migrantai

Alytaus rajone buvusioje Verebiejų mokykloje dabar gyvenantys nelegalai skundžiasi ligomis, maistu, bet dabar labiausiai jaudina greitai vėstantys orai. Prieš kameras jie guodžiasi, kad dėl šalčio juos neva lydi drebulys, neturi tinkamų rūbų, jau kimba peršalimo ligos. Štai, ką jie pasakoja: „Mums labai šalta, kai mes sergame, kosėjame, mums duoda Ibuprofeno. Jei turėtumėme daugiau darbužių, jei užsandarintų langus, kad nepūstų skersvėjis, tai apsaugotų mus nuo šalčio.

Raseinių rajono Žaiginio miestelyje planuota apgyvendinti neteisėtus migrantus, tačiau planų atsisakyta pasipriešinus bendruomenei, BNS penktadienį sakė rajono meras. „Prieš 24 valandas buvo ruošiamasi, dabar jau nebe“, – sakė meras Andrius Bautronis. „Kadangi Raseiniai yra pats demokratiškiausias rajonas, jokių veiksmų neatlieka be bendruomenės pritarimo šiais metais, todėl mes paklausėme bendruomenės“, – kalbėjo jis.

Į Kybartų pataisos namus planuojama perkelti apie 800 migrantų, daugumą – iš Rūdninkų poligono, kur jie šiuo metu gyvena palapinėse, sako vidaus reikalų ministras Vitalijus Dmitrijevas. „Planuotumėme šiai diena kalbėti kažkur iki 800 vietų. Tai būtų ir pats pastatas, ir moduliniai nameliai šalia, jeigu jų prireiktų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė viceministras.

Atvėsus orams pasienio savivaldybių merai suka galvas, kaip apšiltinti patalpas, kuriose apgyvendinti migrantai, kad jie nesušaltų. Pasak jų, ne visose apgyvendinimo vietose įmanoma atnaujinti šildymo tiekimą, nes ten jis jau seniai nutrauktas. Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybės apsaugos sienos tarnyba (VSAT) pastarąsias ramina –migrantus planuojama iškelti iš savivaldybių administruojamų patalpų dar prieš prasidedant šildymo sezonui.

Migrantų drama Lenkijoje pasiekė ir tarptautinį lygį. „Pilkojoje zonoje“ įstrigę migrantai negali patekti į išsvajotus Vakarus, bet ir grįžti atgal į Baltarusiją jiems nėra leidžiama. EŽTT Varšuvą įpareigojo „suteikti apgyvendinimą, maistą ir vandens“, tačiau neliepė jų įsileisti į savo šalį. Tokiu būdu teismo sprendimas užminė tik dar daugiau mįslių, ką daryti su nelegaliais migrantais.

Neteisėti migrantai, šiuo metu gyvenantys palapinėse Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligone, šaltuoju laikotarpiu bus perkelti į uždarymui ruošiamus Kybartų pataisos namus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Rūdninkų poligone šiuo metu gyvena per 750 migrantų, daugiausiai – vienišų vyrų. Visus juos planuojama perkelti į Kybartų pataisos namus. „Planuojame (įrengti – aut. past.) iki 800 vietų.

Vis daugiau migrantų siekia neteisėtai patekti į Lietuvą iš Baltarusijos, taip pat pastebimos ir didesnės jų grupės, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Aktyvumas didėja prie valstybės sienos ir apie tai byloja skaičiai tų asmenų, kurie bando nelegaliai atvykti į Lietuvą. Užvakar 155, vakar šiek tiek mažiau, tačiau tas didėjimas yra“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė pasieniečių vadas.

Baltarusija į Lietuvą siunčia migrantus, kuriuos pavertė gyvuoju ginklu. Mūsų šalis šiuos žmones apgręžia atgal į Baltarusijos pusę, bet kol toks metodas nebuvo sugalvotas į Lietuvą pateko net 4140 migrantų, kurių kai kurie vis dar gyvena apgailėtinomis sąlygomis.

