lietuva 2030

Lietuva 2030 m. pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos, pasaulio konkurencingumo, korupcijos suvokimo, globalizacijos indeksus turėtų užimti ne žemesnę nei 10 vietą ES, pagal darnios visuomenės indeksą – ne žemesnę nei 7 vietą ES. Tai numatyta antradienį Seimo nutarimu patvirtintoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Už šį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai.

Šiandien Seime buvo svarstomas projektas „Dėl Valstybės pažangos strategijos “Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“„ patvirtinimo“. Daugelis Seimo komitetų pritarė šiai strategijai, tačiau buvo girdima ir siūlymų tobulinti šį teisės aktą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pripažino, kad komitete buvo nuoširdžiai diskutuojama dėl šio įstatymo projekto, tačiau buvo pateikti ir siūlymai akcentuoti šeimos aplinkos kūrimą, pažymint gimstamumo problemas.

Šią savaitę Seime bus svarstomas dokumentas, anot jo kūrėjų, turėsiantis būti „pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi būti derinami valstybės planai, programos ir kitos viešosios iniciatyvos“. Tai yra porą metų rengta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, prie kurios atsiradimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir akademikai bei visuomenės atstovai.

Nemažai diskusijų ir emocijų kelia lietuvių mentaliteto klausimuose minimas terminas „homo sovieticus“. Apie lietuvių mentaliteto lūžius, formavimąsi, problemas ir privalumus radijo „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su istoriku ir politologu, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanu Kulakausku bei fiziku, Vilniaus universiteto prof. Artūru Žukausku. „Kalbėti apie „homo sovieticus“ nėra lengva.

Per du dešimtmečius nė viena iki šiol dirbusi mūsų Vyriausybė taip ir nesugebėjo įgyvendinti bent vienos kampanijos, kuri būtų privertusi kitas šalis atkreipti dėmesį į Lietuvą. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kaip ir ankstesnės valdžios, iki šiol nesugebėjo deramai suformuoti Lietuvos įvaizdžio. Prikurta dešimtys nevykusių programų, vizijų ir strategijų, o tam skirti milijonai litų nugulė nežinia į kieno kišenes.

Savaitgalį Punske, Lenkijoje, vyko šeštasis Europos lietuvių jaunimo suvažiavimas kuriame dalyvavo atstovai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos. Jaunimas pasidalino gyvenimo bei organizacinės veiklos užsienyje patirtimi, aptarė būdus, kuriais užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų aktyviau prisidėti prie tokių strategijų kaip „Globali Lietuva“ ar „Lietuva 2030“ kūrimo ir įgyvendinimo.

K.Marksas savo laiku yra pasakęs: „Viešpataujančios klasės idėjos yra viešpataujančios idėjos“. Dabartinės viešpataujančios klasės pagrindinė idėja –pristatyti jos interesus užtikrinančią sistemą kaip visuotinai naudingą ir racionaliausiai organizuotą.  Pirmiausia – ekonominiu požiūriu, nes ir marksistai, ir nemarksistai, ir antimarksistai pripažįsta: ekonomika  yra visuomenės vystymosi pamatas. Kokia yra ekonominė santvarka tokia ir visuomenė.