medininkų žudynės

Dvidešimt penktą kartą sekmadienį surengtame pagarbos bėgime „Medininkai – Vilnius“ dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių. Žuvusiųjų Medininkuose aukas pagerbė ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) bėgikų komanda. Kaip pranešė URM, prieš varžybų startą bėgimo dalyviai iš Lietuvos ir užsienio dalyvavo 1991 metų liepos 31 dienos rytą tragiškai žuvusių Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnų pagerbimo ceremonijoje.

  Medininkuose žuvusių pareigūnų auka įpareigoja būti budriems ir pasirengusiems apginti valstybės sieną, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „ Medininkų žudynių 25-metis primena, kad už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę buvo sumokėta aukščiausia kaina. Pasienio kontrolės poste žuvusių pareigūnų auka mus įpareigoja būti budriems – visada pasirengusiems apginti Lietuvos ir Europos Sąjungos sieną,“ - teigia šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvoje šeštadienį ir sekmadienį bus minimas Medininkų tragedijos, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti septyni Lietuvos pareigūnai, 25-osios metinės. Šeštadienį Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje vyks atminimo vakaras „Budėkime dėl santarvės ir taikos“, sekmadienio rytą už žuvusiuosius bus aukojamos mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Taip pat žudynių aukos bus tradiciškai pagerbtos Medininkų memoriale Vilniaus rajone, prie Medininkų pasienio posto.

 Vilniaus apygardos teismui trečiadienį toliau nagrinėjant Medininkų žudynių bylą, liudytojai pateikė skirtingas lemtingos nakties įvykių versijas. Byloje kaltinamaisiais yra buvęs specialiosios paskirties milicijos būrio OMON Rygos būrio vadas Česlavas Mlynikas bei buvę Rygos OMON milicininkai Aleksandras Ryžovas ir Andrejus Laktionovas.

1991 metų liepos 31 diena. Maždaug 5 valandos ryto. Medininkai. Sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai užpuola Lietuvos pasienio punktą. Ši „tautos žaizda“ istorijoje išliko Medininkų tragedijos pavadinimu. Praėjus 22 metams, Lietuva vis dar prisimena Antano Musteikio, Stanislovo Orlavičiaus, Algimanto Juozako, Mindaugo Balavako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko ir Ričardo Rabavičiaus vardus. Pirmiesiems šešiems iš jų gyvenimas baigėsi būtent tą laimingą dieną.

Nuteistas iki gyvos galvos buvęs OMON (ypatingos paskirties milicijos būrys) smogikas Konstantin Michailov reikalauja paleisti jį į laisvę. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė nutartį dėl kardomosios priemonės pakeitimo paskelbti kitą savaitę tikindamas turį išnagrinėti bei išklausyti prokuroro Mindaugo Dūdos bei advokato Arūno Marcinkevičiaus pozicijas.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) antradienį galutine ir neskundžiami nutartimi nepatenkino buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo, Medininkų žudynių byloje nuteisto iki gyvos galvos, prašymo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą– ir leisti jam antros instancijos teismo nuosprendžio laukti laisvėje. LAT teisėjų kolegijos, kuriai pirmininkauja teisėjas Aloyzas Kruopys, neįtikino nuteistojo argumentai dėl paleidimo iš suėmimo.

Lietuvos generalinėje prokuratūroje gautas Rusijos generalinės prokuratūros atsakymas į praėjusių metų rugpjūčio 25 d. Lietuvos prokurorų išsiųstą teisinės pagalbos prašymą atlikti baudžiamojo proceso veiksmus Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui bei Aleksandrui Ryžovui, kurie įtariami Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti dar vieną muitinės pareigūną.

Žuvusiųjų artimieji ir vienas likęs gyvas žudynių liudininkas Tomas Šernas teigia neprarandantys vilties, kad kaltieji bus nubausti. Prieš metus generalinė prokuratūra žudynes Medininkuose priskyrė nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, primena LRT Televizijos Naujienų tarnyba. 1991-ųjų liepos 31-ąją Lietuvą apskriejo kraupi žinia-naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti septyni  pareigas ėję pareigūnai.

„Būtina kuo skubiau peržiūrėti visas mokymo programas. Pirmiausia į jas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi, lietuvių tauta neturi ateities. Neatmesčiau tikimybės, kad to dabar ir siekiama, nors daugelį nesąmonių mūsų valdininkai padaro ir iš nežinojimo, nesiorientavimo situacijoje, iš nuolankaus paklusnumo viskam, kas brukama iš šalies.

