migrantai

Per pastarąją parą medicinos pagalbos kreipėsi 18 žmonių iš migrantų stovyklos Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, dar keturi asmenys buvo hospitalizuoti, ketvirtadienį pareiškė Minskas. „Per pastarąją parą 18 žmonių iš pabėgėlių stovyklos kreipėsi į ligonines ir poliklinikas medicinos pagalbos. Keturi iš jų buvo paguldyti į ligoninę. Trims pacientams, kuriems suteikta pagalba stacionare, pasireiškia terapijos [reikalaujanti] patologija.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį paragino Europos valstybes pademonstruoti solidarumą su migrantais, skelbia interneto svetainė „Vatican News“. „Europa – tai bendri namai, kuriuose gyvena milijonai migrantų italų ir migrantų iš kitų šalių, kurie atnaujina mūsų miestų ir šalių veidus“, – sakė pontifikas per susitikimą su konferencijos „Italai Europoje ir krikščioniška misija“ dalyviais.

Ketvirtadienį dviejų JT organizacijų – Vyriausiojo komisaro biuras pabėgėlių klausimais ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) aplankė „Džiungles“ – migrantų palapinių stovyklą Baltarusijos-Lenkijos pasienyje. TMO atstovė pateikė migrantams dvi galimas išeitis iš šios sudėtingos situacijos.

Irako ambasada Rusijoje pranešė organizuojanti savo tautiečių evakuaciją iš Minsko. Ambasados Maskvoje pranešime teigiama, kad visi norintys namo grįžti irakiečiai galės tai padaryti iš Minsko oro uosto. Irakiečiams siūloma skambinti „WhatsApp“ tel. +79652673377 arba siųsti laišką konsulatui [email protected]. Tūkstančiai irakiečių ir Kurdistano regiono gyventojų per pastaruosius metus paliko savo šalį ir bando pasiekti Vakarų Europą.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad žmonių grupė pasienyje su Lenkija yra turistai Baltarusijoje, o ne pabėgėliai, todėl jie negali būti priimti į šalį, kaip pabėgėliai. Lenkija nelaiko žmonių, kurie įstrigo Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, pabėgėliais, – „Echo Moskvy“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukashas Yasina.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį specialia rezoliucija išreiškė palaikymą kaimynei Lenkijai, ginant savo teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną. Už tokią rezoliuciją balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė. Ketvirtadienį Lenkija mini Nepriklausomybės dieną. Rezoliucijoje taip pat akcentuotas poreikis intensyvinti Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogą, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ketvirtadienį pareiškė, kad atėjo metas imtis naujų Europos Sąjungos sankcijų prieš Baltarusiją dėl migrantų krizės Lenkijos pasienyje. „Esame situacijoje, kai (Minskas) pagaliau turi sulaukti tinkamų pasekmių. To norime mes kartu su mūsų Europos partneriais“, – sakė jis. H. Maasas kalbėjo dalyvaudamas parlamento diskusijose dėl masinio migrantų antplūdžio, kurį, anot ES, organizuoja autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pažadėjo, kad Minskas atsakys į bet kokias naujas sankcijas dėl migrantų krizės jo šalies pasienyje su Europos Sąjungos nare Lenkija. „Jei jie mums paskelbs papildomų sankcijų,.. privalome atsakyti“, – pareiškė A. Lukašenka. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA. A. Lukašenka užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą per dujotiekį Jamalas-Europa.

Paaiškėjo šiąnakt Lenkijos-Baltarusijos pasienyje vykusio migrantų išpuolio detalės. Lenkijos VRM viceministro teigimu, apie 150 migrantų pabandė prasiveržti pro sieną. „Naktį buvo įvykdytas didelės, 150 asmenų grupės bandymas jėga prasiveržti pro Lenkijos sieną“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Bartoszas Grodeckis Vėliau buvo atskleisto ir šio išpuolio detalės: „Vakar Bialovežos rajone kelių šimtų migrantų grupė pabandė jėga kirsti sieną.

