lhc

 Didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas sekmadienį vėl buvo paleistas po dvejus metus trukusių patobulinimų, kurie sudarys sąlygas fizikams tyrinėti dar netyrinėtus kampelius to, kas sudaro mūsų Visatą, įskaitant tamsiąją materiją ir antimateriją.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atrastas Higso bozonas – pirminė visatos mikrodalelė – tėra siūlo galas, vedantis į kitus atradimus, sako Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje vadovas prof. Juozas Vaitkus. Jo teigimu, šios dalelės atradimas buvo tik vienas iš uždavinių, keliamų hadronų greitintuvui, ir ne ką svarbesnis už kitus.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) užfiksavo naują medžiagos skirtenybės nuo antimedžiagos apraišką, pranešė Europos branduolinių tyrimų centras (CERN).  CERN fizikai tikisi, kad tai priartins vienos didžiausių Visatos paslapčių – kodėl joje medžiagos yra daugiau nei antimedžiagos, ir, atitinkamai, kodėl ši Visata ir joje esančios gyvos būtybės apskritai gali egzistuoti – įminimą. Juk jei medžiagos ir antimedžiagos kiekis būtų vienodas, jos viena kitą sunaikintų.

Mokslininkai, dirbantys Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) projekte, teigė, kad 2012 metų liepą atrasta nauja dalelė, vis labiau tikėtina, yra Higgso bozonas, skelbia BBC. Šis atradimas buvo 45 metus trukusių ieškojimų tikslas, kuriuo siekiama paaiškinti, kodėl didžioji dalis elementariųjų dalelių turi masę, bei suprasti Visatos esmę.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje, ketvirtadienį buvo išjungtas ruošiantis dvejus metus truksiantiems remonto darbams, praneša BBC. Dalelių greitintuvas labiausiai žinomas dėl savo vaidmens 2012 metų pabaigoje aptinkant Hugso bozoną. Bet netrukus po dalelių greitintuvo atidarymo 2008 metais įvyko techninių nesklandumų ir greitintuvas niekuomet neveikė savo visu pajėgumu. Tikimasi iki 2014 metų pabaigos šiuos trūkumus pašalinti.

Praėjus septyniems mėnesiams po to, kai mokslininkai padarė žymų atradimą, galintį paaiškinti masės paslaptis, reikšmingiausia Europos fizikos laboratorija trumpam nutrauks nematomų dalelių susidūrimus, kad galėtų pasiruošti kitam šuoliui į nežinomybę. Nuo ketvirtadienio moderniausi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) įrenginiai pradės stoti, o sekmadienį 18 mėnesių bus visai išjungti, kad būtų galima atlikti atnaujinimus.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykdant eksperimentus Didžiuoju priešpriešinių dalelių srautų greitintuvu (LHC) nutiko netikėtas dalykas. Padidinus protonų pluoštų energiją greitintuve buvo užregistruotos seniai fizikų ieškomos „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozonai, kurios, kaip manoma, Visatai suteikia masę.

Didžiajame hadronų greitintuve ryškėja nauja fizika, kur dalelės elgiasi nuostabą keliančiu būdu. Gali būti, kad protonų ir švino branduolių susidūrimų metu susidaro naujas medžiagos tipas, kuris priklauso nuo kvantinio susiejimo, teigia mokslininkai. Kompaktiniame miuonų solenoide (CMS), viename iš dviejų didžiulių magnetinių dalelių detektorių LHC, vykdomi švino jonų ir protonų susidūrimai.

Visiems, kurie tikėjosi, kad atrastasis Higgso bozonas praskins kelią visiškai naujam gamtos supratimui, greičiausiai teks nusivilti. Bent jau taip rodo naujausi Didžiojo hadronų greitintuvo duomenys. Mokslininkai, dirbantys su LHC, nerado jokių įrodymų, kad naujoji dalelė, atrasta šiemet, yra kas nors daugiau nei paprasčiausia – ir nuobodžiausia – Higgso bozono rūšis, rašo guardian.co.uk.

Su Didžiuoju hadronų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko vieną rečiausių dalelės irimų, stebimų gamtoje. Šis atradimas – rimtas smūgis fizikos teorijai, vadinamai supersimetrija, praneša BBC. Supersimetrija išpopuliarėjo kaip būdas paaiškinti kai kuriuos neatitikimus tradicinėje subatominės fizikos teorijoje, vadinamoje Standartiniu modeliu.