Minint Medininkų tragedijos 21-ąsias metines Generalinė prokuratūra teigia ikiteisminį tyrimą dėl Medininkų muitinės poste 1991 m. vasarą nužudytų septynių Lietuvos pareigūnų tęsianti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, t. y. tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis, kuris priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Lietuvos apeliacinis teismas gavo iš Prezidentūros ir Seimo persiųstus Konstantino Michailovo, kuris yra nuteistas už žudynes Medininkų pasienio poste,  raštus, kur jis prašo jį išteisinti ir paleisti į laisvę. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai dokumentus, gautus iš Seimo ir Prezidentūros, nutarė prisegti prie bylos, tačiau pažymėjo, jog jokių veiksmų neatliks. Su tuo sutiko ir vienintelio Medininkų žudynių byloje nuteisto Konstantino Michailovo (Nikulino) advokatai.

Teismas leido suimti dėl Medininkų žudynių įtariamus buvusius sovietų omonininkus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą. Penktadienį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skyrė suėmimą už akių įtariamiesiems buvusiam SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingos paskirties milicijos būrio vadui B. Makutynovičiui (g. 1957 m.) ir šio būrio štabo viršininkui V. Razvodovui (g. 1956 m.). Teismas taip pat įpareigojo prokurorą, sulaikius į...

Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra kreipėsi į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu atlikti baudžiamojo proceso veiksmus įtariamiesiems Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymu ir vieno pareigūno sunkiu kūno sužalojimu – Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui bei Aleksandrui Ryžovui.

Generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė Europos arešto orderius trims įtariamiesiems Medininkų žudynių byloje, Rusijoje besislapstantiems buvusiems omonininkams Aleksandrui Ryžovui, Andrejui Laktionovui bei Česlavui Mlinykui. Orderiai išduoti pagal tarptautinės teisės pažeidimą – draudžiamą elgesys su žmonėmis, kuris priskiriamas nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams. Nusikaltimams žmoniškumui netaikomas senaties terminas.

Rusijoje besislapstantiems įtariamiesiems gresia bausmė iki gyvos galvos. Antradienį, rugpjūčio devintą dieną, Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą Medininkų bylos įtariamiesiems, buvusiems Rygos specialaus milicijos būrio smogikams 43 metų Aleksandrui Ryžovui, 45 metų Andrejui Laktionovui bei 51 metų Česlavui Mlinykui  skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Prokurorai teismo prašo už akių skirti suėmimą trims įtariamiesiems Medininkų žudynių byloje. Patenkinus prašymą buvusiems Rygos OMON'o pareigūnams bus išduodamas ir naujas Europos arešto orderis. Prokurorai sako, kad buvusiems Rygos OMON'o nariams Aleksandrui Ryžovui, Andrejui Laktionovui ir Česlavui Mlynikui skirti suėmimą būtina. Prieš savaitę juos pripažinus įtariamaisiais nusikaltus žmogiškumui, reikalingas naujas arešto orderis.

Sekmadienio rytą Medininkų tragedijos 20-mečio minėjimo renginių programa prasidėjo Vilniaus arkikatedroje aukojamomis šv. Mišiomis. Po jų vykstama į Medininkus, čia prie memorialo bus išrikiuota garbės sargyba, vyks iškilmingas minėjimas. Sekmadienį vyksta ir tradicinė estafetė Medininkai-Vilnius, skirta Medininkų pasienio poste žuvusiems pareigūnams pagerbti. Bėgimo dalyviai finišuos prie Antakalnio kapinių Vilniuje.

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Lietuvos pasienio darbuotojus. Praėjus 20 metų po šiurpių žudynių, Rusija neišduoda kelių įtariamųjų. Nuteistas tik vienas OMON pareigūnas.

Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, surengta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla sulaukė aršaus sostinėje reziduojančių kosmopolitinių pajėgų puolimo. Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo manymu, taip Lietuvai priešiškos struktūros išnaudoja progą kurstyti antinacionalinę psichozę.

Dabar Rusijoje besislapstantys buvę omonininkai Aleksandras Ryžovas, Andrejus Laktionovas ir Česlavas Mlinykas pripažinti įtariamaisiais padarius tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.

Rimtosios žurnalistikos atstovas Egidijus Knispelis vasarą sugrįžta į LNK su antruoju žurnalistinių tyrimų ciklu apie rezonansinius pastarųjų dešimtmečių įvykius Lietuvoje: Medininkų žudynes,  Sausio 13–ąją, Mirties bausmės vykdymą Lietuvoje, D. Kedžio ir, A.Bružaitės istorijas, „Tulpinių“ gaują, Draučių kaimo tragediją, prokuroro G. Sereikos, Kiesų ir inspektoriaus S. Piskunovo nužudymų bylas.

Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė šių metų gegužės 11 dienos Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo K. Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 m. liepos 31 d. Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos Respublikos pareigūnų dėl jų tarnybos pareigų vykdymo.

