kioskai

Su smūgiais, riksmais ir įsikibę į tvoras Gariūnų prekeiviai pastojo kelią savivaldybei, norinčiai šalia turgaus įrengti žiedinę sankryžą. Prekeiviai piktinasi, jog savivaldybei išgriovus ant valstybinės žemės stovinčius kioskus, jie neteks darbo vietų ir pajamų. Tačiau savivaldybė sako, kad kažkas prekeivius klaidina, mat ji griaus vos kelis kioskus, kuriuos per trejus metus turėjo patraukti žemę iš savivaldybės besinuomojanti Gariūnų turgavietė. „Urodas. Oho, oho.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo lapkričio 1 d. kioskuose nebus galima prekiauti kosmetiniu spiritu - pigūs losjonai ir odekolonai laikomi alkoholio pakaitalais. Pasak konservatorės Agnės Bilotaitės, 90 proc. kosmetinių gaminių, parduodamų kioskuose, turi daugiau kaip 20 proc. alkoholio, todėl neretai jie naudojami ne kaip kosmetika, o yra išgeriami.

Teisėsaugininkams ir Valstybės mokesčių inspekcijos darbuotojams patikrinus gėlėmis prekiaujančių įmonių finansinę būklę paaiškėjo, jog nuostolingai veikiančios įmonės yra milijoninių mokesčių slėpikės. Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis žurnalistams sakė, kad prasidėjęs ikiteisminis tyrimas buvo nukreiptas prieš šešėlinės ekonomikos reiškinius.

„Lietuvos spaudos” Vilniaus agentūros pavadinimas keičiasi į UAB „Reitan Convenience Lithuania”. Juridinis pavadinimas pakeistas vienintelio bendrovės akcininko, Norvegijos bendrovės „Reitan Servicehandel", sprendimu. Bendrovės mūsų šalyje valdomų 285 „Lietuvos spaudos" ir „R-kiosk" prekės ženklais žymimų prekybos vietų pavadinimai lieka tokie patys.

Likviduojamo „Snoro“  banko kioskeliuose dar šiemet planuojama įkurdinti Lietuvos pašto tinklą. Jame bus teikiamos tik finansinės paslaugos – įmokų ir mokesčių surinkimas, perlaidų siuntimas ir gavimas, pinigų išgryninimas, vartojimo kreditų išdavimas. Pašto paslaugos klientams bus prieinamos tradiciniuose Lietuvos pašto skyriuose.

Vilniaus spaudos kioskams karštas darbymetis buvo ir sekmadienį. Sostinėje sekmadienį veikė apie 80 spaudos kioskų, kuriuose platinami viešojo transporto bilietai, prie jų nuolat stoviniavo eilutės vilniečių, norinčių pasikeisti senuosius elektroninius bilietus ir įsigyti naująsias Vilniečio korteles. Pasak Vilniaus savivaldybės, iki 15 valandos buvo išplatinta daugiau kaip 92 tūkstančiai Vilniečio kortelių.

Vilniuje didžioji dalis besinaudojančių viešuoju transportu vis dar negali pasikeisti senojo pavyzdžio e. bilietų į naująsias Vilniečio korteles bei pasipildyti mėnesiniu bilietu senųjų, jei to nepadarė iki rugpjūčio 15 dienos. Taigi vienintelė išeitis – pirkti vienkartinius bilietus. Kioskuose jie parduodami senąja kaina – bilietas be nuolaidos kainuoja 2 litus, su nuolaida – 1 litą.

Nuo trečiadienio sostinėje pradėjo veikti nauja elektroninių bilietų sistema – senąjį elektroninį bilietą pakeitė „Vilniečio kortelė“. Tačiau pirmąją dieną ne visuose spaudos kioskuose buvo galima ją įsigyti. Programinę įrangą atnaujino ir jau nuo ryto naujuosius elektroninius bilietus platino daugiau kaip pusė spaudos kioskų. Likusiems, kuriuose kol kas nėra galimybės įsigyti naujųjų bilietų rūšių, leista platinti popierinius bilietus.

