lenkijos kariuomenė

Lenkija pranešė, kad sekmadienį, reaguodama į masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Ukrainoje, pakėlė naikintuvus ir sutelkė visas turimas pajėgas. „Dėl masinio Rusijos, kuri naudodama sparnuotąsias raketas, balistines raketas ir dronus vykdo smūgius objektams, be kita ko, esantiems Vakarų Ukrainoje, prasidėjo Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvų operacijos“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lenkijos operacinė vadovybė.

Lenkijos kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad po naujausių Rusijos smūgių Ukrainoje NATO šalies oro erdvę pažeidė, įtariama, dronas. „Tikriausiai susiduriame su objekto patekimu į Lenkijos teritoriją. Objektą patvirtino mažiausiai trys radiolokacinės stotys“, – žurnalistams sakė ginkluotųjų pajėgų operacijų vadas generolas Maciejus Kliszas (Macejus Klišas). „Iš objekto charakteristikų aišku, kad tai nėra raketa, tai nėra hipergarsinė, balistinė ar valdomoji raketa“, – pridūrė jis.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pasirašė susitarimą su keliomis karinėmis agentūromis dėl 28 lengvųjų žvalgybos šarvuočių „Kleszcz“ pristatymo. Sutartis buvo pasirašyta Varšuvos 1-osios šarvuotosios brigados bazėje, o ministras šiuos šarvuočius pavadino „Lenkijos kariuomenės akimis ir ausimis“. „Kai tik galime, investuojame į Lenkijos ginklų pramonę, – sakė jis. – Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus“. Suma siekia apie 186 mln.

Lenkija pasirašė sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl šimtų raketų pirkimo, penktadienį pranešė nacionalinės ginkluotės agentūra. Raketos „AIM-120C“ (AMRAAM) lenkų karinių oro pajėgų naikintuvams bus tiekiamos 2029–2033 metais, agentūra pranešė socialiniame tinkle „X“. Šios sutarties vertė – 855 mln. dolerių (782,8 mln. eurų). Lenkija savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą paspartino 2022 metais, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

Lenkija surengė didžiausią karinį paradą pastaraisiais dešimtmečiais. Simboliška tai, kad minėdami Raudonosios armijos sutriuškinimo metines, lenkai atsisakė parade demonstruoti sovietinę techniką, o jame pasirodžiusią papuošė Ukrainos vėliavomis. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda išdidžiai važiuoja prospektu, kuriame išsirikiavę Lenkijos kariai atiduoda jam pagarbą.

Baltarusijos režimo atstovai rugpjūčio 7-ąją paskelbė apie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, netoli Suvalkų koridoriaus esančiame poligone „Gožskij“ vyksiančias pratybas. Kariuomenės atstovų teigimu, „pratybos bus maksimaliai panašios į realius kovos veiksmus“. Nepriklausomi stebėtojai pažymėjo, kad pratybose dalyvauja ir iš karo Ukrainoje atvykę „Wagner“ smogikai.

Lenkijos ministrų kabinetas patvirtino 2023 metų valstybės biudžeto įstatymo projektą, kuriuo numatytas išlaidų gynybai didinimas iki 97 mlrd. zlotų (kiek daugiau 20 mlrd. eurų), arba 3 proc. kitąmet tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, pranešė Lenkijos radijas. Ateinantiems metams suplanuotos 604,4 mlrd. zlotų (126 mlrd. eurų) valstybės iždo įplaukos ir 669,4 mlrd. zlotų (140 mlrd. eurų) išlaidos, 65 mlrd. zlotų (14 mlrd. eurų) deficitas.

62 proc. Lenkijos gyventojų mano, kad jų šalies karinės pajėgos turėtų ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją, jei jas užpultų Rusija.  19 proc. lenkų mano priešingai, taip pat 19 proc. nurodo, kad atsakyti sunku arba nuomonės neturi. Tai atskleidė apklausa, vykdyta rugpjūčio 3-17 dienomis. Jos metu apklausta po 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 60 metų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lenkijos Gynybos ministerija nori sutaupyti pinigų sumažindama karinių valgyklų skaičių, skelbia „Polskie radio“. Lenkijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu visoje šalyje valdo 293 valgyklas, tačiau Gynybos ministerija nori ši skaičių sumažinti iki 150. Skelbiama, kad 40 blogiausių valgyklų bus apskritai uždarytos, o likusios – išnuomotos. Galiausiai kariuomenė nori sumažinti nemokamą maitinimą gaunančių žmonių skaičių nuo 70 iki 20 tūkst.

Lenkijos kariuomenė nusprendė uždaryti savo karinius kazino. Toks žingsnis atitinka šalies gynybos ministro Bogdano Klicho planus atsisakyti visų iš valstybės biudžeto išlaikomų ir kariuomenei priklausančių paslaugų teikimo įstaigų, kurių dabar iš viso yra 71. B. Klichas teigia, kad kazino bus uždaryti, nes nėra jokios priežasties, kodėl šios ir kitų paslaugų negalėtų tiekti kariuomenei nepriklausančios įstaigos.

Lenkijos kariuomenė parduoda nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 800 mln. zlotų. Sprendimas parduoti turtą priimtas siekiant modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas. Skelbiama, kad išparduodama 40 proc. Lenkijos kariuomenės turimos nuosavybės. Planuojama, kad pavyks parduoti maždaug trečdalį visų nekilnojamo turto objektų, kuriais nori atsikratyti kariuomenė. Tokiu atveju būtų gauti 200 mln. zlotų (50 mln.

Lenkijos kariuomenė parduoda 20 proc. jai priklausančio nekilnojamo turto ir 15 proc. turimos žemės, skelbia „Polskie radio“. Kariuomenės turto agentūra, kuri organizuoja pardavimus, tikisi surinkti itin daug pinigų, nes tarp parduodamų pastatų yra objektai Krokuvos ir Varšuvos miestų centre, pajūrio kurorte Hele ir kalnų kurorte Šklarska Poreboje. Ketvirtą kartą bus bandoma parduoti Modlino fortą – vieną didžiausių XIX amžiaus karinių įtvirtinimų visoje Lenkijoje.