Buvęs specialiojo milicijos būrio Omon smogikas Konstantinas Michailovas–Nikulinas rėžė paskutinį žodį, kuriame  ragino teisėsaugininkus logiškai mąstyti ir savarankiškai galvoti. Vilniaus apygardos teismas suteikė paskutinį žodį pagrindiniam įtariamajam Medininkų žudynių byloje. Daugiau nei dvi valandas trukusioje kalboje – priekaištai pareigūnams, tiriantiems bylą, Policijos departamentui ir žiniasklaidai.

Medininkų byloje kaltinamam Konstantinui Michailovui prašoma skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – kalėjimą iki gyvos galvos. „Prokurorai baigė skaityti baigiamąją kalbą ir paprašė Vilniaus apygardos teismo K. Michailovui skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos“, – ketvirtadienį Eltai sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vilma Budėnienė.

Pirmadienio rytą garsiosios Medininkų žudynių bylos posėdis Vilniaus apygardos teisme vėl neįvyko dėl vienintelio kaltinamojo, buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo pašlijusios sveikatos. Prieš pat teismo posėdį, teismo sudėčiai buvo įteiktas 8 val. 10 min.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimą neišleisti į laisvę Medininkų byloje kaltinamo Konstantino Michailovo. Teismo nuomone, buvęs omonininkas yra suimtas pagrįstai, todėl nėra pagrindo jam keisti kardomąją. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Liepos 16 dieną VAT atmetė K. Michailovo prašymą paleisti jį į laisvę. K. Michailovui kardomasis kalinimas pratęstas iki spalio 28-osios.

Tik tuomet, kai Rusija išduos įtariamuosius Medininkų žudynių vykdytojus, bus galima pagrįstai teigti, kad Rusija keičiasi ir nebesitapatina su Sovietų imperija, kad ji demokratėja, kad keičiasi jos požiūris į teisę, moralę ir istoriją, keičiasi jos požiūris į Lietuvą, Baltijos valstybes, į ES ir NATO. Tai šeštadienį, minėdama Medininkų pasienio posto žudynių 19-ąsias metines, pabrėžė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Lietuvos Generalinė prokuratūra, gavusi susirūpinusių piliečių prašymą, stropiai domėjosi, nuo ko prieš 80 metų mirė patriarchas Jonas Basanavičius – plaučių uždegimo ar lenkų pasikėsinimo. Vėliau mūsų prokurorai padėjo Rusijos teisėsaugininkams demaskuoti islamo teroristę lietuviška pavarde ir angelišku veidu.

Lietuva su savo teisine sistema eina pavojingu keliu, o apie teisingumą kalbėti darosi vis sunkiau, sako Medininkų byloje kaltinamo Konstantino Michailovo (ankstesnė pavardė - Nikulinas) advokatas Arūnas Marcinkevičius, vertindamas teismo sprendimą nepaleisti jo ginamojo į laisvę. Vilniaus apygardos teismas (VAT) penktadienį atmetė K. Michailovo prašymą paleisti jį į laisvę. K. Michailovui kardomasis kalinimas pratęstas iki spalio 28-osios.

Medininkų bylą tiriantys pareigūnai bando išsiaiškinti ir dar nežinomas šios tragedijos aplinkybes ir dalyvavusius asmenis. Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, buvo apklausiamas ir tuometinis omoninikų vairuotojas. Į pareigūnų akiratį jis pateko, kai buvę jo kolegos išsipasakojo, kad vairuotojas per išgertuves teigė dalyvavęs žudynėse. Apklausiamas jis šią versiją neigė ir teigė net niekada nematęs K. Michailovo. Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže.

Kovo 11-ąją TV1 televizija rodys filmą apie vieną svarbiausių atkurtos Lietuvos įvykių, 1991 metų liepos 31-osios naktį įvykusią Medininkų tragediją, pasiglemžusią septynių Lietuvos pareigūnų gyvybę. Šia tema buvo sukurta nemažai dokumentinių filmų, tačiau bendrovės „Tavo akistata“ per kelis mėnesius susuktas filmas „Medininkų mįslės“, iš dalies remiamas Kultūros rėmimo fondo, pateikia naujų šio įvykio versijų.

Kovo 11 dieną 16.50 val. per TV1 bus rodoma visa pusantros valandos trukmės dokumentinio filmo „Medininkų mįslės“ versija. Naujos versijos Apie 1991 metų liepos 31-osios naktį įvykusią Medininkų tragediją, pasiglemžusią septynių Lietuvos pareigūnų gyvybę ir iki šiol neduodančią ramybės teisybės ieškantiems jų artimiesiems, buvo sukurta nemažai dokumentinių filmų.