lituanistika

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pranešė besirengianti naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba planuoja pakviesti jau šių metų rudenį.

Įgyvendinant nacionalinį lituanistikos prioritetą Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 m. programos rengimui. Ši programa leis užtikrinti pamatinių valstybei ir visuomenei lituanistikos tyrimų tęstinumą, sakoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime. Pasak ministrijos atstovų, naujoje programoje ypatingas akcentas numatomas lietuvių diasporos tyrimams bei Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai.

Lituanistinis švietimas užsienyje yra vienas tvirčiausių saitų, siejantis svetur gyvenančius tautiečius su Tėvyne, sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Ministras, su darbo vizitu lankydamasis JAV, susitinka su lietuvių bendruomenėmis, lietuviškų mokyklų mokiniais ir pedagogais, Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros studentais ir dėstytojais, dalyvauja šventiniuose Kovo 11–osios minėjimo renginiuose.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2013-2014 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanojami šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos universitetuose.

Išsklaidyti tyrimai apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį, dabartį šeštus metus aprašomi ir kaupiami lituanistikos duomenų bazėje.

Šiandien posėdyje Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų plėtros 2012–2020 metais kryptis. Dokumente išskiriama per 20 prioritetinių lituanistikos mokslinių tyrimų temų.

Gruzijos technikos universitete iškilmingai atidarytas Lituanistikos centras. Sveikindamas Tbilisio akademinę bendruomenę, Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas pabrėžė ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir praktinę lietuvių kalbos mokymosi reikšmę. "Gruzijai įstojus į Europos Sąjungą, jauni specialistai, kalbantys oficialiomis ES kalbomis, turės daugiau karjeros galimybių. Tegul viena iš šių kalbų būna seniausia gyvoji indoeuropietiška kalba - lietuvių", - sakė ambasadorius.

Gruzijos technikos universitete iškilmingai atidarytas Lituanistikos centras. Sveikindamas Tbilisio akademinę bendruomenę, Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas pabrėžė ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir praktinę lietuvių kalbos mokymosi reikšmę. „Gruzijai įstojus į Europos Sąjungą, jauni specialistai, kalbantys oficialiomis ES kalbomis, turės daugiau karjeros galimybių. Tegul viena iš šių kalbų būna seniausia gyvoji indoeuropietiška kalba – lietuvių“, – sakė ambasadorius.

Lietuvių kalbos mokytojai ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai – rusistai ir polonistai – kviečiami sugrįžti į aukštųjų mokyklų auditorijas atnaujinti savo žinias. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas pedagogams mokytis, per ES struktūrinių fondų projektus pradeda dvejus tęstinius kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.

„Priėmimas į universitetą buvo prastesnis nei pernai, bet ne tragiškas“, – vakar spaudos konferencijoje sakė ŠU studijų prorektoriaus Juozas Pabrėža. ŠU studijos šiemet bus suformuotos su 31 programa. Reikalingo stojančiųjų minimumo nesurinko septynios studijų programos. Skaudžiausias netikėtumas – Humanitariniame fakultete. Čia reikiamo skaičiaus nesurinko ne tik rusų, bet ir lietuvių filologija. „Lietuvių filologija – didžiausia netektis, – sako J. Pabrėža.

Lituanistinių valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos ir vertinimo perspektyva, ilgalaikių programų samprata, jų tikslai, finansavimo perspektyvos, žmogiškųjų išteklių sutelkimas – šios temos buvo aptartos Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Lietuvos istorijos institutų atstovais.

Lituanistinių valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos ir vertinimo perspektyva, ilgalaikių programų samprata, jų tikslai, finansavimo perspektyvos, žmogiškųjų išteklių sutelkimas – šios temos buvo aptartos Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Lietuvos istorijos institutų atstovais.

Lituanistikos sklaidai užsienyje, šioje srityje dirbančių mokslininkų veiklai bus skiriama parama iš ES struktūrinių fondų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Ministerija yra pakvietusi akademinę bendruomenę siūlyti idėjas, kokios lituanistikos centrų veiklos gali būti skatinamos ir remiamos. Šios galimos temos buvo svarstomos neseniai ministerijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, Pasaulio lietuvių akademijos atstovai.

Įgyvendinant Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programą, pasirašytos pirmosios sutartys 2010 m. lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams finansuoti.

Teikdama strateginį valstybės prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, kurie sprendžia esminius tautos išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, valstybės mokslo institutai - Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Kultūros, filosofijos ir meno (šio instituto pavadinimas keičiamas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą) - pertvarkomi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, turinčius ypatingos nacionalinės svarbos statusą.