Lenkija neabejoja, kad humanitarinę krizę pasienyje organizuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.  Nuo vasaros Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka į savo šalį atskraidino tūkstančius Artimųjų Rytų migrantų ir privertė juos bandyti kirsti Lenkijos sieną į ES. Krizė paaštrėjo pirmadienį, kai maždaug 1500 migrantų grupė netoli Kuźnicos kaimo šiaurės rytų Lenkijoje išgriovė tvoras ir prapjovė spygliuotą vielą, rašo politico.eu.

Lietuva vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotu precedentu, numatančių išimtis, kada galima taikyti migrantų apgręžimo taktiką, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybės vadovė tai tvirtino reaguodama į pranešimus, kad Europos Komisija tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją. „Čia ne Briuselio pozicija ar kažkieno opozicija.

Pasienyje su Baltarusija iš Lietuvos pastebėtos trys migrantų grupės, prie vienos iš jų yra kaimyninės šalies pareigūnai, todėl migrantai gali būti „užrakinti“ tarp abiejų valstybių, perspėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Pasienio ruože mes matome tris grupes didesnes: dvi po dvidešimt žmonių, viena – apie keturiasdešimt.

Lenkijos žiniasklaida, remiantis kurdų pranešimais socialiniuose tinkluose, skelbė apie 14-mečio pabėgėlio mirtį Baltarusijos-Lenkijos pasienyje. Tačiau netrukus Baltarusijos teisėsauga šią informaciją paneigė. Migrantai skelbė, kad mirė peršalęs 14-metis, jų teigimu, Baltarusijos pareigūnai pasiėmė jo kūną. Baltarusijos pasienio apsaugos komitetas ketvirtadienio rytą oficialiai paneigė oficialią informaciją.

Europos Komisija (EK) tikriausiai reikalaus, kad Lenkija, Latvija ir Lietuva taisytų neseniai priimtus įstatymus, leidžiančius išstumti migrantus į Baltarusijos teritoriją, trečiadienį rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“. Šios trys šalys yra paskelbusios nepaprastąją padėtį dėl Baltarusijos taktikos siųsti į pasienį atvykėlius iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos. Jų veiksmai sukėlė įtampą Europoje ir paskatino raginimus griežtinti sankcijas Minsko režimui.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) nare Ylva Johansson (Ilva Johanson) aptars Lietuvos teisės aktus dėl migrantų apgręžimo, pasirodžius pranešimams jog Bendrija gali prašyti juos pakeisti. „Mes negalime komentuoti politikų pasisakymų žiniasklaidoje. Vidaus reikalų ministerija iš Europos Komisijos kol kas nėra sulaukusi jokių oficialių reikalavimų ar pasiūlymų.

Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 22 migrantams, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį nebuvo, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Vyriausybėje ketvirtadienio rytą rengiamas pasitarimas dėl padėties Baltarusijos pasienyje telkiantis migrantams. Kaip Žinių radijui teigė vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas, pasitarimas susijęs su trečiadienį įvestos nepaprastosios padėties įgyvendinimu. „Taip, matyti, yra susiję su nepaprastąja padėtimi, jos įgyvendinimu, bet daugiau atskleisti detalių aš negaliu“, – teigė K. Lančinskas.

