lhc

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) – organizacijos, kuri kuruoja Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) darbą – 2011–2015 metų biudžetas sumažintas 250 milijonais eurų, praneša „Physics World“, remdamasis CERN direktoriaus Rolfo Dieterio-Heuerio pranešimu. R. Heueris pažymi, kad sumažintas biudžetas neatsilieps LHC darbui ir nepalies daugelį kitų eksperimentų, kuriuos vykdo CERN.

Mokslininkai imitavo garsus, kuriuos skleistų subatominės dalelės, tokios kaip Higgso bozonas, jei jos būtų sukurtos Didžiajame hadronų greitintuve. Taip siekiama suteikti galimybę CERN fizikams „perklausyti duomenis“ ir iš jų išskirti Higgso bozoną, jei ir kuomet jis galiausiai bus aptiktas, praneša BBC. Mokslininkė Lily Asquith modeliavo duomenis, gautus Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) vykdomo „Atlas“ eksperimento metu.

Patobulinus LHC apsaugos nuo perkrovų posistemes, per paskutiniąsias dvi praėjusio mėnesio savaites Didžiajame hadronų priešpriešinio srautų greitintuve paleisti didesnio intensyvumo spinduliai. Dalelių galia kol kas išlieka ta pati - 3.5TeV - tačiau vienu metu paleidžiamų dalelių skaičius išaugo nuo 2 „porcijų“ po 10 milijardų protonų iki 6 „porcijų“ po 20 milijardų protonų. Grafikas, kuriame vaizduojamas dalelių susidūrimų generuojamo šviesio padidėjimas, padidinus jų srauto intensyvumą.

Lietuvis fizikas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvos plėtotojų Juozas Vidmantis Vaitkus jau ne pirmą dešimtmetį dirba paslaptingajame CERN (tai prancūziško pavadinimo Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire santrumpa, reiškianti Europos Branduolinių tyrimų tarybą). Ši organizacija garsėja bene ambicingiausiais užmojais pasaulyje, apie kuriuos dažnai pateikiama kontroversiška informacija ir radikalio...

Dėl vandens nuotėkio šaldymo sistemoje sustabdytas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN). Pasak CERN atstovo, davikliai užfiksavo nuotėkį distiliuoto vandens, kuris vėsina šaldymo sistemos siurblių ir magnetų maitinimo šaltinius, kontūre. Greitintuvas buvo sustabdytas. Šaltinių teigimu, jo prastova turėtų trukti apie 6 valandas. Šis LHC sistemų sutrikimas nelaikomas rimtu, teigia specialistai.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) fizikams Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve pavyko užregistruoti pirmąją gražiąją dalelę – mezoną B+.. Apie tai pranešė „LHCb“ eksperimento vykdytojai.  B+ taip pavadintas dėl to, kad yra sudarytas iš u kvarko ir b antikvarko, dar vadinamo gražiuoju antikvarku.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikai teigia per savaitę sukūrę 10 mln. „mini Didžiųjų sprogimų“. Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, kuri remiasi CERN atstovu Jamesu Gilliesu, savaitę trukę bandymai su po žeme esančiu Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) pavyko labai sėkmingai. „Rezultatai labai geri.

Jeigu eksperimentas patvirtins fizikų iškeltą teoriją, tai gali padėti tyrinėtojams geriau suprasti protonų, kurie kartu su neutronais sudaro atomo branduolį, savybes. Tai būtų labai svarbus žingsnis fizikos mokslui - kol kas protono struktūra yra nežinoma. Kokio visgi dydžio yra protonas? Ši dalelė yra tokio dydžio, kad plika akimi jos pamatyti negali joks gyvas pasaulio sutvėrimas. Ją realiai galima tik įsivaizduoti, teigia mokslininkai.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) antradienį pasiektas dalelių pluoštų susidūrimo energijos rekordas, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras. Pirmą kartą dalelių greitintuvų istorijoje susidūrė dalelių pluoštai, kurių kiekvieno energija siekė 3,5 TeV. Bendroji eksperimento metu pasiekta pluoštų susidūrimo energija buvo 7 TeV. Pranešama, kad planuotą dalelių susidūrimo energijos lygį pavyko pasiekti tik iš trečio karto.

Kovo 30 dieną Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) bus pradėti vykdyti 3,5 TeV energijos pluoštų susidūrimai, pranešė Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) atstovai. „Mes jau praktiškai pasirengę pirmiesiems realiems eksperimentams“, - pareiškė CERN Greitintuvų ir technologijų padalinio vadovas Steve‘as Myersas. Jis pridūrė, kad per likusias dienas reikės atlikti daug svarbių darbų, kai kurie iš jų labai sudėtingi.

Europos branduolinių tyrimo centre veikiantis Didysis hadronų priepriešinių srautų greitintuvas (LHC) kovo 19 d. pasiekė naują protonų pluoštų energijos rekordą, pranešė CERN atstovai. Dabar greitintuvo energija išaugo iki 3,5 tetraelektronvoltų (TeV). Artimiausiu metu mokslininkai planuoja pradėti protonų pluoštų susidūrimus tokio energijos lygio sąlygomis. Po to LHC turėtų be pertraukos veikti pusantrų ar dvejus metus, o jo maksimali pluoštų susidūrimo energija bus padidinta iki 7 TeV.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) šiemet ir veikiausiai iki pat 2012 m. veiks tik puse maksimalios savo galios, remdamasis Europos branduolinių tyrimų centro Greitintuvų ir technologijų direktoriumi Steve‘u Myersu pranešė „ScienceNOW“. Anksčiau buvo skelbiama, kad CERN mokslininkai LHC pluoštų susidūrimo energiją iki šių metų kovo planavo padidinti iki 7 TeV – tai sudaro pusę maksimalaus greitintuvo galingumo.

JAV vykusioje dalelių fizikos konferencijoje Europos branduolinių tyrimų centro atstovai pristatė Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) darbo grafiką 2010 metais, pranešė CERN. Jungtinių Valstijų LARP (LHC Accelerator Research Program) laboratorijų grupės vadovo Erico Prebyso pranešime, perskaitytame Aspeno (Kolorado valstija) dalelių fizikos konferencijoje, analizuojamos 2009 m. rugsėjį įvykusio greitintuvo gedimo priežastys ir pristatomi LHC tyrimų planai šiems metams.

JAV ir Kanados fizikai pirmą kartą įrodė, kad elementariųjų dalelių susidūrimo metu gali susiformuoti mikroskopinės juodosios skylės, pranešė „ScienceNOW“. Pasak leidinio, tokia prielaida buvo vienas svarbiausių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), veikiančio Europos branduolinių tyrimų centre, paleidimo priešininkų argumentų.

Artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais Didžiajame priešpriešinių srautų greitintuve (LHC), vakar pasiekusiame tokios paskirties greitintuvų energijos rekordą, prasidės pirmieji eksperimentai, atversiantys naują puslapį materijos pažinimo srityje. Šis greitintuvas garsėja kaip itin įspūdingas inžinerinis projektas. Pasižvalgyti po jo vidų galima šiame tinklalapyje – virtualią tikrovę atkurs panoraminės Peterio McReady nuotraukos ir garso įrašai.