kraujotakos ligos

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo: 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių – COVID-19 pandemija, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę – 48,2 proc. – visų mirties atvejų, o 14,7 proc.

Remiantis naujausiais Lietuvos higienos instituto tyrimais, lietuviai dažniausiai serga kraujotakos, endokrininėmis, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligomis, kiek rečiau – raumenų, kaulų bei onkologinėmis ligomis. Gydytoja Aušra Rudinskienė įvardija, jog tai, kokiomis ligomis gresia susirgti, lemia tiek genetika ar paveldimumas, tiek gyvenimo būdas bei įpročiai.  Gydytoja sako, kad Lietuvoje beveik 37 iš 100-to asmenų serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Artėjant vasarai suintensyvėja daugumos gyvenimo ritmas, o ypatingai – jaunimo. Baigiamieji studijų egzaminai, karšti orai, aktyvesnis sportas lauke ir prasidedantis vakarėlių sezonas. Tai gali tapti tikru išbandymu netgi ir jaunai širdžiai. Todėl farmacininkė Jelena Deksnienė pataria jaunimui nesivadovauti požiūriu, kad širdies problemos gresia tik vyresniems. Vietoje to, ji siūlo savo širdimi pradėti rūpintis kuo anksčiau. Širdies kraujagyslių ligos vis jaunėja.

Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja.

Daug metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. 2020 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 22 940 žmonės – beveik 10 proc. daugiau negu 2019 metais. Ir nors apie širdies ir kraujagyslių ligas, prevencines programas bei rizikos veiksnius Lietuvoje, rodos, kalbama išties nemažai, daug metų statistikos rodikliai, deja, nedžiugina.

Antrieji pandeminiai metai Lietuvai „padovanojo“ išskirtinai didelį mirtingumą. Skaičiuojama, kad 2021-ieji bus mirtingiausi metai per 6 dešimtmečius. Nors pagrindinės lietuvių mirčių priežastys jau nesikeičia metais, savo juodą darbą šiemet padarė COVID-19, pagal mirčių priežastis kai kuriais mėnesiais atsidurdavęs ir antroje vietoje. Vertinant išankstinius turimus 10-ies šių metų mėnesių duomenis, Lietuvoje jau mirė gerokai daugiau žmonių nei pernai per tokį patį laikotarpį.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.

COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.

Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą pasaulį kaustanti pandemija pareikalavo jau daugiau nei 3,2 milijonų gyvybių. Tuo tarpu širdies ir kraujagyslių ligos mirtimi kasmet pasaulyje pasibaigia daugiau nei 17 milijonų gyventojų.

Naujos technologijos šiandien leidžia tai, kas dar ne taip seniai galėjo atrodyti lyg iš fantastikos srities. dabar navigacinė sistema leidžia stebėti trimatį širdies vaizdą ekrane. Ši sistema Santaros klinikose jau pritaikyta 12-kai pacientų.

Aortos aneurizma yra klastinga liga, kurią būtų galima aptikti ir sėkmingai išgydyti, jeigu vyresni negu 65 metų vyrai ir moterys atkreiptų dėmesį į rizikos veiksnius ir pasitikrintų gydymo įstaigose. Rugsėjo 19-ąją minima Pasaulinė aortos diena – tądien vyksiantys renginiai primins, kad Lietuva kasmet netenka daugybės žmonių, kuriuos pražudo staiga plyšusi stambiausios kraujagyslės – aortos – sienelė.

Širdis yra vienas iš svarbiausių organų kūne, todėl svarbu, kad ji būtų sveika. Tačiau dažniausiai sunku pasakyti ar viskas yra gerai neapsilankius pas gydytojus, rašoma thesun.co.uk. Taigi, norėdama padėti mums, „Bright Side“ atskleidė paprastą triuką, kuris, pasak jų, gali pasakyti, kokia sveika mūsų širdis – ir tai užtrunka vos 30 sekundžių. Norėdami pradėti, turite pasiimti dubenį, kuriame tilptų abi rankos.

Pernai Lietuvoje mirė 40,1 tūkst. žmonių – 964 mažiau negu 2016 metais. Kaip praneša Higienos institutas, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pernai sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,1 proc.), nuo piktybinių navikų – 19,9 proc.