kauno zoologijos sodas

Vasario 7 d. į Lietuvos zoologijos sodą Kaune iš Švedijos buvo atvežti du naujakuriai – sunkiasvoriai avijaučiai Kompis ir Hellax. Kompiui – 14 metų, o šio senjoro sūnui Hellax – dar tik dveji su puse. Paskutinį kartą Ąžuolyno parko kaimynystėje esančiame zoologijos sode avijautį buvo galima išvysti 2013 metais. Nuo to laiko, zoologijos sodo gyvūnų priežiūros specialistės Vildos Jucytės teigimu, buvo labai tikimasi, jog šiuos bandose gyvenančius gyvūnus vėl bus galima turėti savo priežiūroje.

Pirmadienį po kiek daugiau nei dvejus metus trukusios renovacijos visuomenei atveriamas Lietuvos zoologijos sodas Kaune. Šia proga visą savaitę jame vyks filmų seansai, knygų pristatymai, edukacijos, teatriniai užsiėmimai, koncertas. Atidarymo šventėje lankytojai pirmą kartą galės pamatyti ir naujus į zoologijos sodą atkeliavusius gyvūnus. „Tikrai esate girdėję apie raganosius – jie pas mus gyvena mėnesį, jau tikrai apsipratę.

Po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos Lietuvos zoologijos sodas atveria vartus. Nors statybos nuo planuotų pabrango trečdaliu, čia gyvūnams sukurtos sąlygos primena gamtą. O daugelyje erdvių jie juda visiškai laisvai. Lankytojų laukia pažintis su beveik 150-ties rūšių atstovais, net trečdalis jų – saugomos. Tačiau lankytojams už tai teks susimokėti dvigubai brangiau nei prieš rekonstrukciją. Užkopęs ant pakylos, kaip ir dera žvėrių karaliui, liūtas apžvelgia savo valdas.

Kauno zoologijos sodo rekonstrukcija finišo tiesiojoje ir ten jau atkeliauja pirmieji naujakuriai. Šiąnakt po keliasdešimt valandų trukusios kelionės į sodą atvyko reti baltieji raganosiai. Zoologijos sodas laukia ir kitų gyventojų. Į Lietuvos zoologijos sodą atkeliauja du nauji gyventojai – pasaulyje retų baltųjų raganosių patinėliai.

Pastarąją savaitę Lietuvoje įsivyravus karšiams, šalies zoologijos sodų atstovai sako, kad dauguma gyvūnų yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl didesnių problemų nėra. Tačiau kai kur karščiai pristabdė gyvūnų atvežimą iš kitų Europos šalių. Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas teigė, kad gyvūnai prie tokių orų yra prisitaikę. „Mūsų gyvūnai – praktiškai Afrika yra ir jiems tie karščiai nėra baisu, tik tigrams truputį. Bet kelios dienos, tai nėra toks karštis baisu.

Lietuvos zoologijos sodo Kaune atnaujinimui Aplinkos ministerija papildomai skyrė 1,9 mln. eurų. Šią savaitę pasirašytu aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu lėšos skirtos iš Europos Sąjungos investicinės programos aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita. Nurodoma, kad už šias lėšas zoologijos sodas numato atnaujinti visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančią infrastruktūrą.

Trečiadienio vakarą „Ąžuolyno meškučių cirko“ savininko Nikolajaus Zobovo meška Vipas išgabenta į Lietuvos zoologijos sodą Kaune. Apie tai BNS informavo zoologijos sodo vadovas Aurimas Didžiokas. „Kai ji bus Kaune, ji bus laikoma čia iki tolimesnių ministerijos nurodymų“, – sakė A. Didžiokas. Cirko savininkas N. Zobovas kartu su meška nuo antradienio popietės buvo užsibarikadavęs voljere Rokiškio rajone.

