mamutas

Aliaskos mokslininkai atkūrė prieš 17 tūkstančių metų gyvenusio mamuto Kiko portretą. Anot jų, mamutas per savo 28-erius metus trukusį gyvenimą nukeliavo tiek žingsnių, kad pasaulį būtų galėjęs apeiti beveik du kartus. Tai jie išsiaiškino išanalizavę mamuto ilties cheminių elementų atmainas, vadinamuosius izotopus. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad Kikas pirmuosius 15 metų gyveno mamutų bandoje, tačiau nuo jos atsiskyrė ir galiausiai nugaišo iš bado vienut vienutėlis.

Kviečiame susipažinti su labai neįprastu ir įspūdingu eksponatu, šiomis dienomis esančiu Vilniuje – mamutu Goša. Gyvūno skeletas Sibiro platybėse rastas amžiaus pradžioje, o dabar trumpam atkeliavo į Geologijos muziejų. Skeletas ypatingas tuo, kad puikiai išsilaikę beveik visi gyvūno kaulai, o vertas jis tiesiogine žodžio prasme milijono eurų. Abejingų nepalieka ir už žmogų sunkesni gyvūno durklai.

Sibire mokslininkai iš ežero molio traukia žvejų atsitiktinai rastą ir, kaip teigiama, pilnai išlikusį mamuto skeletą. Mokslininkus džiugina ir tai, kad ant mažiausiai 10 tūkstančių metų senumo kaulų yra likę minkštųjų audinių. Tad ir kviečiame pasižiūrėti, kaip kasamas tikras istorijos lobis. Keli vyrai virvių pagalba iš klampaus molio traukia griaučius, kurie prieš daugiau nei 10 tūkst. metų čia dar patys vaikštinėjo.

Rusijos mokslininkai planuoja ištraukti itin gerai išsilaikiusius mamuto griaučius iš vieno ežero Sibiro šiaurėje, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida. Prieš kelias dienas vietiniai šiaurės elnių augintojai mamuto kaulų aptiko Pečevalavato ežero seklumoje Jamalo nencų autonominėje apygardoje. Jie rado dalį gyvūno kaukolės, apatinį žandikaulį, kelis šonkaulius ir dalį kojos su išlikusiomis sausgyslėmis. Manoma, kad mamutai išmirė maždaug prieš 10 tūkst.

Vilniuje lankosi itin garbaus amžiaus svečias. Ne, tai ne rekordininkas senjoras. Vilniaus universiteto geologijos muziejuje stūkso įspūdingas – beveik keturių metrų aukščio, 40-ies tūkstančių metų senumo... mamutas. Tokio eksponato mūsų šalyje dar nėra buvę.  Pirmą kartą istorijoje į mūsų šalį atkeliavo visas mamuto skeletas. Ir šis milžinas su kailiu svėrė apie septynias tonas. Įspūdingos ir jo iltys. Vienos svoris apie 60 kilogramų, o ilgis net keturi metrai.

Rusijos mokslininkai Jakutijoje rado amžinajame įšale gerai išsilaikiusius gauruotojo mamuto palaikus. Iš jų buvo paimti hemolizuoto kraujo mėginiai, o vėliau iš mėginių išskirta mamuto DNR, pranešė naujienų agentūra „Rosbalt“. Skelbiama, kad be skysto kraujo, kuriame yra eritrocitų ir limfocitų, taip pat gerai išliko kai kurie mamuto audinių, kraujagyslių ir raumenų fragmentai. Pasak mokslininkų, tokio unikalaus maždaug prieš 43 tūkst.

Jūros ir vandenynai į savo krantus išmeta keisčiausių dalykų – nuo mums, sausumoje gyvenantiems žmonėms, nematytų gelmių gyvūnų iki istorinių lobių ir net iš krovininių laivų iškritusių gėrybių. 1. Mamuto kaulas Šis didžiulis suakmenėjęs mamuto kojos kaulas gali būti apie dviejų milijonų metų senumo. O surado jį mažas šunelis – nykštukinis taksas, vardu Daisy.

Vykdant archeologinius kasinėjimus Italijoje aptiktas mamuto skeletas, kurio amžius pirminiais vertinimais siekia milijoną metų, pranešė šalies dienraštis „Il Messaggero“. Kasinėjimai buvo vykdomi centriniuose Umbrijos regionuose, sakoma pranešime. Ši šalies dalis garsėja savo archeologiniais radiniais: archeologai čia yra iškasę daugiau nei 200 stumbrų, gepardų, begemotų ir kitų gyvūnų skeletų.

Marija Gabrienė / LRT televizijos naujienų tarnyba Mokslininkai nustatė, kad Bijotuose, Baublių muziejuje, eksponuojamas ne mamuto ar tauro, kaip manyta iki šiol, o banginio kaulas. Pasak specialistų, jei pasitvirtintų, kad jis iškastas netoliese esančiame durpyne, tai bus tikra sensacija, liudijanti, kad šioje vietoje kažkada irgi tyvuliavo jūra. Prieš du šimtus metų išskobęs tūkstanmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamieną Dionizas Poška įrengė muziejų.

Krasnojarsko krašte Rusijoje aptikti itin gerai išsilaikę prieš maždaug 30 000 metų gyvenusio mamuto palaikai, pranešė „Newsru.com“. Pasak paleontologų, tokių radinių aptinkama gal kartą per 100 metų. Skelbiama, kad prešistorinio gyvūno liekanas už 3 kilometrų nuo poliarinės meteorologinės stoties „Sopkarga“ Sopočnaja Karga kyšulyje (Taimyro pusiasalis) aptiko vietinis berniukas.

Rusijos ir Pietų Korėjos mokslininkai antradienį pasirašė susitarimą dėl bendrų tyrimų, kurių tikslas – atkurti mamutą, gyvūną, žemės paviršiuje vaikščiojusį prieš 10 tūkst. metų. Susitarimą pasirašė Vasilijus Vasiljevas, Jakutijos Šiaurys rytų federalinio universiteto vicerektorius, ir prieštaringai vertinamas klonavimo pradininkas Hwang Woo-Suk iš Korėjos Sooam biotechnologijos tyrimų fondo.

Pajūryje surastus du mamuto kaulų fragmentus apžiūrėję mokslininkai sako beveik neabejojantys, kad kaulai tikrai šio priešistorinio gyvūno. Tačiau kokio jie amžiaus dar nežinia, praneša „Panorama“. Radinius apžiūrėjęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Linas Daugnora sako beveik neabejojantis, kad tai stambaus suaugusio mamuto kaulai – dalis kaklo slankstelio ir dubens fragmentas. Abu kaulai rasti maždaug prieš savaitę, pajūryje.

Rusijos ir Japonijos mokslininkai mano, kad iš Sibire rastos gerai išsilaikiusios genetinės medžiagos būtų galima klonuoti mamutą. Jakutijos (Rusija) Mamutų muziejaus ir Kinki universiteto (Japonija) mokslininkų grupė kitais metais pradės išsamų tyrimą, kurio tikslas – „prikelti“ paskutiniojo ledynmečio pabaigoje išnykusius mamutus.

Paaiškėjo, kad Rusijoje rasti palaikai yra ne mamuto jauniklio liekanos, o suakmenėjusi vėplio kaukolė. (Papildyta 13.36) Skelbiama, jog rastos vėplio liekanos iš pradžių palaikytos mamuto fosilijomis. Elnių kerdžius užkliuvo už įšalusio priešistorinio mažo mamutuko vilnos, kyšančios iš ledo gniaužtų. Kerdžius pasakoja, kad mamutuko kūnas yra išsilaikęs ypač gerai. Panašus radinys – 40 000 senumo mamuto jauniklės Liubos palaikai buvo rasti panašioje nuošalioje vietoje prieš ketverius metus.

Klonavimą pasitelkę japonų mokslininkai jau po penkerių metų tikisi atgaivinti seniai nuo Žemės paviršiaus išnykusius mamutus. Senovėje gyvenusius storaodžius gyvūnus tikimasi „atkurti“ per penkerius metus, praneša AFP naujienų agentūra. Mokslininkai bandys šiuos gyvūnus atkurti klonuodami vienoje Rusijos laboratorijoje saugomo mamuto audinį. Mamuto audinio ląstelės yra gerai išsilaikiusios ir tinkamos klonavimui, priešingai nei dinozaurų, kurie išnyko maždaug prieš 65 mln.