Likus vos vienai dienai iki naujosios vilniečio transporto kortelės įvedimo, dalis viešojo transporto naudotojų plūstelėjo į spaudos kioskus paskutinių popierinių bilietų. Dalyje kioskų jų pritrūkta, todėl Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad trūkstamas vienkartinių bilietų kiekis jau pasiekė dalį sostinės kioskų, likusius pasieks per 2 valandas. „Į sostinės spaudos kioskus, kuriuose mažėja vienkartinių bilietų atsargos, papildomi bilietai bus atvežti per artimiausias kelias valandas.

Su pigesniais dabartiniais viešojo transporto bilietais vilniečiai galės važinėti iki metų galo. Tuo pasinaudodami gyventojai ėmė juos pirktis pluoštais. Bent pusmetį sutaupys Vienkartinių troleibusų ir autobusų bilietų įsigyti nebebus galima nuo rugpjūčio 15-osios, tačiau jau nusipirktus bus galima išnaudoti iki kitų metų pirmos dienos.

Lietuva - ne puodų žiedimo ir ne kioskelių kraštas! Tokią išvadą padarė laidos „Lietuva – jūrinė valstybė“ kapitonas-žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, kartu su komanda visą dieną praleidęs bendrovėje „Vakarų laivų gamykla“ ir jos padaliniuose. Tarp didžiulių gabaritų laivų, jų korpusų ir gamybos įrenginių kartu sukiojosi ir klaipėdietė, Pilies džiazo festivalio asociacijos vadovė Inga Grubliauskienė.

Penktadienio rytą prie Vilniaus miesto savivaldybės smulkieji verslininkai surengė piketą protestuodami prieš mero Artūro Zuoko planus iškeldinti suvenyrų kioskų prekiautojus iš Pilies gatvės Sirvydo skvero ir ten įrengti dviračių nuomos punktą. Aštuoni šiame kioske dirbantys darbuotojai su plakatais išsirikiavo prie savivaldybės durų, reikalaudami dialogo šia tema. „Mes dirbame paviljonuose Pilies gatvės Sirvydo skvere.

J.Basanavičiaus gatvę nuo olandų atrakcionų akylai serginti Palangos savivaldybė nespėja sužiūrėti, kaip šioje gatvėje atsiranda nelegalūs kioskai ir prekyvietės, rašo „Lietuvos rytas“. Verslininkų mėgstamoje Palangos J.Basanavičiaus gatvėje savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai antradienį ryte aptiko du po nakties atsiradusius ledų gamintojų kioskus, kuriems nėra išduotas savivaldybės leidimas.

Lietuvos bankams įsigyti „Snoro“ kioskus jau per vėlu, sako Lietuvos bankų asociacija. To priežastis gana paprasta – šiuo metu dėl teisinių ginčų „Snoro“ infrastruktūros parduoti dar negalima, o kadangi dauguma bankų svarsto apie dalies paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, „Snoro“ turtas bankams tampa vis mažiau patrauklus. „Su klientais kai kurie bankai tikrai būtų įsigiję („Snoriukus“ – aut. past.

Norvegijos tinklas „Reitan Servicehandel“  iš Suomijos žiniasklaidos koncerno „Sanoma OY“ įsigijo daugiau nei 1 tūkst. kioskų Suomijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Sandorio vertė – apie 448,86 mln. litų. Po sandorio Norvegijos bendrovė, kuriai vadovauja Magnusas Reitanas, valdys daugiau kaip 2,5 tūkst. prekybos vietų, kurių bendra metinė apyvarta siekia 6,51 mlrd. litų, ir turės 18 tūkst. darbuotojų septyniose šalyse.

Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios sugriežtino alkoholio prekybos reglamentavimą, kontroliuojančios institucijos šiųmetį sausį prioritetą skyrė „pseudo“ barų, kurie vykdė apsimestinę viešojo maitinimo veiklą, kontrolei. Sausio mėnesį atlikti patikrinimai įvairiuose šalies miestuose parodė, kad įstatymus bando apeiti tik vienas kitas tokio pobūdžio baras.

Po Naujųjų įsigaliojus draudimui kioskuose prekiauti alumi ir sidru, Klaipėdoje dirbti beliko trys kioskai. O ir tie patys sako ilgai nebeišsilaikysiantys, pranešė LTV „Panorama“. Kioske Klaipėdos centre dirbanti moteris sako, kad nuo šio mėnesio, kai lentynose liko tik nealkoholinis alus, daug pirkėjų suka pro šalį. „Po Naujųjų metų labai blogai – darbo nebus. Alaus nėra ir maža prekyba. O va parduotuvė už kampo – ten galima parduoti.

