kompiuterinis modeliavimas

Pasak Jungtinės Karalystės istoriko Arnoldo Toynbee, „istorija tėra vienas prakeiktas įvykis einantis po kito“. Tačiau Konektikuto universiteto mokslininkas Peteris Turchinas pabandė atidžiau pažvelgti, ar iš tiesų istoriniai įvykiai yra nieko nereiškiantys atsitiktinumai. Anot naujo tyrimo, skelbiamo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, istorija iki tam tikro lygio gali būti laikoma deterministine.

Dabar po Beringo sąsiaurio vilnimis pasinėręs sausumos ruoželis, paskutiniojo ledynmečio metu jungęs Čiukčių pusiasalį su Aliaska, turėjo milžiniškos įtakos planetos klimatui, tvirtina Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Koloradas, JAV) mokslininkai. O gyventi tuo laikmečių Žemėje nebuvo saldu... Klimatas tada buvo ne tik gerokai vėsesnis, bet ir labai permainingas. Apledėjimas prasidėjo prieš maždaug 100 tūkst.

Nepaisant jau daug metų besitęsiančių kosmoso tyrimų, iki šiol žmonės neturėjo beveik jokių duomenų, kokie garsai gali sklisti kitose planetose. Į jas siųstuose zonduose daugiausia tyrimo prietaisų buvo skirta fotografavimui, filmavimui, cheminiams bei šviesos spektro tyrimams, radarų duomenims kaupti. Nors keli zondai turėjo ir mikrofonus, nė vienam iš jų nepavyko sėkmingai išklausyti ir atsiųsti kito pasaulio garsų.

Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad pasaulio temperatūra iki 2050-ųjų gali pakilti 1,5–3 laipsniais Celsijaus, skelbia BBC. Beveik 10 tūkst. klimato modeliavimo programų buvo paleista savanorių kompiuteriuose. Žurnale „Nature Geoscience“ išspausdintame pranešime naujausio tyrimo rezultatai skiriasi nuo anksčiau skelbtų. Mokslininkai siekia ištirti didesnę galimų ateities scenarijų įvairovę. Pasak jų, tai padeda kontroliuoti klimato sistemos neapibrėžtumą.

Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus. Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos.

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė didžiausią tamsiosios energijos žemėlapį. Ši paslaptinga medžiaga, kaip manoma, sudaro maždaug ketvirtadalį Visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė, mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę trauką, kuria ji veikia matomą medžiagą, praneša naujienų agentūra AFP.

Mokslininkai iškėlė prielaidą, jog mūsų Saulės sistemoje kadaise be keturių dabartinių (Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno) galėjo egzistuoti ir penktoji dujinė planeta – milžinė, kuri buvo išsviesta iš Saulės sistemos, informuoja „Scientific American“. Pietvakarių tyrimų instituto (Koloradas, JAV) mokslininkas Deividas Nesvornis (David Nesvorny) vadovavo tyrimui, kurio metu, taikant kompiuterinį modeliavimą, buvo mėginama išsiaiškinti, kaip Saulės sistema galėjo atrodyti prieš keturis milij...

Paukščių Tako spiralinę atšakų struktūrą galėjo nulemti du susidūrimai su nykštukine galaktika. Nauji duomenys leidžia manyti, kad per pastaruosius 2mlrd. metų vykę susidūrimai net su palyginti mažomis galaktikomis turėjo didelės įtakos galaktinės struktūros formavimuisi visatoje, praneša SPACE.com.

Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šiltėjimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.

Inovacijos, moksliniai tyrimai užima vis didesnę žmonijos veiklos dalį. Vienas iš šiuo metu plačiai naudojamų tyrimo metodų gamtos, tiksliųjų, socialinių mokslų srityse yra matematinis ir kompiuterinis modeliavimas, kuris skatina pažvelgti į skirtingas mokslo šakas iš šalies. Stebėjimas – neatsiejama kompiuterinio modeliavimo dalis Norint sudaryti kompiuterinį modelį, reikia tiriamą reiškinį ar objektą ilgą laiką stebėti, o stebėjimo rezultatus – registruoti.

