kibernetinė erdvė

Inovacijų festivalyje „Login 2018“ pranešimą skaičiusi socialinė aktyvistė ir didžiausia kibernetinių patyčių auka save vadinanti Monica Lewinsky rėžė emocingą ir atvirą kalbą. Lietuviškų šaknų turinti M. Lewinsky, kurios senelis Samuelis M.Vilensky buvo Lietuvos žydas, festivalyje pasakojo apie žmogaus elgesį internete ir to pasekmes bei visuomenės atsakomybės jausmą. Priešingai nuo kitų pranešėjų, Monicos Lewinsky pranešimo nebuvo galima nei filmuoti, nei fotografuoti.

Rizikų kibernetiniam saugumui nuolat daugėja – specialistai praėjusiais metais apdorojo per 54 tūkst. incidentų, o tai apie dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Lietuvoje pastebimos dvi didžiausios kibernetinio saugumo problemos – kenkimo programinė įranga ir nesaugios informacinės sistemos, įskaitant interneto svetaines. Apie Lietuvos saugumą kibernetinėje erdvėje, ko trūksta ir kas laukia, pasakoja Ramūnas Liubertas, ESET IT inžinierius.

 JAV kibernetinės komandos vadovas pranešė, kad „Islamo valstybei“ būtų nesudėtinga surengti kibernetinę ataką prieš JAV, rašo CNN. Nacionalinio saugumo agentūros direktorius Michaelas Rogersas, prižiūrintis karines kibernetines operacijas, Senatui pranešė, kad „Islamo valstybė“ jau sukaupė pakankamai galios ir patirties aktyviai veikti internete - propaguoti savo ideologiją, verbuoti naujus narius, valdyti pinigų srautus ir netgi koordinuoti veiklą.

Kibernetinėje erdvėje registruojamų incidentų per metus padaugėjo 15 proc., teigia už jų tyrimą atsakingas Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) incidentų tyrimo padalinys CERT-LT. 2015 metais CERT-LT iš viso ištyrė 41,6 tūkst. incidentų pagal pranešimus, gautus iš Lietuvos elektroninio ryšio paslaugų teikėjų, interneto vartotojų bei užsienio tarnybų. 2014-aisiais registruota 36,1 tūkst. tokių pranešimų. Beveik pusė (18,4 tūkst.) visų pranešimų buvo dėl įrenginių saugumo spragų.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) apibendrino 2015 m. I ketvirčio veiklos rezultatus. Per minėtą ketvirtį CERT-LT ištyrė 11 707 incidentus pagal iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, užsienio CERT tarnybų, atliekančių tarptautinius incidentų tyrimus, ir iš Lietuvos interneto naudotojų gautus pranešimus. Palyginti su 2014 m. I ketv.

Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) apibendrino 2014 metų veiklos rezultatus. Pasak CERT-LT atstovų, 2014 metais ištirti 36 136 incidentai pagal pranešimus, gautus iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, užsienio CERT tarnybų, atliekančių tarptautinius incidentų tyrimus, ir iš Lietuvos interneto naudotojų. Palyginti su 2013 metais (25 337), kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo 43 proc.

2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Be kitų darbų, šiuo laikotarpiu laukia ir bendros ES kibernetinio saugumo strategijos patvirtinimas, kurią ruošia Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Kinijoje per operaciją, nukreiptą prieš nusikaltimus kibernetinėje erdvėje, sulaikyta daugiau nei 10 tūkst. įtariamųjų ir išaiškinta 600 nusikalstamų grupių, skelbia BBC. Birželį buvo ištrinta 3,2 mln. „žalingų“ žinučių ir nubausta 30 interneto tiekėjų, kurie išdavė leidimą licencijos neturintiems portalams, informavo Viešojo saugumo ministerija. Per šią operaciją buvo siekiama susekti pornografiją platinančius ir nelegalia asmeninės informacijos prekyba užsiimančius asmenis.

Jungtinės Tautos (JT) ragina valstybes siekti „taikios rezoliucijos“ dėl kibernetinės erdvės, kad būtų išvengta pasaulinio kibernetinio karo, pranešė BBC. JT telekomunikacijų agentūros vadovas apie tai prašneko praėjus savaitei po to, kai buvo aptikta viena iš sudėtingiausių kibernetinių atakų – „Flame“ (Liepsna). Pasak H. Turo, „Flame“ ataka yra sekama nuo gegužės mėnesio. Pasak jo, „Flame“ dar nepasiekė kibernetinio karo veiksmų lygio.

Vidaus reikalų ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti Nacionalinę elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 m. programą, kurioje nurodytos pagrindinės strateginės kryptys ir gairės kibernetinio saugumo srityje. Programą rengė vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo įvairių institucijų ir organizacijų atstovai, vadovavo jai Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Gintaras Čiurlionis.