Ketvirtadienio naktį nenustatyta didesnių incidentų pasienyje, pareigūnai fiksavo per 30 sieną neteisėtai bandžiusių kirsti migrantų, LRT televizijai teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. „Naktis praėjo pakankamai ramiai, per naktį, nuo vidurnakčio, turėjome pakankamai nedaug įvykių prie valstybės sienos su Baltarusija – 35 migrantai bandė neteisėtai patekti į Lietuvą ir buvo neįleisti.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienis virsta hibridinio karo zona – tūkstančiai neteisėtų migrantų bando šturmuoti Lenkijos sieną ir patekti į išsvajotą Vokietiją.  Tačiau kol kas lenkų pareigūnams gana sėkmingai sekasi atremti šias atakas, todėl jei migrantams ir toliau nepavyks į Lenkiją, yra tikimybė, kad jie gali vykti į Vokietiją per Lietuvos pasienį.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija gali būti susitelkę apie 1 tūkst. neteisėtų migrantų, sako krašto apsaugos ministras. „Bet kokiu atveju skaičius ties Lietuvos siena dabar jau, mūsų duomenimis, siekia apie tūkstantį ir šiek tiek daugiau“, – trečiadienį LRT teigė Arvydas Anušauskas.

Situacijai pasienyje kaistant, grupė bekelės entuziastų savanoriškai talkino pasieniečiams. Greta sienos jie praleisdavo naktis, važinėdami galingomis transporto priemonėmis – motociklais, keturračiais, visureigiais. Akcijos organizatorius pasidalino, kaip iš arti atrodo savanorių budėjimas prie sienos, paaiškino, kokių taisyklių jie laikosi patruliuodami. Šeštadienį prasidėjusi pagalbos pasieniečiams akcija subūrė apie 70 dalyvių, pasiryžusių talkinti pareigūnams netoli Lietuvos sienos.

Europos Sąjunga (ES) ir atskiros jos valstybės negali kalbėtis su neteisėtai išrinktu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.  Anot jo, reikia ne kalbėtis su Minsko režimu, o griežtinti tarptautines sankcijas jam. „Įdomu, kaip galėtų Europos Sąjunga derėtis su Aliaksandru Lukašenka, jeigu po rinkimų visa ES – ne atskiros jos valstybės – paskelbė, kad rinkimai yra neteisėti, rinkimai yra neskaidrūs, jų rezultato mes nepripažįstame.

Trečiadienį Lietuvos valdantieji nusprendė – dėl įtemptos situacijos Baltarusijos pasienyje dalyje Lietuvos įvedama nepaprastoji padėtis. Ji įsigaliojo trečiadienio vidurnaktį ir galioja 5 kilometrus nuo sienos, taip pat migrantų stovyklose. Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į Lietuvos visuomenę, dėkodama pareigūnams už darbą saugant Lietuvos teritoriją. Pateikiame visą premjerės kalbą. Ją taip pat galite žiūrėti video siužete, kurį rasite straispnio pradžioje.

Pasienyje trečiadienį ramu – patekti į Lietuvą bandė vos pora dešimčių migrantų, tačiau tai kelia nerimą, nes įprastai tokiomis dienomis jų būdavo kur kas daugiau, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas. „Pasienyje ramu, bet man, kaip VSAT vadui, neramu – nuo vidurnakčio iki šio momento buvo neįleista tik 20 neteisėtų migrantų. Tai iš tikrųjų labai nedidelis skaičius.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė jo panaudoti savo įtaką, kad Baltarusija sustabdytų „nežmonišką“ neteisėtos migracijos pavertimą ginklu, trečiadienį pranešė jos atstovas. „Ji pabrėžė, kad Baltarusijos režimo vykdomas migrantų pavertimas ginklu yra nežmoniškas ir nepriimtinas, ir paprašė prezidento Putino pasinaudoti savo įtaka Minsko režumui“, kad tai liautųsi, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Steffenas Seibertas.

Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje su Baltarusija – itin įtempta situacija dėl plūstančių migrantų srauto. Apie susiklosčiusią situaciją BBC televizijai komentavo ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri teigė, kad Lietuvos pareigūnai, saugojantys sieną, turi teisę panaudoti fizinę jėgą, jeigu jų gyvybei iškiltų pavojus.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Seimas reaguodamas į galimas grėsmes Lietuvai pritarė nuo trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad kai kuriuos gyventojus  palies tam tikri suvaržymai.

