masė

Žmogus per dieną nesustorėja. Tai yra ilgas procesas, dažnai lydimas depresijos, priklausomybės maistui ar netgi vaikystės traumų. Štai Jonas Broweris Minnochas sirgo liga, nors negalima sakyti, kad jis nebuvo didelis maisto mėgėjas. Jei pažvelgsite į sunkiausių visų laikų žmonių sąrašą, pastebėsite, kad daugelis tų žmonių yra negyvi. Jie mirė įžengę į ketvirtą ar penktą dešimtį, dauguma dėl širdies sveikatos sutrikimų. Išgyvenusieji numetė svorio.

Prancūzijoje šeštadienį telkiami tūkstančiai policijos pareigūnų, mėginsiančių suvaldyti dėl kylančių degalų kainų ir prezidento Emmanuelio Macrono politikos įpykusių vairuotojų visoje šalyje rengiamus protestus ir kelių blokadas. Įtampa Prancūzijoje auga dėl socialiniuose tinkluose susibūrusio aktyvistų judėjimo, kurio raginimu prieš savaitę visoje šalyje – nuo Provanso iki Normandijos – protestuose dalyvavo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. Šeštadienį planuojama nauja protestų banga.

Žingsnis po žingsnio, ir taip – 15 tūkstančių per dieną. Vaizdingose Belmonto apylinkėse surengtos pirmosios šalyje ėjimo varžybos siekė paskatinti žmones žingsniuoti kuo daugiau. Ne tik šiandien, bet ir kasdien. Skubėti vaikštant visai nereikia. Svarbu ne greitis, o nueitas atstumas. 15 tūkstančių žingsnių – tai 11 su puse kilometro. Tie, kam atstumas dar per didelis, žingsnelius sutrepsėti gali ir kitais būdais. Svarbiausia, kaip sako treneriai – pradėti nuo mažens.

Pasaulyje dabar daugiau negu aštuntadalis žmonių yra nutukę, o jų dalis nuo 1975-ųjų padidėjo daugiau negu dvigubai ir iki 2025-ųjų tikriausiai padidės iki penktadalio, rodo penktadienį paskelbtos didelio masto tyrimo išvados. Iš maždaug 5 mlrd. suaugusių pasaulio gyventojų 2014 metais 641 mln. žmonių svoris buvo per didelis, rodo tyrimo rezultatai. Prognozuojama, kad vos per devynerius metus nutukusiųjų skaičius perkops 1,1 milijardo.

 „Kai man buvo šešiolika draugas kvietė į sporto salę, o aš vis rasdavau priežasčių ten neiti. Tačiau vieną dieną nuėjau kartu. Tai buvo lemiamas mano žingsnis. Iš salės neišeinu iki šiol, o draugas jau nebesportuoja keturis metus“, - šypsodamasis pasakojo šiais metais čempionišku startu kultūrizmo varžybose visus nustebinęs šiaulietis Justas Poliakus. „Mano nuomone, kiekvienas siekia šiame sporte idealių kūno proporcijų ir, aišku, pripažinimo, kad tu esi geriausias“, - teigia sportininkas.

Žinote, aš puikiai atsimenu tą dieną, kai nusprendžiau savo gyvenimo būdą keisti iš esmės. Buvo sunkus, pagiringas rytas, kurį sutikau vieno gero draugo, Justo, namuose (no homo, tiesiog tuo metu buvau pas jį apsistojęs). Skaudančia galva pakilau iš lovos ir nuėjau tualetan atlikti rytinio ritualo.

 Paukščių Taku vadinama galaktika yra lengvesnė negu lig šiol manyta, apie tai rašoma trečiadienį paskelbtame britų moksliniame straipsnyje. Tyrimu, kurį atliko Edinburgo universitetas, mokslininkams pirmą kartą pavyko tiksliai išmatuoti šios galaktikos, kurioje yra ir mūsiškė Saulės sistema, masę. Nustatyta, kad Paukščių Tako masė prilygsta tik pusei kaimynės Andromedos, kuri kaip ir mūsiškė taip pat yra spiralinės struktūros.

Paukščių Tako galaktika, kurioje glaudžiasi ir Saulės sistema, iš tiesų gali būti perpus mažesnės masės nei manyta iki šiol, teigia mokslininkai. Tyrėjai nustatė, kad žvaigždės tolimiausiuose Paukščių Tako pakraščiuose, esančios už 260–490 tūkst. šviesmečių nuo galaktikos centro, skrieja stebėtinai lėtai. Žvaigždžių greičiai yra susiję su galaktikos mase, taigi šie rezultatai gali turėti rimtų padarinių, rašo SPACE.com.

