lytinis ugdymas

34-ais nepriklausomybės metais Lietuva pasiekė tokį progresą, kad net švietimo ir mokslo ministras nežino, kaip atsakyti į kažkada elementarų klausimą – kiek yra lyčių? Ir atsakymo nežino, ar pasakyti bijo, ne tik šis ministras, bet ir parlamentarai, politikai ir valstybės vadovai. Štai Mindaugas Puidokas į Seimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui atnešė dovanų anatomijos vadovėlį.

2021 metų liepą Dzūkijoje vasaros stovykloje pagimdė 13-metė paauglė. Skelbta, kad apie nėštumą nežinojo nei ji pati, nei jos tėvai. Paaiškėjo, kad vaiko tėvas pilnametis, o dėl įvykio pradėtas tyrimas. Nors atvejų, kai gimdo paauglės, mažėja, ekspertai įspėja, kad švietimo lytiškumo temomis vis dar trūksta ir iš tėvų, ir švietimo įstaigose. „Per visą savo darbo laiką esu nemažai priėmusi nepilnamečių gimdymų, bet šiuo laiku nepilnamečių gimdymų mažėja.

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Gyvenimo įgūdžių programos rengėjai ir šios programą kritikuojančių šeimos ir tėvų teisių organizacijų atstovai. Pasak programos rengėjų, buvo siekta išlaikyti ideologinį neutralumą, tačiau kritikų teigimu, programoje išsakomas tendencingas požiūris, o prie derybų stalo jie pakviesti nebuvo.

Lytinis švietimas Lietuvoje vos rusena. Neretai vyresnė karta lytiškumo ugdymą mokykloje laiko tabu, o nuo to nukenčia moksleiviai. Vis dėlto kuriama gyvenimo įgūdžių mokymo programa teikia vilties, kad situacija pasikeis į gera ir mokiniai pagaliau išbris iš nežinomybės. Planuojama organizuoti papildomas pamokas, kuriose vaikai būtų mokomi socialinio ir emocinio raštingumo, lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Nors politikai ir valdininkai dažnai deklaruoja, kad Lietuvos vertybė yra šeima ir vaikai, šeimos, kažkodėl, to nejunta. Ypač daugiavaikės šeimos. Septynių vaikų mama, gydytoja pediatrė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Jolita Pukelienė sako, kad šeimos nedrįsta susilaukti daugiau vaikų dėl neigiamos aplinkinių reakcijos, nors, jos teigimu, geriausia vaikams augti yra būtent gausioje šeimoje su darniais tarpusavio santykiais.

Kaip vaikams reikėtų pasakoti apie jų lytiškumą, vyriškumą, moteriškumą ir seksualumą? Ar vertėtų akcentuoti laisvę ir lytinių santykių malonumą ar atsakomybę ir vertybes? Visuomenė susiskaldė, kadangi darbo grupė šalia Švietimo ir mokslo ministerijos netrukus baigs Rengimo šeimai lytiškumo ugdymo programą, kuria bus nustatoma, kaip lytiškumo ir seksualumo vaikai bus mokomi mokykloje.

„Spauda tyčiojasi, kad šią dieną reikia laidoti, sakoma, kad tai yra sovietinė šventė, kad kovo 8 d. neprilygsta Motinos dienai. Šių dienų nereikia lyginti, nes kovo 8-osios reikšmė yra istorinė“, - spaudos konferenciją Seime penktadienį pradėjo socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė. Pasak jos, ši diena pakeitė vergišką moters veikimą patriarchalinėje visuomenėje. „To nesupranta tik neišprusę žmonės, kurie naudojasi kitų visuomeninės kovo pasiekimais.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Parlamentarė nori, kad į įstatymą būtų įtrauktas straipsnis apie lytinį ugdymą. Projekte dėstoma, kad lytinio ugdymo paskirtis – pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, jo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.