Lietuvos pasienyje ir užsieniečių apgyvendinimo vietose įvedus nepaprastąją padėtį, apribojama migrantų teisė bendrauti mobiliaisiais telefonais. Tai kelia nerimą jiems padedančioms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios parlamentarų klausia, kaip migrantams reikės bendrauti su savo šeimomis ir teisininkais.

Trečią dieną atšiauriomis oro sąlygomis šąlantys tūkstančiai migrantų atsidūrė savotiškuose spąstuose – Lenkija jų neįsileidžia, o Baltarusija nebeįsileidžia atgal į šalies gilumą. Oro temperatūra naktimis jau minusinė, todėl lauko sąlygomis gyvenančių pabėgėlių iš savo šalių sąlygos tampa košmariškomis. Baltarusių portalo „Zerkalo“ kalbintas vienas iš šioje grupėje atsidūrusių migrantų aiškina, kad vienintelis jų tikslas – patekti į Vokietiją. 21-erių Amiras yra kurdas iš Irako.

Lenkijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi daugiau kaip 50 migrantų, per pastarąją parą nelegaliai kirtusių valstybės sieną iš Baltarusijos teritorijos, ir ieškanti kitų asmenų. „Per pastarąsias 24 valandas policija sulaikė per 50 žmonių prie Bialoviežos, jiems neteisėtai kirtus sieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė Palenkės vaivadijos policijos departamento atstovas Tomaszas Krupa. Pasak jo, kalbama apie dvi atskiras migrantų grupes, o kai kurie iš jų išvengė sulaikymo.

Lenkijos pasieniečiai užfiksavo baltarusių pareigūnų šūvį į orą prie migrantų grupės pasienyje. Anksčiau A. Lukašenka viešai aiškino, kad Vakarų šalys skriaudžia migrantus, o baltarusiai „ne tokie, mes jiems virš galvų nešaudom“. Tačiau vaizdo įrašai iš Baltarusijos-Lenkijos pasienio teritorijos, kur susikaupę keli tūkstančiai pabėgėlių, rodo visiškai priešingą informaciją.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba trečiadienį sulaikė 10 migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, grupę. Pasak tarnybos vado Rustamo Liubajevo, situacija pasienyje kol kas rami, tačiau tai jam kelia nerimą. Be to, jo teigimu, pasienyje iš Baltarusijos pusės girdėti sunkiosios technikos garsiai ir tai gali būti sunkvežimiais vežami migrantai. „Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, situacija [pasienyje] buvo rami, nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui, praneša VSAT.  Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo. Šis VSAT pareigūnų neįleistų užsieniečių skaičius – 281 – yra antras pagal dydį šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali nepriimti iš Baltarusijos einančių migrantų.

Dvi didelės nelegalių migrantų grupės sugebėjo prasiveržti į Lenkiją, skelbia „Bialystok“ radijas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bent vieną iš tų grupių pavyko sugauti ir išsiųsti atgal į Baltarusiją. Lenkų leidinio teigimu, kelios dešimtys žmonių pralaužė užtvarą pasienyje netoli Krynkų ir Belovežos gyvenvienčių. Kai kuriuos migrantus pavyko sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją, likusių yra ieškoma. Vėliau Liublino radijas pranešė, kad visi prasmukę į šalį migrantai buvo grąžinti atgal.

Pasienyje su Baltarusija susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuo vidurnakčio mėnesiui įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Nepaprastoji padėtis įvesta Vyriausybės siūlymu, pirmą kartą per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją.

Su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susiduriančiai Lenkijai dabar labiausiai reikia solidarumo jausmo, kurį Lietuva yra pasirengusi suteikti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Tūkstančiai migrantų po nesėkmingo Lenkijos sienos šturmo įstrigo siaurame miško ruože. Baltarusių pareigūnai grįžti neleidžia, pasienyje aidi šūviai, perspėjimai, migrantai skundžiasi, kad neturi nei maisto, nei vandens. Savo ruožtu Lenkija, uždariusi vieną iš trijų pasienio perėjų su Baltarusija, ruošiasi naujiems neramumams ketvirtadienį – per Nepriklausomybės dieną – ir telkia didesnes pajėgas.

