lrt

Lietuvos gyventojams diegiami naujos kartos išmanieji apskaitos prietaisai yra patikimi ir koreguoti jų duomenų neįmanoma, o visose perdavimo sistemos grandyse yra įdiegti aukščiausi saugumo sprendimai. rašoma Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) pranešime žiniasklaidai. Valstybei priklausanti bendrovė neigia taip pat valstybei priklausančios viešosios įstaigos „Nacionalinis radijas ir televizija“ paskleistą informaciją.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet auga maždaug 7 mln. eurų, rodo trečiadienį paskelbtas 2025-ųjų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, asignavimai LRT kitąmet sudarys per 79 mln. 642 tūkst. eurų, šiemet valstybės biudžete visuomeniniam transliuotojui buvo skirta 72 mln. 886 tūkst. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo dar daugiau išaugsiantį LRT biudžetą: numatoma, kad 2026-aisiais jis sieks daugiau nei 87 mln. eurų, dar po metų – 97 mln. eurų.

Tęsdama bendradarbiavimą su „Google“, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nurodymu platforma „YouTube“ trečiadienį pašalino 18 į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktų baltarusiškų radijo ir televizijos paskyrų.

LRT taryba skelbia naują konkursą LRT Etikos kontrolieriaus pareigoms užimti. Konkursą iš naujo nuspręsta skelbti po to, kai prieš tai vykusios konkurso metu neatsirado nei vienas tinkamas kandidatas. „Būsimam LRT etikos kontrolieriui keliame aukštus reikalavimus, nes tai – atsakingas ir svarbus darbas, atliekant tarpininko vaidmenį tarp visuomenės ir žurnalistų.

Viešoji įstaiga „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) planuoja išleisti iki 60 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų naujo pastato statyboms.  Tai yra gerokai daugiau, nei ketinta išleisti anksčiau. Pavyzdžiui, 2018 m. statyboms buvo numatyta išleisti 25 mln. eurų, vėlesnė projekto kaina buvo ir 48 mln. eurų. Tačiau ir tokių lėšų, panašu, neužteks.

Visuomeninis transliuotojas LRT ir autoriams atstovaujanti asociacija LATGA nesutaria, kaip ir kiek ateityje turėtų būti atsiskaitoma už kūrinių transliaciją. LRT atstovų teigimu, dabartinė tvarka yra nesąžininga jų atžvilgiu, todėl turėtų būti keičiama. LATGA tvirtina, kad tokią formulę naudoja visos Europos šalys, o visuomeninio transliuotojo siūlomas modelis smarkiai pablogintų autorių finansinę padėtį. Apie susidariusią situaciją trečiadienį informuotas Seimo Kultūros komitetas.

Liepą baigus galioti Vyriausybės sprendimui, įpareigojusiam Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Telecentrą) teikti signalų perdavimo paslaugas visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai (LRT), Susisiekimo ministerija siūlo dar dešimtmetį įpareigoti Telecentrą tokiomis pat sąlygomis teikti LRT šias paslaugas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo įpareigoti Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) tikrinti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) teikiamų Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) paslaugų kainų pagrįstumą. Jis įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas.

Vykstant ginčui tarp nacionalinio transliuotojo bei Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) dėl šio taikomų signalų perdavimo paslaugų kainų, Seimo narys siūlo įstatymu įpareigoti jas vertinti Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Tai numatančias su Susisiekimo ministerija bei ryšių rinkos reguliuotoju suderintas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas pirmadienį registravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymui Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pokyčius po svarstymo balsavo 56, susilaikė 35, prieš 6 parlamentarai. Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą. Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai.

Ketvirtadienį Seimas svarstys dėl konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai. Šiam projektui parlamentas po pateikimo yra pritaręs, jis buvo svarstomas, kaip vienas iš lydinčiųjų Valstybės gynybos fondo projektų.

Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ketinant beveik 60 proc. pabranginti paslaugas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), o pastarajai įstaigai nesutinkant su, anot jos, vienašališkai nustatytomis kainomis, Seimo Ekonomikos komitetas problemą žada aptarti su Kultūros komitetu ir pateikti siūlymus, kaip ją spręsti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.  Tačiau neatsisakoma ir dabartinio modelio – ir toliau LRT būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizų pajamų, bet šie asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais augo BVP.

Parlamentiniai Biudžeto ir finansų bei Kultūros komitetai trečiadienį nebaigė svarstymų dėl Seime inicijuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo pokyčių. Parlamentarai sutarė prie diskusijų stalo vėl susėsti gavus daugiau informacijos iš LRT ir Finansų ministerijos apie pokyčių įtaką nacionalinio transliuotojo finansams.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad siūlymas LRT skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto augimu gali prieštarauti Konstitucijai. Anot jos, tokiomis iniciatyvomis yra griaunamas finansavimo modelis, kuris laikomas pavyzdiniu visoje Europoje.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir Kultūros komitetai rengia bendrus klausymus dėl konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai. Šiam projektui parlamentas po pateikimo yra pritaręs, jis buvo svarstomas, kaip vienas iš lydinčiųjų Valstybės gynybos fondo projektų.

Seimas spręs, ar pritarti parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės iniciatyvai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai.

Seime kilus iniciatyvai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT finansavimą sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, pats visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nekenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje. „Suprantame ir pritariame, kad pagrindinis prioritetas šiandien Lietuvoje yra gynybos finansavimas, todėl logiška peržiūrėti įvairių organizacijų, ne tik LRT, finansavimą“, – rašoma BNS atsiųstoje LRT pozicijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto susieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai. Pagal penktadienį užregistruotą projektą, LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai rezultatą nulemtų Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Numatoma, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skirtų ir atleistų Taryba atviru balsavimu. Už šiuos pasiūlymus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 23 parlamentarai.

LRT taryba paskelbė viešą konkursą eiti etikos kontrolieriaus pareigas. Pretendentai dokumentus gali pateikti iki birželio 22 dienos.  Kaip nurodoma pranešime, pretenduoti į šias pareigas gali Lietuvos piliečiai, įgiję humanitarinių ar socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip 10 metų darbo pagal įgytą specialybę patirtį, būti nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstyb...

LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamentui nuo pirmadienio vadovauja anksčiau šias pareigas jau ėjusi Rūta Putnikienė. Kaip pranešė nacionalinis transliuotojas, R. Putnikienė pakeis pastaruosius metus laikinai šias pareigas ėjusį Mantą Velykį, kuris nuo šiol vadovaus LRT Rinkodaros skyriui. R. Putnikienė LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadove dirbo nuo 2018 iki 2023 metų.

Pernai „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) savo direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei prie algos pridėjo 22,4 tūkst. eurų, jos pavaduotojui Gyčiui Oganauskui – 16,9 tūks. eurų, o kiekvienam iš visų 8-ių jos vadovų – vidutiniškai po 14,5 tūkst. eurų. Tai rodo Registrų centre paskelbtos viešosios įstaigos 2023 m. metų finansinės ir veiklos ataskaitos. Sprendžiant iš jų, vadovams išmokėtos sumos augo sparčiau, nei visiems kitiems darbuotojams.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai rezultatą nulemtų Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Taip pat siekiama patikslinti, kad LRT generalinis direktorius viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skirtų ir atleistų Taryba atviru balsavimu. Už šį įstatymo projektą balsavo 60 Seimo nariai, prieš 4, susilaikė – 27 parlamentarai.

Lietuvos radijas ir televizija (LRT) neskundė teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad žurnalistas Virginijus Savukynas turėjo teisę kritikuoti teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, o LRT etikos kontrolierės sprendimas esą žurnalistas pažeidė LRT etikos kodeksą, paskelbtas negaliojančiu. „Teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 23 dieną“, – Eltą informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.