Atradusi mažiausią dalelę, kuri galėtų egzistuoti, CERN mokslininkų komanda svarsto planus imtis didesnių projektų ir statyti visiškai naują greitintuvą, padėsiantį tirti traukos paslaptis. Komanda, šią vasarą atradusi Higgso bozoną, žvelgia į ateitį ir siūlo statyti visiškai naują požeminį greitintuvą, kurio ilgis siektų 80 kilometrų. Tai tris kartus daugiau nei dabartinio greitintuvo, besidriekiančio po Ženeva.

Ypač karštų elementariųjų dalelių sriuba gali tapti raktu, padėsiančiu suprasti, kaip atrodė vos susiformavusi visata, teigia mokslininkai. Per pastaruosius kelerius metus fizikai, vykdydami supergreitai skriejančių dalelių susidūrimus, šią sriubą sukūrė dviejuose galingiausiuose pasaulio dalelių greitintuvuose – Didžiajame hadronų kolaideryje (LHC) Šveicarijoje ir Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų kolaideryje (RHIC) Niujorke.

Tikimybė, kad į Higgso bozoną panaši dalelė, apie kurios atradimą paskelbta liepos 4 dieną, egzistuoja, tapo dar didesnė. Ši dalelė – dešimtmečius trunkančios paskutinės trūkstamos Standartinio modelio dalies paieškos objektas. Ji turėtų padėti paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę, praneša BBC. Higgsą medžiojanti mokslininkų komanda iš Didžiojo hadronų greitintuvo pranešė, kad tikimybė, jog jis egzistuoja, siekia „5,8 sigma“ lygį.

Tyrėjai teigia garsu pavertę Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) „Atlas“ eksperimento duomenis, o tai leidžia „išgirsti“ naujai atrastą į Higgso bozoną panašią dalelę, pramintą „dieviškąja“. Jų gautas rezultatas – melodija, primenanti habaneros, kubietiško šokio, XIX amžiaus pradžioje išpopuliarėjusio Ispanijoje, ritmus. Praėjusią savaitę CERN paskelbė ištyrę LHC surinktus duomenis ir aptikę į Higgso bozoną panašią dalelę.

Vos tik vienas milžiniškas greitintuvas pasiekė pirmų svarių rezultatų, užvirė diskusijos, kas turėtų jį pakeisti. Kasmetiniame Nobelio premijos laureatų susitikime Lindau, Vokietijoje, vykusiame praėjusią savaitę, visos kalbos sukosi apie tai, ar Didysis hadronų greitintuvas (LHC) iš tiesų yra tinkamas instrumentas aiškintis, ką tiksliai LHC aptiko. Problema ta, kad LHC vykdomi dviejų protonų srautų susidūrimai.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) vykusiame seminare buvo pristatyti naujausi Higgso bozono paieškų rezultatai. Jie patikimai liudija, kad maždaug 126,5 GeV masės ribose aptiktas naujas,pats sunkiausias bozonas, kuris gali būti perversmą fizikoje galintis sukelti Higgso bozonas. Iš pradžių LHC greitintuvo CMS eksperimento mokslininkų kolaboracijos atstovas Joe Incandela pranešė apie naujos dalelės atradimą.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai atrado naują elementariąją dalelę, remdamasi savo šaltiniais šioje organizacijoje pranešė svetainė „Nature News“. Kol kas neaišku, ar tai yra garsusis Higgso bozonas, kurio pėdsakus bando aptikti Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys mokslininkai, sakoma pranešime.

Amerikos mokslininkai aptiko tvirtų užuominų, kad Higgso bozonas egzistuoja ir buvo sukurtas Ilinojuje esančiame dalelių greitintuve, rašo LiveScience.com.

Europos branduolinių tyrimų centras (CERN) poryt ruošia svarbią spaudos konferenciją, į kurią pakviesti žymiausi teorinės fizikos specialistai ir Higgso bozono hipotezės autorius profesorius Peteris Higgsas. Manoma, kad šiame renginyje Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys CERN fizikai oficialiai praneš apie vadinamosios „Dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – atradimą. Pasak „Dailymail.co.

Europos branduolinių  mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“. Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.

Pasirodo, didžiausiame pasaulyje atomų greitintuve dėl Mėnulio traukos taip pat vyksta potvyniai bei atoslūgiai. Mėnulis, kuris savo gravitacija traukia Žemės vandenynus, panašiai veikia ir Didįjį hadronų greitintuvą (LHC), tad fizikams reikia periodiškai sureguliuoti šį ypač jautrų įrenginį, praneša SPACE.com. Greitintuvas – 27 kilometrų ilgio žiedas, įrengtas po žeme Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje. Jame įgreitinami protonai ir vėliau vykdomi jų susidūrimai.