Alytaus rajone penktadienio naktį iš apgyvendinimo vietos pabėgo 13 neteisėtų migrantų. Jie buvo apgyvendinti Verebiejų kaime, buvusioje mokykloje. Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos specialistė Kristina Janulevičienė. „Gavome tokią informaciją, kad pasišalino 13 neteisėtų migrantų. Du iš jų sulaikė saugumą užtikrinantys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai“, – nurodė ji.

Per parą į Lietuvą patekti bandė beveik 80 neteisėtų migrantų, nė vienam jų į Lietuvą patekti neleista, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Valstybės sieną neleistinose vietose bandyta peržengti Šalčininkų ir Varėnos rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje.  Pasak VSAT, epizodiškai fiksuojamos kelios nedidelės migrantų grupės Baltarusijos pusėje, kurios nesiartina prie valstybės sienos ir nebando pereiti į Lietuvos teritoriją.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Nustatyti 703 nauji koronaviruso atvejai, mirė septyni žmonės – visi jie buvo nepasiskiepiję. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 282. Ligoninėse gydomi 477 COVID-19 pacientai. Pirmąja doze per parą paskiepyta 7,5 tūkst. žmonių. * Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu yra rezervavusi 16 mln.

Į nelegalių migrantų apgyvendinimo vietas artimiausiu metu planuojama siųsti socialinių darbuotojų komandas, siekiant užtikrinti atvykusių asmenų buvimo sąlygas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Šiuo metu paleidinėjame, jau pirmadienį turėsime mobilias socialinių darbuotojų komandas, kurios važinės į apgyvendinimo vietas ir į užkardas, tam, kad galėtume matyti, kokių paslaugų reikia.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas lankė Vydenių stovykloje apgyvendintus neteisėtus migrantus. Jam pabandžius įkalbinti juos grįžti į savo kilmės šalis, kilo konfliktas. Migrantus grįžti į kilmės šalis jau kelias savaites Lietuva ragina kompensacijomis: nupirktu bilietu lėktuvu ir 300 eurų vienkartinę išmoką pragyvenimui. Kol kas tik keli migrantai pasinaudojo šia galimybe, kitų šis pasiūlymas nevilioja – laukia prieglobsčio suteikimo šalyje.

Nuo penktadienio Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba (PPA) su Latvijos policija vykdys papildomą bendrą patruliavimą Latvijos pasienio rajonuose, kad užkirstų kelią nelegaliai migracijai. Kol kas planuojama bendrai patruliuoti iki kito mėnesio pabaigos. Estijos ir Latvijos policininkai patruliuos pasienio ruože ir pagrindiniuose keliuose Latvijoje, galės tikrinti keliaujančių asmenų dokumentus ir automobilius.

Nelegaliai iš Baltarusijos į Lietuvą patekę migrantai – vis dar migrantų stovyklose. Vis dažniau pasirodo žinių apie prastas gyvenimo sąlygas ir tai, koks iš tiesų gyvenimas migrantų stovyklose. Savo mintimis pasidalijo ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius. Jis savo mintimis pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada, kad sprendimai dėl palapinėse apgyvendintų migrantų perkėlimo į konteinerinius namelius ar kitas vietas bus priimti artimiausiu metu. „Mes ruošiamės ir artimiausiu metu bus pateikta informacija apie sprendimus, kur ir kaip tie asmenys bus perkelti, nes šaltasis sezonas jau prasideda ir tikrai tie sprendimai bus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

Siekiant veiksmingiau ir efektyviau kovoti su neteisėta imigracija į Lietuvą, 2021 m. rugpjūčio 10 d., Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Slovėnijos Respublikos policijos vadovas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo valstybės sienos apsaugos, tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, srityje. Rugpjūčio 25-ąją, tarnybą Alytaus apskrities prižiūrimoje teritorijoje pradėjo du kolegos iš Slovėnijos.

Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasienyje su Baltarusija apgręžta daugiau kaip 150 neteisėtų migrantų, į šalį neleista atvykti nė vienam asmeniui, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Valstybės sieną neleistinose vietose bandyta peržengti Ignalinos, Varėnos, Šalčininkų rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose. Į Lietuvą mėgino patekti ir pavieniai asmenys, ir migrantų grupės, kuriose buvo nuo keliolikos iki keliasdešimt asmenų.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Mokslo metai. Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatė, kaip atrodys artėjantys mokslo metai. Svarbiausi akcentai: * Pagal dabartinį scenarijų, ugdymas vyks kontaktiniu būdu be didesnių apribojimų, išskyrus aukštąjį ir profesinį mokymą, kur į įstaigas leidžiami tik pasiskiepiję, įgiję imunitetą arba periodiškai besitestuojantys studentai ar moksleiviai.

52 metų moteriai iš Afganistano, įstrigusiai migrantų stovykloje Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, gresia mirtinas pavojus nesulaukus skubios pagalbos, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė migrantams padedanti labdaros organizacija. Maždaug 30 migrantų grupė daugiau nei dvi savaites yra įstigusi prie rytinės Europos Sąjungos sienos, Lenkijos sienų apsaugos pareigūnams ir kariams neįsileidžiant jų į šalį prašyti prieglobsčio.

Prie migrantų krizės suvaldymo prisidedantiems pareigūnams bus skiriamos priemokos, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pareigūnams, kurie saugo valstybės sieną ir neįleidžia asmenų, mėginančių neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, planuojama skirti 50 proc. pareiginės algos dydžio priemoką. Pareigūnams, kurie užtikrina migrantų stovyklaviečių apsaugą ir kurie malšina riaušes, bus skiriama 30 proc.

Iš Lietuvos į kilmės šalis išskraidinta 14 neteisėtų migrantų, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mano žiniomis, 14 asmenų, ir artimiausiu metu tikrai bus nemažas skaičius“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė. Jos teigimu, dauguma šių neteisėtų migrantų yra irakiečiai. Ministrė teigia mananti, kad netrukus neteisėtų migrantų grąžinimas į kilmės šalis suintensyvės.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai į Lietuvos teritoriją neįleido poros migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Vienintelis toks bandymas neteisėtai peržengti valstybės sieną užkardytas Varėnos rajone. Anot VSAT pranešimo, patruliavimas Lietuvos teritorijoje toliau vykdomas sustiprintu režimu. Pasienio teritorijoms žvalgyti VSAT naudojo užsienio partnerių, Vokietijos ir Latvijos, sraigtasparnius.

Nelegalų srautas į Lietuvą sustojo, bet pasirūpinti tais, kurie į Lietuvą jau pateko, valdžiai vis dar sekasi sunkiai. Beveik tūkstantis migrantų vis dar gyvena pasieniečių darbo vietose, maži vaikai glaudžiasi ir miega garaže. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad žmones sunkiai sekasi aprūpinti net ir normaliu maistu. Sako, reikia laukti, kol migrantai bus perkelti į kitas vietas.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) antradienį paragino Lenkiją priimti migrantų, kaip manoma, iš Artimųjų Rytų, grupę, jau daugiau kaip dvi savaitės įstrigusią prie sienos su Baltarusija. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų per Baltarusiją nelegaliai pateko į rytines Europos Sąjungos šalis Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Briuselis mano, kad šį srautą organizuoja Minsko režimas, keršydamas už ES sankcijas, o Lietuva ir Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš bloką.

Pastaruosius mėnesius Lietuvai kovojant su neteisėtais migrantais iš Baltarusijos, šalis vis sulaukia kritikos strėlių iš vietos ir Europos Sąjungos (ES) politikų, šios krizės sprendimo klausimais. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, kai kurie ES siūlomi sprendimai ne visada tinkami, todėl Lietuva sieks kurti naują ES migracijos politiką.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl grasina Vakarams migrantais. Talibanui pradėjus susidorojimą su afganistaniečiais, Lukašenka pareiškė, kad tūkstančiai pabėgėlių į Vakarus keliaus būtent per Baltarusiją.  Lietuvą ir Lenkiją greitai vėl gali užplūsti nauja pabėgėlių banga, tik šį kartą iš Afganistano.