Lietuvai pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus šešiomis pozicijomis iki 13 vietos, ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai sako, jog tai lemia politikų įtaka nacionalinio transliuotojo LRT tarybos sudėčiai, sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai rezultatą nulemtų Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Už pasiūlymą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimui antradienį ketinama pateikti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad LRT generalinio direktoriaus rinkimuose balsams pasiskirsčius tolygiai, rezultatą nulemtų Tarybos pirmininko balsas. „Praėjusį pavasarį matėme sutrikimą, kai LRT Taryba nesugebėjo išrinkti generalinio direktoriaus. (...) Tai aš siūlau, kad balsams pasiskirsčius po lygiai, rezultatą lemtų LRT Tarybos pirmininko balsas“, – Eltai teigė pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas negaliojančiu pripažino LRT etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad žurnalistas Virginijus Savukynas, savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą.

LRT skelbia architektūrinio konkurso prizininkus – tris architektūrines idėjas, kurias išrinko specialiai sudaryta komisija. Patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir atlikus kitas būtinas viešųjų pirkimų procedūras, skelbiama, kad pirmoji vieta atiteko projektui „6 Kiemai“, Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“. Antroji vieta atiteko projektui „8900MHz“, MB „Syrusas“ (veikia pavadinimu „Implmnt architects“), o trečioji vieta – projektui „Šviesa“, UAB „Aketuri architektai“. Prizines vietas...

Geriausiu antrą kartą surengto Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujos būstinės architektūrinio konkurso projektu pripažintas „6 kiemai“, ketvirtadienį pranešė nacionalinis transliuotojas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį ėmė nagrinėti civilinę bylą, kurioje žurnalistas Virginijus Savukynas ginčija jo atžvilgiu priimtą LRT etikos kontrolierės ir LRT tarybos sprendimą pripažinti jį pažeidus LRT etikos kodeksą.

Laidojimo Paslaugų Centras su giliu liūdesiu praneša, kad lapkričio 26 d. netekome ilgamečio televizijos operatoriaus Liongino Grigonio (1945–2023). „Lionginas Grigonis dažniausiai filmavo menines ir muzikines laidas bei dokumentinius filmus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) naujos būstinės konkurse pateiktos devynios architektūrinės idėjos. Kaip pirmadienį pranešė LRT, lapkričio 20 diena buvo paskutinė darbų pateikimo diena. Konkurso laimėtoją paskelbti žadama šiais metais. Komisija pateiktus darbus svarstys ir balsuos dėl geriausios architektūrinės idėjos gruodį vyksiančiame posėdyje.

Šiandien televizijos žiūrovai paskutinį kartą galės išvysti „Dienos temą“ vedamą Ritos Miliūtės. Nors žurnalistė palieka LRT TV naujienų tarnybą, tačiau kartu su žiūrovais ir toliau sveikinsis autorinėje laidoje „Langas į valdžią“. Ne vienerius metus LRT eteryje informacines ir aktualijų laidas vedusi R. Miliūtė traukiasi tik iš informacinių LRT laidų eterio – žiūrovai ir toliau galės stebėti jos ir Meškos vedamą „Langą į valdžią“, kuriame netrūksta kitokio bei kartais satyrinio ar sarkastiško ...

Nacionalinio transliuotojo LRT generaline direktore antradienį naujai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, įstaigai vadovavaujanti nuo 2018 metų. Apie tai pranešė LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Ši LRT vadovo atranka buvo trečioji šiemet. Ankstesni konkursai baigdavosi lygiosiomis, M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos specialistui Aisčiui Zabarauskui surinkdavus po pusę tarybos narių balsų. Šioje atrankoje A. Zabarauskas nedalyvavo.

Antradienį vyksta treti šiemet LRT generalinio direktoriaus rinkimai, juose varžosi trys kandidatai. Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba antradienį trečią kartą šiemet bandys išrinkti įstaigos generalinį direktorių. Per pastaruosius du konkursus perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas surinkdavo po vienodą balsų skaičių, todėl direktorius nebuvo išrenkamas.

LRT tarybai antradienį atmetus Zenono Andrulėno kandidatūrą į nacionalinio transliuotojo vadovo pareigas, vyras teigia pusiaukelėje nesustosiantis ir žada bylinėjimosi maratoną. Trečiadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, Z. Andrulėnas teigė nesuprantąs tarybos išdėstytų motyvų dėl jo kandidatūros. „Gavau tokio turinio laišką, kurio negalima vadinti raštu ir kurio negalima objektyviai vertinti.

LRT taryba antradienį pranešė, kad generalinio direktoriaus konkurse dalyvaus 3 kandidatai, ir paviešino jų pavardes. Dėl visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus posto susirungs anksčiau LRT dirbęs Aldaras Stonys, dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius. „Šiandien LRT taryba posėdžio metu atplėšė keturių kandidatų vokus ir atliko pateiktų dokumentų patikrą.

LRT generalinio direktoriaus konkurse dalyvauja daugiau nei aštuonerius metus anksčiau nacionaliniame transliuotojuje dirbęs Aldaras Stonys. Pats A. Stonys BNS antradienį patvirtino praėjusią savaitę pristatęs dokumentus dalyvauti atrankoje. „Taip, pateikiau dokumentus“, – teigė jis. LRT taryba antradienį atplėš visų keturių dokumentus pateikusių kandidatų paraiškas ir įvertins jų tinkamumą.

Nevyriausybinės organizacijos Nacionalinė švietimo taryba pirmininkas Zenonas Andrulėnas paskelbė dalyvausiantis LRT vadovo konkurse.  „Žodis telkti, reiškia ir vienyti. Šiai dienai LRT tai sunkiai sekasi, todėl ir pateikiau prašymą leisti dalyvauti konkurse eiti Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus pareigas“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Z. Andrulėnas.

Penktadienį baigiantis paraiškų teikimo terminui LRT generalinio vadovo konkurse, nacionaliniam transliuotojui pateiktos 4 kandidatūros. „Generalinio direktoriaus konkursui dokumentus pateikė 4 dalyviai.“, – Eltai penktadienį pranešė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė.

Penktadienį baigiantis paraiškų teikimo terminui LRT generalinio vadovo konkurse, nacionaliniam transliuotojui pateiktos 3 kandidatūros. „Šiuo metu yra gauti 3 vokai“, – Eltai penktadienį sakė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė. Viešai apie dalyvavimą trečią kartą šiemet rengiamame LRT generalinio direktoriaus rinkimų konkurse jau pranešė dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

Komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas penktadienį paskelbė nedalyvausiantis trečią kartą šiemet vyksiančiame nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkurse. „Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis. A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Likus trims dienoms iki LRT generalinio direktoriaus konkurso dokumentų teikimo termino pabaigos, kol kas nei vienas kandidatas savo kandidatūros oficialiai nepateikė. „Šiuo metu nei vienas kandidatas nepateikė dokumentų dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse“, – Eltai teigė LRT atstovė žiniasklaidai Miglė Savickaitė. Penktadienį, rugsėjo 22 d., baigiasi dokumentų teikimo terminas LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka sako, kad tarybai pagrįstai keliami klausimai dėl jos atsakomybės po nesėkmingų generalinio direktoriaus rinkimų. Kultūros ministrui Simonui Kairiui pareiškus, kad LRT taryba turėtų atsistatydinti, jeigu jai trečią kartą šiemet nepavyks išrinkti įstaigos vadovo, E. Valatka ragino sulaukti trečiojo konkurso rezultatų. „Visiškai pagrįstas klausimas dėl pačios tarybos atsakomybės.

Jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti, sako kultūros ministras Simonas Kairys. „Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Nacionalinio transliuotojo LRT taryba antradienį atmetė pasiūlymą, kad tarybos balsavimas įstaigos generalinio direktoriaus rinkimuose būtų viešas. Tokiu siūlymu siekta išeiti iš aklavietės prieš skelbiant trečiąjį šiemet vadovo konkursą. Per ankstesnius kartus rengiant atranką generalinis direktorius nebuvo išrinktas. Kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas abiejų konkursų metu surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.