Ar gali ta pati dalelė tuo pačiu metu būti materija ir antimaterija? Atrodo, taip. Ach, materija yra materija, o antimaterija yra antimaterija ir niekad jos nesusitiks. Ši eilutė turi savyje poetiškos tiesos – tikriausiai dar daugiau, nei Reidjardo Kiplingo originalas apie rytus ir vakarus. Galiausiai, jei medžiaga ir antimedžiaga susitinka, jos viena kitą sunaikina, anihiliuodamos šviesos blyksnyje.

Šią savaitę Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pradės veikti didžiausiu iki šiol 4 TeV galingumu, pranešė Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovai. Skelbiama, kad pirmieji 4 teraelektronvoltų energijos pluoštų susidūrimai prasidės balandžio mėnesį. Tuo tarpu 4 TeV energijos režimu  LHC greitintuvas pradės veikti jau naktį iš šio penktadienio į šeštadienį, sakoma pranešime.

Su JAV „Tevatron“ greitintuvu dirbantys mokslininkai teigia užfiksavę galimų užuominų apie Higgso bozoną. Tai suteikia daugiau svorio minčiai, jog Higgso bozonas, neva suteikiantis masę visoms kitoms dalelėms, egzistuoja esant 125 gigaelektronvoltų masei. Tačiau šie nauji duomenys nėra statistiškai pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vadinti „atradimu“, praneša BBC.

Fizikai Didžiajame hadronų greitintuve tikisi, kad susidūrimų energijos padidinimas pagaliau išspręs Higgso bozono klausimą. Netgi didžiausiam pasaulio dalelių daužytuvui reikia energijos antplūdžio.

Bandymus su Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) atliekantys mokslininkai padidins protonų srautų galingumą, praneša BBC. Padidinus galingumą padidės tikimybė atrasti „naująją fiziką“ ir aiškiai patvirtinti arba paneigti Higso bozono dalelės egzistavimą. Šis atradimas būtų vienas didžiausių per 60 metų mokslo pažangos laimėjimų, kuris padėtų suprasti Visatos esmę. Protonų srautų energiją mokslininkai padidins 14 procentų. Tai bus dalelių greitintuvo galingumo rekordas.

Danijos Nielso Bohro instituto fizikas iš „Lego“ sukonstravo vieną iš dviejų pagrindinių Didžiojo hadronų greitintuvo dalelių detektorių. Įrenginio kopija savo masteliu atitinka mažus „Lego“ inžinierius, vaikštančius jo koridoriais, rašo britų „Daily Mail“. Sacha Mehlhase modeliui sukurti sunaudojo 9,5 tūkst. „Lego“ kaladėlių. Tam jam prireikė 35 valandų. Nielso Bohro institutas sumokėto 2 tūkst.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) dirbantys mokslininkai aptiko naują dalelę. Naujoji dalelė pavadinta „Chi-b(3P)“, praneša BBC. Ji gali padėti mokslininkams suprasti jėgas, kurios jungia medžiagą. Dalelė „Chi-b(3P)“ yra aktyvesnė „Chi“ dalelės, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina.

Gali būti, kad drovusis Higgso bozonas pagaliau apsireiškė Didžiajame protonų greitintuve (Large Hadron Collider (LHC)). Abu pagrindiniai detektoriai, ATLAS ir CMS, pateikė lengvo Higgso bozono (Hb) užuominas. Jeigu jos pasitvirtins, vienintelė Standartinio modelio skylė bus užpildyta. Kas jaudina dar labiau, tai tokios masės Hb – apie 125 gigaelektronvoltų – praminamas kelias į nepažymėtą teritoriją. Tokiam plunksnos lengvumui stabilizuoti reikėtų bent vienos naujo tipo dalelės.

Priešingai nei tikėtasi LHC greitintuvu tyrimus vykdantys mokslininkai nepranešė apie ilgai lauktą Higgso bozono atradimą, tačiau informavo, kad pavyko labai susiaurinti jo paieškų lauką. Vakar CERN surengtuose seminaruose apie naujausius Higgso bozono paieškų rezultatus informavo LHC greitintuvo ATLAS detektoriaus mokslininkų grupės atstovė dr. Fabiola Gianotti ir CMS detektoriaus fizikų grupės atstovas dr. Guido Tonelli.

Mes egzistuojame dėl įdomaus Visatos nevienodumo. Kiek siekia mūsų žinios, Visata prasidėjo nuo vienodų ar beveik vienodų materijos ir antimaterijos kiekių. Taip pat žinoma ir tai, kad susilietusios šios dalelės anihiliuoja, t. y. išnyksta, išspinduliuodamos jų masę atitinkančią energiją, tad jau senų senovėje turėjo sunaikinti viena kitą, palikdamos labai mažai (arba visai nepalikdamos) medžiagos formuotis žvaigždėms, planetoms ir žmonėms. Tačiau akivaizdu, jog taip nenutiko.

Atrodo, kad viena sunkiausiai sugaunamų dalelių – Higgso bozonas – slapstysis dar kurį laiką, rašo LiveScience.com. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC), esančio Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) fizikos laboratorijoje Šveicarijoje, mokslininkai baigė eksperimentus, kurie galėtų leisti žvilgtelėti į seniai ieškomą dalelę, bent jau šiais metais.

Staiga panūdote išsiaiškinti, kaip sumedžioti Higgso bozoną, arba susimąstėte, kaip veikia Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas? Domina protonų susidūrimų vaizdai? Ir po ranka turite savo išmanųjį telefoną? Panašu, kad jums išaušo laiminga diena. Mokslininkai, besidarbuojantys CERN laboratorijos hadronų greitintuve (LHC), bando atsakyti į fundamentalius klausimus apie Visatos prigimtį, masę, erdvės ir laiko sandarą bei sąlygas, egzistavusias ankstyvojoje Visatoje.

LHCb detektorius tikslina gautus rezultatus Rezultatai, kuriuos Mumbajuje (Indija) pristatė CERN atstovai, dalyvaudami kas dvejus metus rengiamoje Leptonų ir fotonų konferencijoje, kol kas yra patys tiksliausi kalbant apie daleles, vadinamas B mezonais. Šios dalelės padeda tyrinėti materijos ir antimaterijos asimetriją. Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo b detektorius (LHCb) registruoja, kaip B mezonai skyla į kitas daleles.

Fizikai, daug metų besivaikantys dalelės, kuri galbūt suteikė materijai masę, pradėjo abejoti jos egzistavimu. Per konferenciją Indijoje CERN tyrimų centro, kuriame įrengtas Didysis hadronų greitintuvas, mokslininkai teigė, kad „nepagaunamoji Higgso dalelė, jeigu ir egzistuoja, beveik nebeturi vietų slėptis". Kita vertus, pasak centro direktoriaus Sergio Bertolucci, patvirtintas dalelės trūkumas „parodys kelią link naujos fizikos". Pagal teoriją, vadinamą standartiniu fizikos modeliu, Higgso...

Keista, kad nuo Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) paleidimo praėjus beveik trejiems metams, interneto platybėse vis dar galima išgirsti pasakojimų, esą ši mašina be jokio gailesčio sunaikins mūsų Žemę. Galbūt tokias fantazijas skatina faktas, jog pilnu pajėgumu greitintuvas pradės veikti tiktai 2014 metais.

Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu  (LHC) eksperimentus atliekantys mokslininkai nerado jokių supersimetrinių dalelių egzistavimo įrodymų. Prieš 20 metų sukurtai dalelių fizikos supersimetrijos teorijai, itin sklandžiai aprašančiai mikropasaulyje vykstančius reiškinius, iškilo rimtas pavojus: pirminiais duomenimis, šios teorijos nepavyko patvirtinti Europos branduolinių tyrimo centro  (CERN) LHC greitintuvu atliekamais eksperimentais, praneša BBC.

Higgso bozonas vis dar nerastas, bet galbūt reikėtų labiau nerimauti dėl to, ko dar Didysis hadronų greitintuvas iki šiol neaptiko. Tokia pagrindinė šią savaitę Grenoblyje, Prancūzijoje, vykusios konferencijos žinia, kur fizikai susirinko pergalvoti pirmuosius galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, įrengto netoli Ženevos, Šveicarijoje, ir valdomo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN), rezultatus.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC) eksperimentus vykdantys fizikai pranešė užregistravę „įtartinus" įvykius, kurie gali liudyti vadinamosios „dieviškosios dalelės“ – Higgso bozono – egzistavimą.