Vis pilnėjant migrantų stovykloms auga ir galinčių padėti savanorių poreikis. Savanorė Uršulė, jau keturis mėnesius bendraujanti su pačiais migrantais sako, kad visuomenėje tvyrantis didelis nepasitenkinimas migrantais yra visai nepagrįstas. Ji mano, kad žmonės situaciją taip vertina dėl nežinojimo ir kelių neigiamų istorijų.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir pavadino tai ataka, galinčia destabilizuoti Europos Sąjungą. Tokį kaltinimą lenkų premjeras pareiškė tūkstančiams migrantų šaltu oru įstrigus prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos.

Europos Sąjunga antradienį sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką. Šis spaudimas yra dalis Briuselio reakcijos į tai, ką jis vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režisuojama kampanija blokui destabilizuoti, skatinant migrantus vykti prie ES – ypač Lenkijos ir Lietuvos – sienų ir taip keršijant už sankcijas Minsko režimui.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kalbėdamas apie migracijos krizę Baltarusijoje atskleidė, kad pradėjo plaukti naujas pabėgėlių iš Afganistano srautas, bei dėl visko apkaltino pačias Europos Sąjungos šalis, kurios „pačios ir prisikvietė“. Baltarusijos autoritarinio vadovo teigimu, didžiausia migrantų problema yra net ne vykstantis karas jų šalyse, o „padėtis be išeities“. Jo teigimu, žmonės ten mato, kad vaikams nėra jokių perspektyvų ir ateities savo vals...

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad nenori ginkluotos konfrontacijos, tačiau „nesiklaups“ tvyrant priešpriešai dėl migrantų pasienyje su Lenkija. „Neieškome kovos“, – kalbėjo jis ir perspėjo, kad bet koks konfliktas įtrauktų ir Baltarusijos sąjungininkę Rusiją. „Nesu beprotis, puikiai suprantu, kur tai gali nuvesti... Suprantame, žinome savo vietą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad migrantų, kurie neteisėtai bando patekti į Lietuvos teritoriją, srautai smarkiai auga. Per pastarąją parą į Lietuvą bandė patekti daugiau nei dvigubai migrantų, tačiau jie buvo neįleisti. Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, paskutiniais duomenimis, nuo vidurnakčio šiandien buvo neįsileisti 174 migrantai, o per praėjusią parą iš Baltarusijos neįleista 73 migrantų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakomybę už Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę perkėlė Europos Sąjungai. Jo teigimu, ES turėtų „padėti Baltarusijai susitvarkyti su migrantų srautu, įskaitant finansinę pagalbą“. Pasak jo, tokiu būdu Briuselis panašią problemą išsprendė Turkijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkas, Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį aptarė dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susiklosčiusią įtemptą padėtį. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Seimas antradienį svarstys, ar Lietuvos pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį. Vyriausybė jau pritarė šiam siūlymui, o dabar laukiama galutinio Seimo sprendimo. Kas pasikeis įvedus nepaprastąją padėtį? Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad yra reikalingas nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimas. „Jis tik minamaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – sakė G. Nausėda.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų. „Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.

Vokietija reiškia palaikymą Lietuvai, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės ES sienos, pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM). Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis. „Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko nepaprastosios padėties įvedimą pasienio ruože. Šalies vadovo teigimu, tai gali padėti sustabdyti nelegalią migraciją, o Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms grėsmės šis režimas nesukels. „Šiandien susiduriame su nepaprasta padėtimi, situacija Baltarusijos pasienyje. Matome, kas visai neseniai įvyko Lenkijoje ir matome, kad padėtis vis labiau kaista mūsų ir Baltarusijos pasienyje. Režimas toliau tęsia savo hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą.