ltok

Antradienį Vilniuje, parodų rūmuose „Litexpo“ įvykusiuose Lietuvos sporto apdovanojimuose pirmą kartą ant scenos kartu su olimpiečiais lipo ir paralimpiečiai. Skambiausias pergales šiais metais iškovojusiems paralimpinio sporto atletams renginyje įteikti išskirtiniai apdovanojimai – statulėlės „Sugautas vėjas“. Net trys iš penkių statulėlių iškeliavo į Kauną.

„Norėjau pasakyti sudie, bet pasakyti sudie negaliu, nes visada jausiuosi šitos sporto bendruomenės dalimi, todėl tariu au revoir“, – šie irkluotojos Mildos Valčiukaitės pasakyti žodžiai Lietuvos sporto apdovanojimų šventėje tapo stipriausiu vakaro pareiškimu. M. Valčiukaitei dar tik 27-eri, bet ji nusprendė baigti sportininkės karjerą. Pagrindinis tokio sprendimo motyvas – traumos.

Irkluotojas Mindaugas Griškonis po sunkaus ir alinančio sezono sulaukė garbingo įvertinimo – jis buvo išrinktas geriausiu 2021 metų Lietuvos sportininku. 35-erių M. Griškonis pastarosiose olimpinėse žaidynėse Tokijuje užėmė 6-ą vietą vienviečių valčių varžybose. LTOK apdovanojimų ceremonijoje M. Griškonis prizą netikėtai gavo iš dukros rankų ir tai prityrusį atletą gerokai išmušė iš ritmo.

Lietuvos sporto apdovanojimuose geriausios 2021 metų sportininkės laurus nuskynė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šiemet vykusiose Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse 37-erių L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo vienintelį Lietuvos olimpinės rinktinės medalį, kai šiuolaikinės penkiakovės varžybose pasidabino sidabro apdovanojimu. Atletė prasitarė, kad svarstys galimybę dalyvauti dar vienose žaidynėse 2024-aisias Paryžiuje.

Antradienio vakarą „Litexpo“ parodų rūmuose surengta iškilminga tradicinė Lietuvos sporto laureatų šventė. Joje apdovanoti geriausi metų sportininkai, treneriai bei komandos. Penkiose nominacijoje pripažinimo sulaukė ryškiausiai 2021-aisias žibėję atletai bei jų treneriai. Įvertint ir paralimpinio sporto atstovai.

Gruodžio 21 d. Lietuvos sporto apdovanojimų renginyje Vilniuje bus pagerbti geriausi 2021 m. šalies sportininkai. Pirmą kartą kartu su olimpiečiais ant scenos lips ir geriausiai Lietuvos vardą atstovę paralimpiečiai. Paralimpinio sporto laureatams bus įteiktos išskirtinės statulėlės „Sugautas vėjas“. Jų per apdovanojimus bus įteiktos penkios.

Seimo inicijuota Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo reforma sulaukė ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) dėmesio. LTOK pasiekė TOK laiškas, kuriame reiškiamas „didelis susirūpinimas dėl Lietuvoje neseniai pradėtų reformų ir teisės aktų pakeitimų, kurie gali turėti labai neigiamą poveikį LTOK finansiniams ištekliams ir autonomijai ir dėl kurių itin smarkiai nukentėtų jūsų šalies olimpinis judėjimas“. TOK atkreipia dėmesį, kad prieš įgyvendinant reformą su LTOK ir nacion...

Keliolika Tibeto rėmimo grupės narių penktadienį prie Kinijos ambasados Vilniuje piketavo dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje ir paragino Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvausiančius Lietuvos sportininkus išreikšti tvirtą poziciją dėl uigūrų padėties.

Sporto kino festivalio metu pristatytas antrojo lyčių lygybę sporte skatinančio projekto „He For She“ sezonas. Jungtinių Tautų projektą Lietuvoje prieš metus inicijavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kviesdamas vyrus solidarizuotis ir kartu su moterimis aktyviai siekti lyčių lygybės sporte bei būti vieninga ir matoma pokyčių jėga.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovė Daina Gudzinevičiūtė sako, kad organizacija yra nežinioje dėl valdžios planų dar labiau apmokestinti loterijas ir siūlymus didinti mokesčius vadina verslo žlugdymu. Ji teigia, kad tai turės neigiamų pasekmių šalies sportui. „Nežinioje esame jau kurį laiką ir, priėmus Loterijų įstatymo pakeitimą, kuris mus paliko be 8 proc.

Kai už lango siaučia žiemiškos pūgos, kai dienos trumpėja, kai treniruotes sporto salėje retsykiais norisi iškeisti į tingius vakarus prie ekranų, į kino teatrus sugrįžta Sporto kino festivalis! Septintus metus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ir Lietuvos olimpinio fondo organizuojamas, jau tradiciniu tapęs renginys skelbia startą – ketvirtadienį sostinės „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre vyko šventinis renginio atidarymas.

Slovakijoje vykusiame Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinta atnaujintų komisijų sudėtis. Penkias komisijas papildys Lietuvos atstovai, tarp jų – į EOK Sportininkų komisiją išrinkta Tokijo olimpinių žaidynių vicečempionė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas patvirtintas į Medicinos ir antidopingo komisiją.

Gruodžio 21 dieną parodų rūmuose „Litexpo“ Vilniuje bus apdovanoti geriausi Lietuvos sportininkai, komandos ir treneriai. Po metų pertraukos vyksiančiuose prestižiniuose Lietuvos sporto apdovanojimuose bus pagerbti olimpinio ir paralimpinio sporto atletai. „Pastarieji metai sportininkams nebuvo lengvi – pandemija apsunkino pasiruošimą olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, Tokijuje teko rūpintis ne tik treniruotėmis ir startu, bet ir saugumu, buvo daug nežinomybės dėl ateities.

Kinijos sostinė Pekinas kitų metų vasarį taps pirmuoju miestu istorijoje, surengusiu vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Graikijoje įžiebta olimpinė ugnis jau pasiekė Pekiną, o į milijoninį megapolį ir Kinijos kalnų kurortus mažiau nei po šimto dienų rinksis garsiausi ir pajėgiausi žiemos šakų sportininkai. Tarp jų – ir lietuviai. Žiemos žaidynių Lietuvos olimpinė delegacija nebūna gausi, bet Pekine gali būti pasiektas rekordas.

Iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko vos keli mėnesiai. LTOK.lt pristato žaidynių programą, kurioje – nuo tvarkaraščių iki olimpinės simbolikos. Pekino žiemos žaidynės vyks vasario 4-20 dienomis. Oficialus olimpiados transliuotojas Lietuvoje bus TV3 žiniasklaidos grupė. Tvarkaraštis Žaidynių atidarymo ceremonija planuojama vasario 4 dieną, uždarymo – vasario 20-ąją. Pačios varžybos prasidės likus dviem dienoms iki atidarymo ceremonijos parengiamosiomis akmenslydžio varžybomis.

Seimas pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką – nuo kitų metų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai bus finansuojami tiesiogiai iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliks prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus bilietus.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų pataisų, pakeisiančių loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.

Iki 2022 metų Pekino žiemos olimpinių žaidynių liko 100 dienų. Artėjant renginiui žaidynių organizatoriai pristatė medalių dizainą bei gaires kovoje su pandemijos iššūkiais. „Pasiruošimas Pekino žiemos žaidynėms vyksta sklandžiai, jau prasidėjusios arenų patikrinimui skirtos varžybos organizaciniu požiūriu vertinamos puikiai, sporto bazės – nepriekaištingos.

Pirmadienį 2022 metų Pekino olimpinių žaidynių organizacinis komitetas paskelbė pirmuosius olimpinių žaidynių gidų leidimus. Šiuose, visiems olimpinių žaidynių dalyviams skirtuose leidiniuose, nurodytos saugumo gairės ir reikalavimai, užtikrinsiantys, kad žaidynės būtų saugios. Tarptautinis olimpinis komitetas, Tarptautinis paralimpinis komitetas ir žaidynių organizacinis komitetas olimpinių žaidynių gidus išleido likus trims mėnesiams iki renginio starto.

Seime skinasi pataisos, pakeisiančios loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.

Po vienerių metų pertraukos Lietuva ir vėl ieško kilniai besielgiančių sportininkų ir sporto aplinkos atstovų, o padėti juos surasti kviečiama visa sporto bendruomenė. „Kilnus elgesys sporte sukelia pasididžiavimo jausmą ir įkvepia bendruomenę. Džiaugiuosi, kad šių herojų apdovanojimai jau tapo gražia ir svarbia tradicija. Sportuojant labai svarbu suprasti, kad pagarba yra ne mažiau svarbi nei pergalės.

Seimui pakeitus loterijų organizatorių apmokestinimą ir nustačius jiems 13 proc. mokestį nuo išplatintų bilietų, šalies sportas kitąmet gautų pora milijonų eurų daugiau nei numatyta dabar, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė.  Jurgita Šiugždinienė teigia, kad dabar 2022 metų biudžete sporto finansavimui numatyta beveik 21 mln. eurų.  „2022 metais 20,9 mln. eurų biudžete numatyta sportui.

Kaip klaidas, nesėkmes ir pergales išnaudoti savo potencialo auginimui? Apie tai spalio 21-ąją „LTeam konferencijoje“ kalbės garsi sporto psichologė Anje Marijcke van Boxtel. Viešnia iš Olandijos su Lietuvos publika dalinsis sukauptomis vertingomis žiniomis, kurias sukaupė per ilgus metus darbo su olimpine Olandijos komanda, Nyderlandų futbolo asociacija, bendradarbiavimu su sporto ir verslo lyderiais.

Šią savaitę prasidėjo tradiciniu tapęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuotas projektas pradinių klasių moksleiviams – „Olimpinis mėnuo“. Moksleiviai per keturias projekto savaites turės progą susipažinti su fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, emocinės sveikatos ir bendradarbiavimo temomis. Projektą globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Mokytojų dienos išvakarėse „Geriausių Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų apdovanojimų“ metu jau trečią kartą buvo pagerbti aktyviausi, inovatyviausi ir labiausiai nusipelnę fizinio ugdymo pedagogai. Apdovanojimų ceremonija surengta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, o laureatus sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvoje viešinti Danijos kronprincesė Mary penktadienį kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene apsilankė Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) ir susitiko su Lietuvos mažųjų žaidynių dalyviais. Jos Karališkoji Prakilnybė kartu su savo vardo fondu aktyviai dirba sprendžiant socialinius iššūkius, tokius, kaip socialinė atskirtis.

Ketvirtadienį vykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintas Paryžiaus olimpinių žaidynių kandidatų sąrašas, pristatyta Tokijo olimpinių žaidynių ataskaita bei patvirtinti atnaujinti finansavimo kriterijai. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė bei olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė Vykdomojo komiteto nariams pristatė pasirengimo ir dalyvavimo Tokijo olimpinėse žaidynėse ataskaitą.

Seimas svarstys siūlymą didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto  (LTOK) ir Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jiems dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė daugiau kaip 20 parlamentarų siūlomoms Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos. Už jas balsavo 84, prieš – 11, o susilaikė 23 parlamentarai. Toliau pataisų svarstymas Seime numatomas spalio 19 dieną.

Olimpinių žaidynių programą nuolat papildo naujos sporto šakos ir rungtys. Dažniausiai jos įtraukiamos kartu didinant žaidynėse dalyvaujančių sportininkų skaičių. Vis dėlto per ilgą šiuolaikinio olimpinio judėjimo istoriją yra nutikę ir priešingai – kelios sporto šakos neteko olimpinio pripažinimo. Olimpinio judėjimo vadovai priversti eiti nuolatiniu ieškojimų keliu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas siūlo keisti sporto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo modelį – konservatorius Mykolas Majauskas siūlo, kad loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.  Siūlymus ketvirtadienį svarstys komitetas.   „Norime, kad visą paramą loterijų organizatoriai pervestų į biudžetą ir iš jo būtų skiriamos lėšos LTOK ir visam sportui“, – BNS sakė M. Majauskas.

Rugpjūčio 2 d. Tokijo olimpinėse žaidynėse startuos trys Lietuvos sportininkai – dviračių treko varžybas pradės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, o šaulys Karolis Girulis išmėgins akies taiklumą jau antroje rungtyje. Dviračių sportas Būtent su pirmąja rungtimi, kurioje dalyvaus Tokijo žaidynėse, mūsų šalies dviratininkės sieja didžiausias viltis. Pirmadienį 9.30 val. Lietuvos laiku Idzu velodrome, esančiame maždaug 130 km nuo Tokijo, startuos moterų komandų sprinto lenktynių atranka.

Nidoje įsibėgėjančio Olimpinio festivalio Tokyo 2020 organizatoriai iki rugpjūčio 8 dienos yra paruošę dar keturias smagias varžybas ir veiklas. Beveik visos jos – nemokamos, o finišavę galės pasidabinti išskirtiniais medaliais. Liepos 29-ąją vyks nemokamas mini-golfo turnyras. Jame bus išsiaiškinti penki laimėtojai – LTeam ir festivalio rėmėjų prizai atiteks geriausiai pasirodžiusiam vyrui, moteriai, berniukui (iki 16 metų), mergaitei (iki 16 metų) ir vienam burtų keliu išrinktam laimingajam.

Lietuvos olimpinė plaukimo rinktinė į aklimatizacijos stovyklą Hiracukoje (Japonija) išvyko dar liepos pradžioje. Plaukikai čia praleido daugiau laiko nei bet kuri kita Tokijo olimpinėms žaidynėms besiruošianti Lietuvos komanda. Vis dėlto, sako, laikas neprailgo. Kasdien iš viešbučio eidami į visai šalia esantį restoraną Lietuvos olimpinės rinktinės nariai traukia smalsius Hiracukos gyventojų žvilgsnius. Miestiečiai žino, kad tai – olimpinėms žaidynėms besirengiantys sportininkai.

Iki Tokijo olimpinių žaidynių starto likus vos kelioms dienoms, į Japoniją atvyko pirmieji lengvaatlečiai. Aklimatizacijos stovykloje Hiracukoje įsikūrė disko metikas Andrius Gudžius, trišuolininkė Diana Zagainova ir šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas. „Man asmeniškai skrydis praėjo geriau nei tikėjausi. Viešbutis neblogas, nieko netrūksta. O stadionas metimams – puikus. Sudarytos labai geros sąlygos ir ilsėtis, ir treniruotis“, – sakė A. Gudžius.

Tokijo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kaip ir visos žaidynės, bus kitokia nei įprasta. Šį kartą šalių parade dalyvaus tik sportininkai, o dėl sugriežtinto atvykimo į Olimpinį kaimelį, tikėtina, jų bus gerokai mažiau. Šiais metais pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje vėliavą neš ir sportininkas, ir sportininkė. Lietuvos trispalvė atidarymo ceremonijoje patikėta plaukikui Giedriui Titeniui ir dziudo imtynininkei Sandrai Jablonskytei.

Penktadienį Japonijos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą Hiracukoje įsikūrusioje Lietuvos olimpinėje plaukimo rinktinėje buvo užfiksuotas teigiamas COVID-19 atvejis, buvo klaidinga. Tai paaiškėjo šeštadienio rytą sportininkui atlikus pakartotinį PGR testą. Hiracukoje esantiems Lietuvos olimpinės delegacijos nariams kiekvieną dieną atliekami COVID-19 antigeno seilių testai.

Japonijos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie teigiamą Lietuvos plaukimo nario koronaviruso testą – nepasitvirtino.  „Kyodonews“ skelbė, kad sportininko, atvykusio į Japoniją, koronaviruso testas buvo neigiamas, tačiau atvykus į Hiratsukos miestelį, atlikus privalomą testą, jau jis buvo teigiamas. Vis dėlto LTOK komunikacijos vadovė Lina Motužytė sakė, kad atlikus papildomą testą, pastarasis parodė neigiamą atsakymą.

Lietuvos olimpinės delegacijos kelionė Japonijoje prasidėjo. Pirmieji į Hiracuką išvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė. Hiracuka – Kanagavos prefektūroje esantis, nuo Tokijo valanda kelio automobiliu nutolęs miestas, kuriame gyvena per 257 tūkst. žmonių. Būtent čia didžioji dalis Lietuvos sportininkų dalyvaus aklimatizacijos stovykloje prieš startuodami Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus vos 37 sportininkai. Tai – mažiausia Lietuvos olimpinė rinktinė po nepriklausomybės atkūrimo. Galutinė mūsų šalies sportininkų delegacijos sudėtis paaiškėjo po Kaune pasibaigusio olimpinio krepšinio atrankos turnyro. Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo olimpinėse žaidynėse nežais. 1992-ųjų Barselonos žaidynėse Lietuvai atstovavo 47 sportininkai. Iki šiol Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis būdavo gerokai didesnė.