Per parą į Lietuvą bandė patekti mažiau nei dešimt migrantų, jie nebuvo įleisti, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Visi šie atvejai fiksuoti Ignalinos rajone. Patruliavimas Lietuvos teritorijoje toliau vykdomas sustiprintu režimu, pasienio teritorijų žvalgymui VSAT naudojo užsienio partnerių – Vokietijos ir Latvijos – orlaivius. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų pasieniečiai ir jiems talkinantys kariai nenaudojo.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Tvora pasienyje. Vyriausybė nusprendė, jog 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų, o ją statyti pavesta energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Šios energetikos grupės generalinio direktoriaus Rolando Zuko teigimu, didžiausi projekto iššūkiai susiję su medžiagų tiekimu.

Lenkijos valdžia ketina Baltarusijos pasienyje statyti sieną, pirmadienį sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Vyriausybė pirmadienį taip pat pasiūlė humanitarinę pagalbą daugiau kaip dvi savaites prie sienos įstrigusiai migrantų grupei. „Prie sienos su Baltarusija bus pastatytas naujas, solidesnis, 2,5 m aukščio barjeras“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė gynybos ministras.

Lietuvai kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, nuspręsta statyti tvorą 508 km. ruože. Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad šį fizinį barjerą už 152 mln. eurų statys valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „Epso-G“. Šį projektą priežiūrės komisija, kuriam vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvai kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, numatyta statyti ne mažiau kaip trijų metrų aukščio tvorą 508 km. pasienio ruože. Vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės teigimu, toks fizinis barjeras yra būtinas apsaugoti ne tik Lietuvos nacionalinį saugumą, bet ir visą Europos Sąjungos sieną. Šiam projektui planuojama skirti 152 mln. eurų.

Per praėjusią parą į Lietuvą atvykti neleista keliolikai neteisėtų migrantų, vienas žmogus įleistas dėl humanitarinių priežasčių, pirmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Statistikos departamentas. Pasak pasieniečių, migrantai neįleisti Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Taip pat jie sekmadienį fiksavo kelis atvejus, kai į šalį pakartotinai bandė patekti tie patys asmenys, kuriems prieš tai nebuvo leista peržengti valstybės sienos neleistinoje vietoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis negalės atlaikyti „papildomos“ iš Afganistano atvykstančių „migrantų naštos“. „Jeigu Afganistane ir Irane nebus imtasi būtinų priemonių, nauja migracijos banga yra neišvengiama“, – pareiškė jis per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Turkija jau turi 5 mln. pabėgėlių ir negali priimti papildomos migrantų naštos“, – paaiškino jis A. Merkel.

Kiaura ar nekiaura Lietuvos valstybės siena? Pasieniečiai ir šalies politikai kovoja su Baltarusijos skleidžiamu mitu, kad sieną su Lietuva kirsti labai lengva. Nors siena akylai saugoma buvo dar iki migrantų krizės, pareigūnai ir Seimo nariai akcentuoja, kad per kelis mėnesius pasienyje teko įgyvendinti tai, kas nebuvo padaryta 30 metų. Šiemet Lietuva per sieną su Baltarusija sulaukė jau daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams „matematiškai neįmanoma“ iki rugpjūčio 31 dienos evakuoti dešimtis tūkstančių su jais dirbusių afganistaniečių ir jų šeimų narių, šeštadienį perspėjo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Kilus migrantų krizei, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) papildomai į darbą priimtų apie 500 naujų darbuotojų. „Jie dirbtų įvairiuose padaliniuose“, – BNS sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas. Trys dešimtys buvusių pareigūnų po privalomų patikrų šią savaitę jau pradėjo dirbti tarnybos padaliniuose.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į Lietuvą neįleido poros neteisėtų migrantų.  Vienintelis toks bandymas nelegaliai atvykti į šalį užkardytas Varėnos rajone, rašoma VSAT pranešime.

Danija priėmė teisės aktus, leidžiančius perkelti prieglobsčio prašančius į trečiąsias šalis už Europos Sąjungos ribų, kol bus peržiūrėtos jų bylos. Projektas ieškotų šalių partnerių organizuoti stovyklas ir finansuoti esančias šalia migracijos kelių, rašo BBC. Tačiau Europos Komisija pareiškė susirūpinimą dėl įstatymų, o vadovaujanti nevyriausybinė organizacija teigė, kad tai yra neatsakinga. Pastaraisiais metais Danija ne kartą griežtino savo imigracijos politiką.

