lingvistika

Po savaitės, rugsėjo 25–26 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, vyks konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“, skirta Europos kalbų dienai ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai pažymėti, pranešė Lietuvių kalbos institutas. Konferenciją rengia Europos Komisija, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra, sakoma pranešime.

Siūlome paskaityti diskusijų ištrauką po lietuvių kalbininko prof. Antano Salio paskaitos „Lietuvos vardo kilmė“. Įrašas padarytas 1967 m. per Lituanistikos instituto suvažiavimą Filadelfijoje. A. Salys sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį.

 Jei kalba išsivystė bendravimui, kaip atsitiko, kad dauguma žmonių negali suprasti, ką sako kiti žmonės? Visiems, besidomintiems kalbomis, šiaurrytinė Papua Naujosios Gvinėjos dalis panaši į prikimštą saldainių krautuvėlę. Kalbantys korako kalba gyvena šalia kalbančių bremų, šalia kurių, paėjėjus paplūdimiu, glaudžiasi kalbantieji vanambre kalb ir taip toliau. Kartą sutikau žmogų iš tų vietų ir pasidomėjau, ar tiesa, jog skirtingomis kalbomis kalbama kas keletą kilometrų.

Ar kalba, kuria mes kalbame, gali apsunkinti mūsų finansinių sprendimų priėmimą? Ar tai, kad šiandien skaitome, rašome ar kalbame pavyzdžiui anglų kalba, reiškia, jog turime mažiau galimybių sutaupyti pensiniam amžiui nei, tarkime, kalbantys kinų kalba? Šią kontraversišką teoriją neseniai parėmė Jeilio universiteto ekonomisto Keitho Cheno padaryti atradimai. Portalui BBC profesorius teigė, kad jo tyrimas įrodo, kad mūsų naudojamos kalbos gramatika turi įtakos mūsų finansams ir net sveikatai.

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (taigi anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbos) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. Tyrėjus indoeuropiečių kalbų raidos pėdsakai atvedė į Anatolija vadintą istorinį regioną, kuris dengia didžiąją modernios Turkijos teritorijos dalį.

Įsitikinimas, jog kalba tėra garsų rinkinys, visiškai nesisiejantis su jų reikšme, ima klibėti. Tam įtakos daro naujų lingvistinių tyrimų rezultatai. Mintis, kad kalba ir jos garsai nėra vien sutartas akustinis informacijos perteikimas, tampa vis populiaresnė. Pastaruoju metu atliekamų tyrimų rezultatai verčia patikėti, kad mes instinktyviai susiejame tam tikrus garsus su atitinkamais jutiminiais įsitikinimais, rašoma newscientist.com.

Oksfordo universiteto mokslininkų komanda išsiųsta į atokų Indonezijos kampelį tam, kad išgelbėtų kalbą, kurią bemoka tik trys žmonės. Šis trio yra paskutieji, šnekantys Dusnerio kalba – tai kalba, kuria kalbama atokiame Dusnerio žvejų kaimelyje, esančiame Papua provincijos džiunglėse, praneša telegraph.co.uk.

Kai kurie Lietuvos politikai dažnai kalba apie priešus ir taip gilina tautinę atskirtį. Vilniaus universiteto profesorė Eleonora Lassan knygoje „Lingvistika skelbia diagnozę“ (rusų kalba) analizuoja politikų pasisakymuose besikartojančias sąvokas ir ieško ženklų apie jų ketinimus. Lietuvoje kaip Rusijoje – Kaip iš politiko kalbos galima nustatyti jo tolesnius žingsnius? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo E. Lassan. – Lingvistika nevertina, ji konstatuoja faktus.

Lingvistų grupė paskelbė Šiaurės rytų Indijoje aptikusi naują – koro – kalbą. Specialistai iš karto perspėja, kad ši kalba jau yra ant išnykimo ribos. Skaičiuojama, kad koro kalbą (angl. „Koro language“) vartoja vos 800 žmonių grupė ir vos keliems iš jų dar nėra 20-ies. Pasak lingvistų, nėra nė vieno rašytinio koro kalbos šaltinio. „Radome kažką, kas jau beišnykstą.