magnetinis aktyvumas

Padidėjęs saulės aktyvumas sukelia magnetines audras, kurios paveikia ne tik Žemės atmosferos magnetinį lauką – šių audrų poveikį gali pajusti kiekvienas. Todėl įsidėmėkite, kada gegeužę numatoma magnetinė audra.  Meteoagent.com, remdamasi JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos bei kitų kosmoso orų stebėjimo stočių duomenimis, praneša, kad gegužę nusimato kelios trumpos ir viena gerokai užsitęsianti audra.

Naktį iš antradienio į trečiadienį prieš pat vidurnaktį Lietuvos laiku Saulėje įvyko X 2.3 galingumo klasės žybsnis. Jo šaltiniu tapo Saulės dėmių grupė 1875, pranešė Rusijos taikomosios geofizikos institutas. Pasak jo atstovų, minėtoji magnetinio aktyvumo sritis yra kairiajame Saulės disko pakraštyje ir netrukus prapuls iš tiesioginio matomumo iš Žemės lauko.

Fejerverkai Saulėje nerimo visą savaitgalį ir, panašu, neketina rimti ir šią savaitę. O ją mūsų žvaigždė nusprendė pasveikinti galingiausios X kategorijos žybsniu – jis įvyko ankstyvą pirmadienio rytą, 5:03 val. Lietuvos laiku. Dar vieną galingą šūvį Saulė paleido prieš kelias valandas – 7:41 val. Lietuvos laiku. Tačiau apie viską iš eilės.

Šimto metų senumo astronominės fotografinės plokštelės padėjo atrasti daug žvaigždžių, kintančių iki šiol nematytais būdais. Šie atradimai padaryti išanalizavus 500 tūkst. plokštelių, kurias nuo XIX a. 9 deš. iki XX a. 9 deš. padarė Harvardo koledžo observatorija, tyrinėjusi visą dangų. Šis senoviškų duomenų lobis suteikė galimybes mokslininkams pamatyti, kaip per ilgą laiką keičiasi žvaigždės, rašo SPACE.com.

Anksčiau apkaltinę JAV radarus Ramiajame vandenyne, neva sutrikdžiusius kosminio aparato „Phobos-Grunt“ valdymo sistemą, „Roskosmos“ specialistai dabar įvardijo tikrąjį jų manymu kaltininką. Tai – Saulė. Speciali Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ komisija, tyrusi į Marsą skristi turėjusio, tačiau iškart po iškėlimo į kosmosą nevaldomu tapusio kosminio aparato „Phobos-Grunt“ gedimo priežastis, priėjo oficialią išvadą.