Lietuvos zoologijos sodo laukia permainos. Specialistai jau ruošia teritorijos galimybių studiją ir rengs detalųjį planą.
Zoologijos sodas buvo atidarytas dar 1938 metais. Tuomet lankytojus pasitiko 40 gyvūnų, daugiausia – Lietuvos miškų gyventojai, tačiau jau po metų zoologijos sode gyveno 150 augintinių. Dabar čia galima pamatyti beveik 3000 eksponatų. Tarp jų daug retų ir nykstančių gyvūnų.
Lietuvos zoologijos sodo atstovas Benas Noreikis, paklaustas apie zoologijos sodo būklę, palygino ją su senu automobiliu – važiuoti važiuoja, bet vis pataisyti reikia.
„Zoologijos sodas nebuvo iš pagrindų rekonstruotas nuo pat įkūrimo, daugiau nei septyniasdešimt metų. Per tą laikotarpį gyvūnų skaičius augo, o erdvė liko beveik tokia pati, o ir išnaudojama ji nelabai optimaliai, – pasakoja B. Noreikis. − Be to, per tiek metų ir gyvūnų laikymo standartai labai pakito. Sovietmečiu buvo įprasta laikyti gyvūnus ant betoninės dangos, už storų grotų. Dabar reikalaujama sukurti kaip galima natūralesnę aplinką. Paprastai tariant, tiems, kas laipioja – reikia medžių, tiems, kas kasa – žemės“.
Tenka atsisakyti gyvūnų
Šiais metais tam, kad baltajam lokiui Kasparui būtų erdviau gyventi, Lietuvos zoologijos sodas atsisakė trijų juodųjų Šiaurės Amerikos lokių baribalų. Jie birželio mėnesį išvyko gyventi į Čekijos Tabar − Vetrovy zoologijos sodą. Tokia kaina baltojo lokio voljeras bus praplėstas. Nors dalies gyvūnų sąlygos dar būtų pakenčiamos, bet jų gyvenamoji erdvė neatrodo estetiškai, todėl sodą būtina atnaujinti iš pagrindų. O tam reikalingos investicijos, todėl ir buvo pradėta ieškoti galimybių gauti finansinę paramą.
„Jau pradėjome vykdyti projektą „Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano parengimas“. Jis finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2007−2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“. Kai turėsime visus sodo atnaujinimui parengtus ir patvirtintus dokumentus, sieksime gauti finansavimą iš 2014−2020 m. finansavimo laikotarpiui skirtų lėšų, − planus atskleidė B. Noreikis. − Kalbant apie laiką, tikimės, kad jau kitų metų gegužę turėsime parengtą galimybių studiją, o metų pabaigoje ir detalųjį planą“.
Įspūdingi pasiekimai
Lietuvos zoologijos sodas yra ne tik puiki vieta, kurioje galima pamatyti įvairių ekosistemų atstovus, čia taip pat vykdomi gyvūnų biologijos moksliniai tyrimai, darbuotojai rašo mokslinius straipsnius, veterinarinius tyrimus atlieka Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojai ir studentai. Lankytojams, o ypač moksleiviams, siūlomos pažintinės, edukacinės ekskursijos.
Kaune įsikūrusio zoologijos sodo darbuotojai taip pat užsiima gyvūnų veisimu. Čia savo jauniklius užaugino ir europinė lūšis, ir balinis vėžlys, ir rausvasis pelikanas, ir dryžuotasis gnu, ir daugelis kitų. Prieš trejus metus išsiritęs ir užaugęs kilniųjų erelių jauniklis buvo vienintelis tais metais viso pasaulio zoologijos soduose, kurie veisia minėtą rūšį. Šiais metais gimęs ereliukas − kol kas yra tik ketvirtas jauniklis.
Zoologijos sodo atstovai į ateitį žvelgia optimistiškai ir siekia sodą paversti savotišku informacijos apie gyvąją gamtą centru. Neabejojama, kad tuomet Lietuvos zoologijos sodas taptų vienu labiausiai lankomų objektų šalyje.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo nr. 2553