Ilgas ir lėtas anglies – 14 (14C) skilimas leidžia archeologams tiksliai nustatyti radinių amžių, jeigu jis neviršija 60 tūkstančių metų. Nors anglies datavimo metodas yra gerai žinomas ir tiksliai išaiškintas (paprastai kaulų amžiui nustatyti matuojamas anglies – 14 ir kitų anglies izotopų santykis), priežastis, kodėl anglis – 14 taip lėtai skyla, vis dar nesuprasta.

Anaiptol ne paslaptis, jog mes esame gyvybės forma, kurios pagrindą sudaro anglis. Tačiau įdomu tai, kad įvykis, pradėjęs mūsų Visatos vystimąsi – Didysis sprogimas – nesukūrė anglies, tad kyla klausimas, kaip mes galėjome atsirasti. Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto (JAV) tyrėjai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Vokietijos, atliko kompiuterinį modeliavimą, kuris atskleidė, kaip anglis susidaro žvaigždėse, taip patvirtindami seniai sugalvotą teoriją.

Gyvenamieji bei komerciniai pastatai sudaro nemažą dalį visų energijos poreikių, pavyzdžiui, Lietuvoje namų ūkiai suvartoja beveik pusę visos šiluminės energijos. JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija (National Renewable Energy Laboratory,  NREL) pasiūlė kompiuterinio modeliavimo programą, kuri leidžia įvertinti būsimo ar renovuojamo pastato energetinį efektyvumą.

Kompiuterinis Eifelio bokšto konstrukcijų būklės ir atsparumo modeliavimas atskleidė, kad jis gali prastovėti dar mažiausiai 100 – 200 metų, pranešė „Popsci.com“. Paryžiaus simboliu tapęs Eifelio bokštas buvo pastatytas 1889 m. Paryžiuje vykusiai Pasaulinei parodai pažymėti, tuo metu niekas net negalvojo, kad jis stovės taip ilgai: po 20 metų bokštas turėjo būti demontuotas.

Net jei žmonija šiandien nustotų naudojusi anglį ir naftą, atmosferoje jau esantis anglies dvideginio kiekis geriausiu atveju klimatą keistų dar 1000 metų, atskleidė kompiuterinis modeliavimas. Didėjančios CO2 emisijos lems nesustabdomus klimato pokyčius mažiausiai iki 3000 metų. Iki to laiko ištirps Vakarų Antarktidos ledo skydas, o jūros lygis pasaulyje gali pakilti mažiausiai 4 metrais, prognozuoja Kanados mokslininkai.

Jei kam nors kada nors tektų savo akimis išvysti vieną paslaptingiausių Visatos objektų – juodąją skylę, tokį stebėtoją priblokštų ne tik reginio neįprastumas, bet ir keletas „specialių vaizdo efektų“, kuriuos sukelia kolosali juodosios skylės gravitacija. Pražūtingasis Visatos objektas generuoja tokio galingumo gravitacinį lauką, jog iškreipiama jį supanti erdvė ir, žinoma, ta erdve sklindanti šviesa. Štai čia ir prasideda neįprastos vaizdinės deformacijos.

JAV fizikai sukūrė kompiuterinį modelį, galintį paaiškinti, kaip prieš žydus iš Egipto vedusį Mozę prasiskyrė Raudonosios jūros vandenys. JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro (NCAR) ir Kolorado valstijos universiteto mokslininkai pranešė galintys paaiškinti Biblijoje ir Korane aprašytą fenomeną, kai prieš žydų tautą iš Egipto vedusį Mozę prasiskyrė jūra ir leido jiems saugiai pasislėpti nuo persekiojančios faraono kariuomenės.