2000-ųjų rugsėjo 18 diena tapo lemtinga – tuomet Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Daina Gudzinevičiūtė tapo olimpine šaudymo į skriejančius taikinius čempione. Sportininkė tapo pirmąja moterimi, iškovojusia olimpinį auksą, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o jos pasiekimai pateko į olimpinių žaidynių istoriją – tais metais pirmąjį kartą surengtos moterų šaudymo tranšėjinėje aikštelėje varžybos.

Rekordiškai ilga Olimpinės dienos sporto šventė pasiekė finišo tiesiąją – šeštadienį Vilniuje prie Baltojo tilto ją vainikuos finalinis renginys. Jame dalyvauti ketina ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ir į Tokijo olimpines žaidynes vyksiantys „LTeam“ sportininkai.

Šių metų Olimpinės dienos kulminacija įvyks birželio 26-ąją – šešias dienas trunkanti sporto šventė finišuos finaliniu renginiu prie Vilniaus Baltojo tilto. Jo dalyviai ne tik patys galės išbandyti įvairias sporto veiklas ar pasivaržyti įvairiuose bėgimuose, bet ir turės kur paganyti akis – bus galima iš arti susipažinti su olimpinėmis sporto šakomis debiutantėmis. Veiksmas prie Baltojo tilto šeštadienį prasidės 10 val.

Parlamentarų siekiai padidinti loterijų verslo mokesčius „Olifėjai“ pakenktų, o mažąsias įmones sunaikintų, įspėja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.  „Didžiajai loterijai („Olifėjai“, kurios 51 proc. akcijų valdo LTOK – BNS), kuri turi 85 proc. rinkos, būtų labai sudėtinga, o visos kitos žlugtų, nes tai nepakeliama mokestinė našta“, – trečiadienį socialdemokratų frakcijoje teigė LTOK vadovė.

Olimpinė čempionė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ketvirtadienį išrinkta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidente. Graikijos sostinėje Atėnuose vykstančioje EOK Generalinės asamblėjos ir rinkimų sesijoje organizacijos viceprezidente tapusi lietuvė – ne tik pirmoji Baltijos šalių atstovė, bet ir pirmoji moteris, išrinkta į šias pareigas.

Kroatijoje vykstančiame Europos čempionate šaulys Karolis Girulis iškovojo vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Jam atiteko vienintelis likęs Europai skirtas kelialapis šautuvo pratime 3×40. Kvalifikacijoje lietuvis buvo trečias, taip užsitikrindamas vietą finale. Iš aštuonių finalininkų tik Lietuvos ir Vengrijos atstovai neturėjo vietos Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Ketvirtadienį vykusiame virtualiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptartas pasiruošimas Tokijo olimpinėms žaidynėms bei papildytas Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų sąrašas. Į olimpinės pamainos sąrašą Vykdomojo komiteto nutarimu įtraukti triatlonininkas Igor Kozlovskij ir sunkiaatletis Karolis Stonkus.

Šią vasarą Neringa taps sporto gerbėjų traukos centru. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Neringos savivaldybe Tokijo olimpinių žaidynių metu Nidoje organizuos „Olimpinį festivalį“. Liepos 23-rugpjūčio 8 dienomis, tuo metu, kai Tokijuje varžysis geriausi pasaulio sportininkai, Nidos „Menų zonoje“ vyks „Olimpinio festivalio“ renginiai.

Ketvirtadienį Vilniuje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze buvo paskiepyta antroji Tokijo olimpinių ir paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatų, jų trenerių ir medikų grupė. „Norėjau pasiskiepyti, kad nesusirgčiau ir liga nepakirstų kojų sportuojant. Vakcinuotis vis tiek reikės, todėl jei yra galimybė tai padaryti anksčiau – kam vengti?“ – sakė tenisininkas Ričardas Berankis.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Lietuvos bokso federacija (LBF) išsiuntė kreipimąsi Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) specialiajai bokso komisijai, prašydamas peržiūrėti atnaujintą olimpinių žaidynių bokso varžybų atrankos sistemą.