Beveik mėnesį Lietuvos ir Baltarusijos pasienį, pakvietus Lietuvos valdžiai, padeda saugoti apie 100 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) pareigūnų. Dėl staiga išaugusio migrantų iš Azijos ir Afrikos skaičiaus valstybei prireikė pagalbos iš patirtį tokiais atvejais turinčios ES institucijos, kurios veiklos metodai kartais kritikuojami ir pačiame žemyne.

Praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė keliolika neteisėtų migrantų, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jie valstybės sieną draudžiamose vietose bandė peržengti Ignalinos ir Varėnos rajonuose. Pasienyje toliau patruliuoja sustiprintos VSAT ir jiems talkinančios karių pajėgos. VSAT teigimu, tarnyba vykdoma sklandžiai, incidentų prie valstybės sienos su Baltarusija nebuvo. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst.

Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį prie sienos su Baltarusija apgręžė tik vieną neteisėtai kirsti ją ketinusį žmogų, o tokių bandymų pastarosiomis dienomis sumažėjo ir padėtis stabilizavosi, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai iš viso užkirto kelią 475 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Šiais metais iš viso sulaikyti 366 neteisėtai sieną kirtę trečiųjų šalių piliečiai.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžta apie 30 migrantų, vienam leista atvykti humanitariniais pagrindais, penktadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Migrantai apsukti Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Praėjusią parą vienam užsieniečiui leista atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių. Tai atsispindi ir Statistikos departamento pateikiamuose duomenyse.

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad daugiau nei 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija būtų baigtas kiek daugiau nei per metus – iki 2022-ųjų rugsėjo, jai būtų numatyti iki 152 mln. eurų.

29 Kabule įstrigę lietuvių kariams talkinę vertėjai su šeimomis prašo Lietuvos nepalikti jų Talibano gniaužtuose. TV3 žinios susisiekė su vienu Kabule besislapstančiu vertėju. Jis neslepia nusivylęs Lietuvos lėtumu – pagalbos prašymus vertėjai mūsų šaliai nusiuntė prieš du mėnesius, likus daug laiko iki Talibano įsiveržimo. Tačiau, kol kitos valstybės savo talkininkus išgelbėjo, mūsiškiai toliau priversti drebėti dėl savo gyvybių. Lietuvos valdžia teisinasi, kad kalta biurokratija.

Į Lietuvos teritoriją įžengus 12 Baltarusijos pasieniečių, vidaus reikalų ministrė pareiškė, kad Aleksandro Lukašenkos režimas peržengė raudoną liniją. Tačiau tokius žodžius palydėjo tik Užsienio reikalų ministerijos nota. Ministrų retorika stebina buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų karininką, kuris sako, kad jei jau kalbame apie ribų peržengimus, žodžius turi lydėti veiksmai.  „Šitą situaciją konkrečiai vertiname labai rimtai“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad kalbėti apie migrantų iš Afganistano priėmimą būtų sudėtinga, jeigu žmonės iš šios šalies pradėtų plūsti į Europą.

Dalis prieglobsčio Lietuvoje prašančių migrantų tvirtina į Lietuvą iš Baltarusijos buvę atgabenti prieš savo valią. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė mano, kad jų pasakojimuose gali būti dalis tiesos. „Iš tų naujų istorijų atsirado dar viena istorija, kurios negirdėdavome anksčiau iš Afrikos valstybių piliečių.

Kelias į Vakarų Europą per Lietuvą, panašu, jau nebėra reklamuojamas kaip itin lengvas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praneša, kad analizuojant socialinius tinklus, matyti, jog migrantai vieni kitus ragina nebesirinkti kelio per Lietuvą. „Analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių neteisėta migracija vyksta, socialinius tinklus, matome naują tendenciją, kad siunčiama aiški žinia, kad siūloma nesirinkti šito kelio, nes jis yra sudėtingas, sudėtingos sąlygos.