Verslininkai, kurie nusikels mieste esančius kioskus, iš Vilniaus savivaldybės gaus 5 tūkst. litų paramą. Taip Vilniaus savivaldybė tikisi paskatinti smulkųjį verslą imtis naujos veiklos. Parama galės pasinaudoti, pavyzdžiui, smulkiojo verslo atstovai, kurie, Seimui nuo sausio kioskuose uždraudus prekiauti alkoholiniais gėrimais, nebeišgalės išlaikyti savo verslo, sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. Savivaldybė taip pat nuo 2013 m. žada pristatyti naujo pavyzdžio prekyvietes.

Trečiadienio paryčiais Pasvalyje, Taikos gatvėje, degė prekybininkų kioskai. Iš vienoje eilėje pastatytų 7 kioskų vienas sudegė visiškai, kitus ugnis ir gaisrininkų liejamas vanduo apgadino mažiau. Pranešimą apie gaisrą ugniagesiai gavo 3 val. 29 min. ryte.

Kauno miesto savivaldybė keičia laikinų prekybos statinių ar įrenginių statybos Kauno viešosiose vietose supaprastintų projektų rengimo, tikrinimo ir vykdymo tvarkos aprašą, tuo garantuodama smulkiajam verslui palankesnes nei iki šiol veiklos sąlygas. Pakeitimams pritarė Kauno miesto taryba.

Turgavietės vadovybė kaltina korumpuotą valdžią ir mafiją uzurpuojant bei pavergiant smulkųjį verslą. Besistumdančiųjų alkūnės, vėžlio žingsniu prieš nosį judančios nugaros, šlapios striukės ir kiaurai permirkę batai, lėtai virpina ekonomiką ir neša pinigus bei viltį tūkstančiams pirklių. Tarsi naujausiais laikais tęsdamos viduramžių turgaus tradicijas, Gariūnuose taip pat šurmuliuoja apkalbos, verda intrigos bei vyksta akivaizdžios ir nematomos kovos.

Kauno miesto taryba apsisprendė kioskuose ir paviljonuose riboti prekybos alkoholiu laiką iki 3 val. per dieną. Pakartotinai klausimą svarstę politikai apsisprendė, kad nuo sausio kioskuose ir paviljonuose alumi ir kitais silpnais alkoholiniais gėrimais bus galima prekiauti tik nuo 17 val. iki 20 val. Vykdant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nuo 2012 m. prekybą silpnais alkoholiniais gėrimais kioskuose ketinama drausti visoje Lietuvoje.

Kauno miesto savivaldybės taryba kreipsis į Seimą, prašydama inicijuoti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kad alkoholinių gėrimų prekyba būtų leidžiama tik stacionariose specializuotose alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Šiuo metu alkoholiu leidžiama prekiauti stacionarių prekybos įmonių specializuotose alkoholinių gėrimų prekybos skyriuose. Tuo tarpu gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru (kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc.

Biržų valdžiai iš Vytauto gatvės išgujus šviežiais kepiniais, gėlėmis, daržovėmis, vaisiais ir maisto produktais prekiavusių biržiečių kioskus, jų vietoje įsikūrė kito rajono verslininkai. Nelygios verslo sąlygos Prie prekybos centro „Cento" išdygusi automobilio priekaba su užrašu „Kebabai" biržiečiams sužadino ne tik gražius prisiminimus.

Alaus ir sidro kioskuose bus galima nusipirkti iki 2012 metų pradžios. Nors Seimo salėje buvo gąsdinama, kad tai Lietuvą įtvirtins kaip savižudybių ir kioskų valstybę, parlamentarai nusprendė, kad alaus išėmimas iš kioskų neišspręs vaikų išgėrinėjimo ir alkoholizmo problemų Lietuvoje. Alkoholio tuomet būtų einama nusipirkti į kitas vietas, o draudimas žlugdytų smulkųjį verslą ir būtų pataikaujama monopolistams.