Ar liūtams patinka tango, o ar ilgakaklės žirafos girdi apačioje grojantį akordeoną. Tai išbandyti nusprendė garsusis Lietuvos akordeonistas Martynas Levickis. Šiam eksperimentui jis šįkart pasirinko ne Afrikos savanas, o Kauno zoologijos sodą. Akordeonistas Martynas Levickis – pelikanų apsuptyje. Koncertas išties netradicinis. Muzikantas nusprendė, kad zoologijos sodas yra tinkama vieta pristatyti akordeono muziką ne tik ją mėgstantiems suaugusiems, bet ir mažesniems lankytojams.

Beveik 80 metų veikiantis ir iš esmės neremontuotas Kauno zoologijos sodas bus atnaujinamas – 11,6 mln. eurų vertės darbus numatoma pradėti šių metų pabaigoje, o baigti iki 2020 metų pradžios. Pareigūnai sako, kad rekonstravus sodą, didžiausias dėmesys bus skirtas gyvūnų gerovei. „Šiuo metu rengiama techninė specifikacija, ir iki liepos pradžios turėtų būti paskelbtas rangos darbų pirkimas.

Karolina Zajarskė, Žinios.lt Kauno zoologijos sode gimusi kupranugariukė tapo tikru iššūkiu prižiūrėtojams. Mažylė atsisako žįsti motiną, tad jau pusantro mėnesio kiaurą parą kupranugariukę maitina sodo darbuotojai. „Dažniausiai per naktį pasilieka po du asmenis prižiūrėti gyvūną, nes vienas aprastai prižiūri mažylį, kitas mamą, kad būtų patogus priėjimas prie gyvūno. O pasiskirstymas vyksta demokratiniu būdu: kas kada gali, kam galbūt yra lengviau.

Lietuvos zoologijos sodo laukia permainos. Specialistai jau ruošia teritorijos galimybių studiją ir rengs detalųjį planą. Zoologijos sodas buvo atidarytas dar 1938 metais. Tuomet lankytojus pasitiko 40 gyvūnų, daugiausia – Lietuvos miškų gyventojai, tačiau jau po metų zoologijos sode gyveno 150 augintinių. Dabar čia galima pamatyti beveik 3000 eksponatų. Tarp jų daug retų ir nykstančių gyvūnų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – Gedimino Stanišausko straipsnis „Valstybinė mafija siekia sunaikinti Gariūnus“. Valstybė, iš vienos pusės deklaruodama paramą smulkiajam verslui, kita ranka naikina policinei valstybei ir autoritariniam režimui būdingomis priemonėmis. Regionine turgaviete laikomi Gariūnai, maitinantys apie 25 tūkstančius smulkiųjų verslininkų, savo kailiu pajuto, kad Vyriausybę valdo monopolininkų interesai.

Kauno zoologijos sodas parduoda atliekamus gyvūnus - prieaugį, taigi pageidaujantieji ten gali įsigyti ir kokį egzotišką gyvūną - pavyzdžiui, guanaką. Tiesa, sodo vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė abejoja, ar kas nors panorės šio gyvūno ne dėl 1,5 tūkst. litų kainos, o dėl jo dydžio ir specifinių laikymo sąlygų, rašo „Kauno diena“. Mat jam reikia didelio aptvaro. Šiuo metu parduodama 10 barzdotojų agamų.

Ar pamenate,  kada paskutinį kartą lankėtes  išskirtinėje Lietuvos vietoje, laukinių gyvūnų karalijoje,  Kauno ZOOlogijos sode? Ar seniai džiaugsmingai krykštavote su vaikais  įstabiame gyvūnijos pasaulyje? Tikriausiai atsakysite – „senokai“, „nepamenu“... Galbūt paskutinįjį apsilankymą prisiminsite su nusivylimu? Galbūt  tai,  ką pamatėte, sukėlė užuojautą  ir gailestį sodo gyventojams?   Graudulingiausias vaizdas aitrina  vaikų atmintį aplankius B...