Didžiausios JAV dalelių fizikos laboratorijos vadovas sudarė ekspertų komisiją, turinčią nustatyti, atrado mokslininkai naują subatominę dalelę, ar ne. Toks atradimas, apie kurį ekspertai užsiminė balandį, būtų didžiausias lūžis fizikoje per daugelį metų. Tačiau atskirtos mokslininkų komandos, dirbančios su dalelių greitintuvu „Tevatron“, dėl to nesutaria. „Tevatron“ yra Europoje veikiančio Didžiojo hadronų greitintuvo konkurentas.

Fizikai didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (angl. Large Hadron Collider) tikisi užregistruoti Higso (Higgs) bozonus, tai yra daleles, kurios, kaip manoma, suteikia masę medžiagai. Higso bozonai yra pagrindinis „standartinio„ modelio elementas. „Standartinis“ modelis apibrėžia ryšį tarp jėgų Visatoje. O kas, jeigu Higso bozonai nėra elementariosios dalelės, bet sudaro surištą kitų dar neregistruotų dalelių būseną.

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) veikiantis Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pasiekė dalelių pluoštų šviesio rekordą. Naktį į balandžio 22-ąją šio greitintuvo pluoštų šviesis pasiekė 4,67 x 1032 susidūrimų kvadratiniame centimetre per vieną sekundę, skelbiama CERN pranešime. Kuo didesnis greitintuvo šviesis, tuo daugiau dalelių susidūrimų įvyksta per tam tikrą laiko intervalą.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) nutarė tęsti Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) vykdomus tyrimus ir kitąmet, nors buvo planuota, jog šiemet įrenginys bus stabdomas planiniams bandymų ir atnaujinimo darbams. Didysis hadronų greitintuvas LHC (angl.

Nauji pasiekimai „pilasi“ iš LHC tarsi iš kokio pasakiško „gausybės rago“. Naujausias – CERN mokslininkams pavyko pirmą kartą pažvelgti į vadinamąją pirmykštę kvarkų – gliuonų plazmą, kuri egzistavo ankstyvojoje Visatoje prieš jai atvėstant ir susidarant mums įprastiems neutronams, protonams ir kitoms subatominėms dalelėms. LHC (Didžiajame hadronų priešpriešnių srautų greitintuve – red.) didžiąją praėjusio mėnesio dalį buvo vykdomi stipriai įgreitintų sunkiųjų švino jonų susidūrimai.

Nuo šių metų vasaros Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) fiksuojamas kol kas nepaaiškintas reiškinys – greitintuvo žiedu leidžiamame dalelių pluošte dingsta dalis protonų, o tuo metu įvyksta išskiriamos energijos šuolis. Apie tai pranešama LHC greitintuvo veikimo 2010 m. lapkričio mėnesio ataskaitoje, kurią pateikė vienas iš LHC vykdomų eksperimentų vadovų Rogeris Bailey.

Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (LHC) bandymai yra tokie sėkmingi, kad jau spėliojama apie tai, jog aukštesniųjų matmenų egzistavimą galbūt pavyks įrodyti jau kitais metais. Didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (LHC) inžinieriai konstravo kelerius metus. Buvo manoma, jog prireiks dar kelerių, kol bus gauti pirmieji mokslo požiūriu vertingi rezultatai. Tačiau CERN specialistų džiaugsmui ilgai laukti neteko.

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) šį mėnesį prasideda naujas eksperimentų ciklas, kurio metu bus bandoma išsiaiškinti, kaip atrodė materija pačioje Visatos aušroje. Šiuo tikslu bus naudojami švino jonai, kurių įgreitinti srautai, susidūrę vienas su kitu, turėtų sugeneruoti miniatiūrinius „didžiuosius sprogimus". Planuojama, kad eksperimentų serija truks keturias savaites.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai, vykdantys tyrimus Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu, pradėjo paskutinių 2010 metais eksperimentų seriją. Šiuo metu vykdomas protonų pluoštų susidūrimo seansas, kuris turėtų pasibaigti po savaitės. Pasak CERN atstovų, LHC išgaunamas šviesis planuotą reikšmę pasiekė viena savaite anksčiau.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) fizikai, vykdantys eksperimentus Didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu (LHC), užfiksavo naują efektą, kurio negali paaiškinti dabartinės dalelių fizikos teorijos. CERN išplatintame pranešime sakoma, kad straipsnį su neįprasto efekto aprašymu mokslininkai pateikė recenzuoti vienam mokslo žurnalui. Straipsnio autoriai analizavo duomenis, gautus šio greitintuvo CMS (Compact Muon Solenoid) detektoruje.