Jau kvėpuoji atostogomis, bet vis gėdiniesi dėl nukarusio pilvuko? Tau pavyks pakeisti šią padėtį per kelias akimirkas — tereikia šiek tiek pastangų ir noro! Įprastą cukrų pakeisk cukrumi kubeliais. Kas kartą, dėdama kubelį į kavą arba arbatą, ji padalink į kelias dalis. Pamatysi, saldumo tikrai pakaks! Jei labai mėgsti saldumynus, nemėgink jų atsisakyti visiškai, nes tau nepavyks, o organizmas pradės stresuoti.

Antradienio vakarą pirmoji Baltijos šalyse „Hypoxi“ kūno korekcijos studija sukvietė kviestinius svečius į atidarymą, kuriame buvo pademonstruotas patentuotas kūno formavimo metodas. Studijos atidaryme svečiai buvo vaišinami be angliavandeniais vieno kąsnio užkandžiais, mat „Hypoxio“ aparatai tampa veiksmingi tuomet, kai žmogus po procedūros nevartoja angliavandenių.

Kiek sveria žmonija? Mokslininkai apskaičiavo kitą, kiek aktualesnį žmonijos kūno svorio parametrą – antsvorį. Pasirodo, žmonijos antsvoris siekia 17 mln. tonų – toks svoris prilygsta 170 karinių lėktuvnešių svoriui, rašo „Livescience.com“. Arba, perėjus prie žmogaus svorio mastelio, tai prilygtų papildomų 242 mln. vidutinio svorio žmonių skaičiui. O štai visi planetos suaugėliai sudėti krūvon svertų 316 mln. tonų.

Gyvename neramiais laikais. Iš visų pusių tik ir girdime: vienur nutiko stichinė nelaimė, kitur įvykdytas teroro aktas, o kažkur ten, už devynių jūrų, devynių marių, kilo masinė epidemija, kuri tuoj tuoj pasieks ir mus. Kas yra masinė panika? Masinė panika, dar vadinama kolektyvine isterija, susijusi su stipriomis, ne visada mąstymu ir racionaliais svarstymais pagrįstomis emocijomis. Tai gali būti iracionali baimė, viltis ar plačią žmonių grupę apimantis nerimas.

Kartais teigiama, jog priežastis, dėl kurios negalima skrieti greičiau už šviesą, yra ta, kad didėjant skriejimo greičiui atitinkamai auga jūsų masė. Kitaip tariant, kad ir kiek jūsų žvaigždėlaivis sugebėtų suteikti energijos, jus priartėsite prie tokio taško, kuriame nebepavyks pagreitėti, nes jūsų masė artės prie begalybės atžymos. Toks mąstymas geriausiu atveju yra nepilnas tikrovės atspindys ir nėra itin tinkamas bandant paaiškinti, kodėl niekada nejudėsime greičiau už šviesą.

Nors visai neseniai fizikos pasaulį sudrebinusi naujiena, esą neutrinai sugebėjo viršyti šviesos greitį, privertė suklusti didelį ir mažą, vis dėlto nėra jokio pagrindo įsivaizduoti, jog kažkas gali judėti didesniu nei 300 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Iš tikrųjų tokia mintis yra tiesiog nelogiška.

Fizikai teigia, kad jiems pavyko tiksliausiai iki šiol pasverti antimedžiagą ir nustatyti antiprotono masę. Norėdamas padėti suprasti, kokie tikslūs buvo matavimai, mokslininkas Masaki Hori teigė: „Įsivaizduokite Eifelio bokšto svėrimą. Mūsų pasiektas tikslumas galėtų būti prilyginamas Eifelio bokšto svorio matavimui, kai paklaida siekia ant jo viršaus nutūpusio žvirblio svorį. Kitą kartą tai bus plunksna.

Jei Žemės skersmuo būtų beveik 27 tūkst. kilometrų, planetos masė padidėtų aštuonis kartus, o traukos jėga sustiprėtų dvigubai. Dėl didesnės traukos tokios pačios konstrukcijos ir masės augalai bei gyvūnai svertų dvigubai daugiau ir jų organizmai šio svorio neatlaikytų. Aukšti, stori medžiai, tokie kaip visžalės sekvojos, negalėtų augti.