos politikos.

Baltarusioje – nauja dezinformacijos ir juodinimo ataka prieš Lietuvą dėl nelegalių migrantų. Režimo pasienio tarnyba ir televizijos kanalai trimituoja sučiupę tris grupes irakiečių, kurie neva iš Lietuvos bėgo atgal į Baltarusiją. Aliaksandro Lukašenkos pakalikai aiškina, neva Lietuvos pareigūnai nelegalus tardė, nedavė maisto, mušė, sunaikino dokumentus ir jėga išsiuntė atgal. Lietuvos institucijos naują dezinformacijos dozę vadina tiesiog melagiena.

Migracijos departamento vadovė tikisi prezidento Gitano Nausėdos parašo po pataisomis, suteiksiančiomis galimybę trumpinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, išaugus nelegalios migracijos srautams. Pasak jos, įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai smarkiai pakoreguos procesus. „Labai laukiam, ar prezidentas pasirašys įstatymą, ar ne, nes nuo to smarkiai priklauso mūsų procesai “, – BNS antradienį sakė E. Gudzinskaitė.

Baltarusijos propagandinė, valstybinė naujienų agentūra BELTA skelbia, kad šalies pasieniečiai „aptiko tris nelegalių migrantų grupes, kurios kirto sieną iš Lietuvos pusės“. Baltarusija apkaltino Lietuvą migrantų sumušimu ir „migrantų išvarymu grasinant ginklu“. Anot A. Lukašenkos režimo kontroliuojamos naujienų agentūros, kuri citavo Pasienio apsaugos tarnybos pranešimą, liepos 18-ąją „Geranainių“ pasienio posto kariai patiko neteisėto sienos kirtimo iš Lietuvos pėdsakus.

Nelegalių migrantų krizės akivaizdoje daugiausia neramumų ir baimės pasienio savivaldybėse kelia juose apgyvendinti užsieniečiai. Tik kelios šalies savivaldybės atsiliepė į prašymą apgyvendinti pabėgėlius. Visgi, savivaldybių merai atviri: šioje situacijoje per daug neatsakytų klausimų.

Per parą, t. y. visą pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį sulaikyti 2 158 neteisėti migrantai. Tarp 41 pirmadienį sulaikyto užsieniečio 34 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus. Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti.