karinė invazija

Masinis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį negali pateisinti „neriboto Gazos Ruožo naikinimo“, penktadienį pareiškė Raudonasis Kryžius, Izraeliui bombarduojant anklavą. „Niekas negali pateisinti siaubingų išpuolių, kuriuos Izraelis patyrė praėjusį savaitgalį, tačiau šie išpuoliai savo ruožtu negali pateisinti neriboto Gazos Ruožo naikinimo“, – sakoma Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK)  pareiškime.

Maskvos srityje naktį nugriaudėjo galingas sprogimas. Kaip skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobjanino teigimu, oro gynybos sistemos esą numušė droną, skrendantį link Maskvos. Dėl kilusio incidento Rusijos sostinėje buvo sustabdyta Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostų veikla. Pranešama, kad iš viso vėlavo 11 suplanuotų skrydžių, dar 2 buvo atšaukti. Rusų propagandistai tikina, kad aukų išvengta, o žala kitiems pastatams nepadaryta.

Pietų Ukrainos pajėgos paskelbė šeštadienio naktį numušusios 30 Rusijos paleistų dronų kamikadzių „Shahed-131/136“. Pranešime sakoma, kad dronai buvo leidžiami iš Krymo Čaudos kyšulio, daugiausia į pietinius šalies regionus.  „Mūsų atsakomybės zonoje oro gynybos pajėgos sunaikino 30 kovos dronų: 20 Vinycios srityje, 6 Odesos srityje, 4 Mykolajivo srityje“, – sakoma pranešime. Taip pat skelbiama, kad buvo pataikyta į infrastruktūros objektą Vinycios srityje ir kad kilo gaisras.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atidarė pirmąjį Kyjivo Tarptautinį gynybos pramonės forumą, surengtą siekiant paskatinti daugiau kompanijų gaminti ginklus Ukrainoje. Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Kyjivas yra labai priklausomas nuo Vakarų pagalbos, bet taip pat siekia skatinti vidaus ginklų pramonę, be kitų dalykų, turėdamas galvoje nuogąstavimus, kad sąjungininkių parama galėtų susvyruoti.

Norvegija neįleis transporto priemonių, kurios bus registruotos Rusijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. Norvegijos užsienio reikalų ministrė teigė, kad taikyti minėtą ribojimą nuspręstą dėl iki šiol Rusijos vykdomos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje. Leidinyje priduriama, kad tam tikrus ribojimus rusams taiko ir Suomija. „Norvegija kartu su sąjungininkais ir bendraminčiais reaguoja į žiaurią agresiją, kurią Rusija vykdo prieš Ukrainą.

NATO narė Rumunija šeštadienį pranešė apie galimą jos oro erdvės pažeidimą Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant infrastruktūrą Ukrainoje. Liepą pasitraukusi iš sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva suintensyvino smūgius Ukrainos pietinėms Odesos ir Mykolajivo sritims, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

Skirtinguose Rusijos miestuose šeštadienio naktį nugriaudėjo galingi sprogimai. „Obozrevatel“, remdamasi rusų atstovų ir taip liudininkų pareiškimais, rašo, kad „danguje skraidė raketos“. Teigiama, kad smūgiai Belgorodo srityje buvo suduoti 03:45 val. vietos laiku, o dėl paleistų raketų teroristinės valstybės atstovai apkaltino Ukrainą.

Rusijos užpulta Ukraina ketina kurti savo oro gynybos sistemas. Šis principinis sprendimas bus labai greitai įgyvendintas, penktadienį sakė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Mes netrukus turėsime specialistų, kurie parengs planą, kaip patiems pasigaminti viską, ko mums reikia, pirmiausiai – oro gynybos ginklų“, – teigė jis.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad rusų kariams gali būti įsakyta atsitraukti iš Bachmuto ir vietoje to sutelkti gynybą Melitopolyje. Kaip teigė analitikai, remdamiesi šaltiniais iš Kremliaus, Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas yra pasirengęs atitraukti karius iš Bachmuto ir sultekti pajėgas Melitopolio gynybai. Manoma, kad tokiu būdu Rusija siektų, kad Ukrainos pajėgos negalėtų priartinti artilerijos prie Krymo.

NATO paviešino buvusio aukšto rango Pentagono pareigūno Gregory Weaverio straipsnį, kuriame jis ragina pasiruošti Aljansą galimam karui prieš Rusijos Federaciją, rašo UNIAN. Pasak buvusio pareigūno, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino sprendimas pradėti invaziją Ukrainoje parodė ne tik didelį Kremliaus norą rizikuoti, bet taip pat ir padarytas dideles klaidas, planuojant karinius veiksmus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paviešintame vaizdo įraše paskelbė, kad jau netrukus Ukrainos gynėjai ir visa valstybė sulauks svarbių naujienų. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad V. Zelenskis vaizdo įraše užsiminė, jog itin reikšmingos naujienos bus praneštos šeštadienį. „Ši savaitė labai sustiprino mūsų valstybę ir mūsų žmones. Rytoj bus svarbių naujienų Ukrainai – mūsų kariams, visai mūsų valstybei.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas ukrainiečių žiniasklaidai interviu metu teigė neatmetantis, kad NATO gali įsitraukti į karą ginant Ukrainą dar prieš jai tampant Aljanso nare. D. Žalimo teigimu, tam, kad NATO įsitrauktų į karinę situaciją, Ukrainai nebūtina tapti Aljanso nare, rašo „Ukrinform“. „Net jei karas užsitęs, neatmesčiau, kad NATO tektų įsitraukti į karą tiesiogiai. Ir tam Ukrainai net nebūtina tapti Aljanso dalimi.

Penktadienį Maskvos Raudonojoje aikštėje į organizuojamą koncertą susirinko būrys rusų. Pranešama, kad Kremlius surengė šventę tam, kad tokiu būdu paminėtų keturių Ukrainos regionų aneksiją, kurią paskelbė prieš metus.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, susijusį su rudens šaukimu į kariuomenę. Kaip rašo „The Guaridian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros publikacija, V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nustatoma įprastinė rudens šaukimo į kariuomenę kampanija.  Paskelbti duomenys rodo, kad iš viso planuojama į kariuomenę pašaukti 130 tūkst. rusų.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nurodė buvusiam „Wagner“ karinės bendrovės vadui Andrejui Troševui pradėti formuoti „savanorių dalinius“. Šį V. Putino pareiškimą išviešino propagandinė Kremliaus naujienų agentūrą „Interfax“, rašo „Ukrainska Pravda“. Taip pat teigiama, kad V. Putinas nurodė A. Troševui, jog savanorių daliniai bus formuojami tam, kad galėtų vykdyti kovines užduotis, šiuo atveju – dalyvauti kare Ukrainoje. „Jūs pats priklausėte tokiam daliniui daugiau kaip metus.

Kubos leidinys „CubaNet“ išsiaiškino, kad rusų istorikas Vladimiras Škunovas verbuoja Kubos jaunuolius tarnauti Rusijos kariuomenėje ir vėliau vykti kariauti į Ukrainą.    Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi leidinio duomenimis, jauni asmenys gaudavo žinutes „Messenger“ susirašinėjimų programėlėje, kur jiems buvo siūloma įsidarbinti statybose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas nusipelnė tapti NATO nare, o tai, pasak jo, tikrai įvyks. Kaip rašo „Obozrevatel“, V. Zelenskis pridūrė, kad Ukrainos narystė Aljanse yra ilgalaikės taikos garantija visai Europai. „Ukraina nusipelnė tapti NATO nare ir ja taps. Privalo tapti. Ir tai nėra tik ukrainiečių ambicija. Tai vienintelė efektyvi saugumo perspektyva visai Europai, kuri garantuoja ilgai truksiančią taiką“, – teigė prezidentas.

Baltarusijos atstovai skelbia apie neva šalies oro erdvę pažeidusį Lenkijos sraigtasparnį. Visgi Lenkija savo ruožtu tokius kaltinimus neigia, rašo „SkyNews“. Kaip skelbė Baltarusijos gynybos ministerija, lenkams priklausantis sraigtasparnis oro erdvę esą kirto 15:20 val. vietos laiku, taip pat dar vieną kartą praėjus valandai.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimas su Čečėnijos lyderiu Ramzanu Kadyrovu sukėlė papildomų klausimų. „SkyNews“ rašo, kad nufilmuota ir paviešinta medžiaga sukėlė daugybę spekuliacijų, susijusių su vis dažnesniais gandais apie tai, kad R. Kadyrovas sunkiai serga. Štai pastebima, kad užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip R. Kadyrovui dreba rankos.

Legiono „Rusijos laisvė“ kariai pranešė, kad jie įžengė į Belgorodo sritį.  Kaip skelbia UNIAN, remdamasi legiono atstovų „Telegram“ kanale paviešinta informacija, rašo, kad kariai šiuo metu yra Belgorodo srityje. Pastebima, kad tarp legiono narių nėra sužeistų ar žuvusių asmenų. „Palikite pasakas apie minų laukus Konašenkovui (Rusijos gynybos ministerijos atstovui Igoriui Konašenkovas – red. past.

Ukrainos kariai pasiekė laimėjimų vykdomo kontrpuolimo metu, taip pat neleido rusų okupantams perkelti kovinės jėgos iš Bachmuto, „Sky News“ teigė JAV Karo studijų instituto (ISW) prezidentė daktarė Kimberly Kagan. Pasak jos, Ukrainos pajėgos vykdo reikšmingą procesą bei pasiekia laimėjimų vysktančio kontrpuolimo metu. Ji taip pat pridūrė, kad ukrainiečių kontrpuolimas vyko lėtai, kadangi buvo sudėtinga prasiveržti pro minų, kurias sudėjo rusai, laukus.

Kryme, Sevastopolyje, trečiadienį vakare paskelbtas oro pavojus, rašo „SkyNews“. Šią žinią paskelbė Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas.  Teigiama, kad dėl paskelbto oro pavojaus eismas Kerčės tiltu laikinai sustabdytas. Smūgiai Krymo pusiasalyje Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas, kurį Ukraina teigia nukovusi per praėjusios savaitės raketų smūgį, matomas antradienį rusų Gynybos ministerijos paskelbtuose vaizduose.

Rusija pradėjo naujo geležinkelio statybas į okupuotus Ukrainos miestus. Kaip rašo „The Guardian“, rusai tiesa naujas, tiesiogines geležinkelio linijas į okupuotus Ukrainos sritis – link Mariupolio, Donecko. Šią žinią patvirtinto laikinai okupuoto Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jo teigimu, tokiu būdu Maskva siekia sumažinti logistinę priklausomybę nuo Krymo tilto.

Kai kurie Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojai palieka Baltarusiją ir grįžta į frontą rytinėje Ukrainos Donecko srityje, trečiadienį pranešė ukrainiečių Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai Ilia Jevlašas. Jį cituoja ukrainiečių portalas „RBK-Ukraina“. „Patvirtiname, kad „vagnerovcų“ yra Rytų karinės grupės teritorijoje. Tai „Wagner“ nariai, kurie buvo Baltarusijos teritorijoje. Dabar jų stovyklos išformuojamos. Jų ten buvo apie 8 tūkstančius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po svarbaus susitikimo su ginkluotųjų pajėgų atstovais pasidalijo informacija apie tai, kokių veiksmų žadama griebtis prieš agresorę Rusiją.  V. Zelenskis šia informacija pasidalijo iškart po antradienį įvykusio pasitarimo su ginkluotųjų pajėgų atstovais. „Mes aptarėme keletą pagrindinių klausimų. Pirmiausiai, kalbėjome apie situaciją fronte, apie mūsų puolamuosius veiksmus, gynybines operacijas.

Rusijoje, Kursko srityje, trys rusų kariškiai su pėstininkų kovos mašina BMD-4 rėžėsi į elektros linijos atramą. Pasak „Osnorozhno Novosti“, trys rusų kariškiai vyko su BMD-4 iš Kozino kaimo apylinkių pasienio link, kai staiga kelyje operatorius-mechanikas prarado šios pėstininkų kovos mašinos kontrolę ir rėžėsi į elektros linijos atramą. Skelbiama, kad vienas kariškis žuvo iškart, dar du nugabenti į ligoninę.

Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, šalies agresorės gynybos ministras Sergejus Šoigu pateikė naują prognozę, kiek gali užsitęsti pradėta karinė invazija Ukrainos teritorijoje. UNIAN rašo, kad rugsėjo 26 d. vykusiame rusų generolų valdybos posėdyje Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patikėtinis S. Šoigu teigė, kad tam, jog būtų pasiekti visi numatyti kariniai tiksliai, karas Ukrainoje gali užsitęsti iki pat 2025 metų.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Rusija, esą, yra „Europos vertybė“.  V. Putino marionetė Dmitrijus Peskovas sukritikavo „paneigimą visko, kas yra rusiška“ ir teigė, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija neva yra „Europos vertybė“, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi išsakytais D. Peskovo teiginiais Kremliaus propagandinėje žiniasklaidoje. „Tai didelis nesusipratimas, kadangi Rusija yra Europos vertybė.

Buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti, o mobilizacija šalyje suintensyvės, rašo UNIAN. O. Arestovyčius teigė, kad kare prieš agresorę Rusiją gali tekti dalyvauti daugeliui šalies vyrų, o tam, pasak jo, didelį dėmesį skirs šalies valdžios atstovai. „Daugelis, jei ne visi, turės eiti [kariauti]. Vienintelis klausimas susijęs su laiku – tai įvyks dabar ar po šešių mėnesių. Nėra žinoma, kiek ilgai truks karas.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenės technika buvo pastebėta fronte už kelių rusų okupantų gynybinių sutvirtinimų, kuriuos jie pietų Ukrainoje pastatė praėjusią žiemą. Nors tai nereiškia, kad artėja visų laukiamas proveržis mūšio lauke, tačiau tokie ženklai rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas, vyksta sklandžiau, nei buvo kalbama anksčiau. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikas George`as Barrosas „News Week“ papasakojo apie teigiamus ženklus mūšio lauke.

Pirmadienį Rusijoje, Brianske, nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia „Obozrevatel“. Socialinio tinklo „Telegram“ rusiškuose kanaluose taip pat paviešino nuotrauka, kurioje matyti į dangų kylantys dūmai. Rašoma, kad, esą, ukrainietiški dronai smogė dyzelino gamyklai. Rusų propagandinė žiniasklaida taip pat skelbia, kad šis regionas buvo atakuotas per dieną keturis kartus.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen abejoja, ar Rusijos Federacija galėtų tapti labiau demokratiška, jei dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino kėdę užimtų kitas asmuo. „The Washington Post“ E. Valtonen teigė, kad jei V. Putinas prarastų valdžią, situacija Rusijoje gali būti „dar blogesnė“. Pasak jos, vargu, ar naujasis lyderis galėtų įtvirtinti demokratinius principus Rusijos Federacijoje.

Žvalgybiniai duomenys rodo, kad rusų okupantai bandė vykdyti kontrpuolimo operacijas, tačiau jiems to padaryti nepavyksta. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, socialiniame tinkle „X“ teigė, kad nors rusų okupantai aktyviai ginasi, tačiau nėra pajėgūs atlikti sėkmingų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje.

Rusijos publicistas ir politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neturėtų ilgai užsitęsti, rašo UNIAN. Publicisto įsitikinimu, kai kurie diktatoriaus Vladimiro Putino aplinkos žmonės yra pasirengę jį nuversti iš valdžios. „Espresso“ televizijos kanale jis taip pat teigė, kad karas Ukrainoje neturėtų užsitęsti. „Negali būti jokio ilgo karo sąvokos. Pažiūrėkite, šiandieną situacija fronte klostosi pakankamai sėkmingai, Ukrainos naudai.

Rusijoje sekmadienį nugriaudėjo galingas sprogimas viename iš miestų, rašo „The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu. Rusijos Federacijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad Kurske, kur šiandien yra minima miesto šventė, nugriaudėjo sprogimas. Rusų statytinis dėl šio išpuolio iškart apkaltino Ukrainą. Teigiama, kad dronas sudavė smūgį vienam iš administracinių pastatų. Apie aukas ar sužeistus asmenis neskelbiama.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas paliudijo, kad Krymo tiltas taps reguliariu Ukrainos pajėgų taikiniu. Kaip rašo UNIAN, interviu „The Drive“, K. Budavonas teigė, kad suduodami smūgiai Krymo tiltui tęsis iki to laiko, kol jis bus visiškai sunaikintas. jo sunaikinimu. „Klausimas nėra, ar mes smogsime [Krymo tiltui], ar ne. Mes tai darysime reguliariai iki to laiko, kol visiškai sunaikinsime. Tai tik laiko klausimas“, kalbėjo Ukrainos atstovas.

Pavieniai privačios karinės kompanijos „Wagner“ daliniai tikriausiai grįš į frontą kariauti prieš Ukraina Rusijos okupacinės armijos gretose, rašo UNIAN, remdamasis Karo studijų institutu (ISW). ISW analitikų nuomone, šie samdiniai neįstengs padėti įsibrovėliams reikšmingai pakreipti situaciją savo naudai mūšio lauke. Jie neparodys tokio efektyvumo, kokį buvo pasiekę vadovaujant Jevgenijui Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 390 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 275 850 kareivių.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva neketina svarstyti jokių pasiūlymų dėl paliaubų, siekiant nutraukti ugnį fronto linijose Ukrainoje. Agresorės užsienio reikalų minsitras S. Lavrovas, viešėdamas Niujorke, kur vyko Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, pareiškė, kad Rusija neketina užmegzti derybų su Ukraina, siekiant nutraukti ugnį, kadangi Maskva, esą, yra apgaudinėjama, rašo UNIAN.

Britanijos pareigūnai rengė slaptas diplomatines diskusijas su Kremliaus pareigūnais dėl saugumo užtikrinimo pasauliniu mastu. Pastebima, kad derybos tęsėsi 18 mėnesių, vykstant karui Ukrainoje, rašo UNIAN. Teigiama, kad Britanijos pareigūnų susitikimai su Kremliaus atstovais vykdavo skirtinguose miestuose, pavyzdžiui, Vienoje ar Niujorke. Diskusijų metu buvo aptariami pagrindiniai saugumo klausimai, kurie tiesiogiai svarbūs ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir kitoms valstybėms.

Ukrainos kariuomenė pralaužė Rusijos linijas šalies pietuose, šį savaitgalį JAV žiniasklaidai sakė kontrpuolimui vadovaujantis generolas. Birželį Kyjivas pradėjo kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti teritoriją iš Maskvos pajėgų. Pažanga yra lėtesnė nei tikėtasi, nes teritorija buvo smarkiai užminuota, tačiau pastarosiomis savaitėmis Kyjivas pranešė apie strateginius pasiekimus Zaporižios regione.

Nuo 2022 m. vasario mėnesio trys iš eilės vieno prestižiškiausių Rusijos oro desantininkų pulko vadai atsistatydino arba žuvo, tai rodo itin didelį Rusijos dislokuotų karinių pajėgų išsekimą ir didelę net gana aukštų karininkų kaitą, sakoma „X“ platformoje paskelbtoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje.

Lenkijos premjeras griežtai įspėjo Ukrainos prezidentą, kad šis daugiau neišsakytų įžeidžiančių pastabų apie lenkus, rašo „SkyNews“. Teigiama, kad ši pastaba, skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pasirodė po to, kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bandė sumažinti įtampą tarp Lenkijos ir Ukrainos dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su artimu sąjungininku Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti papildomą pagalbą. Ketvirtadienį vakare Otavoje nusileidęs V. Zelenskis anksčiau šią savaitę kreipėsi į Jungtines Tautas, o Vašingtone susitiko su JAV kongresmenais ir prezidentu Joe Bidenu, pažadėjusiu, kad netrukus į Ukrainą bus atgabenti amerikiečių tankai. Kanadoje gyvena antra pagal dydį – apie 1,36 mln.

Per pastaruosius mėnesius ukrainiečių kariuomenės pajėgos tęsią kontrpuolimą. Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prakalbo apie tai, kokio masto nuostolius patyrė ne tik Rusija, bet ir Ukraina. Pasak jo, rusai turi daugiau žmogiškųjų išteklių, tad Ukrainos kariuomenė negali nuolat vykdyti tiesioginių kovų prieš okupantus. Interviu „Karo zona“ metu K. Budanovas patvirtino, kad rusų kariuomenės nuostoliai karo fronte didesni nei Ukrainos.

Šeštadienį 9 val. ryto Rusija koviniais tikslais dislokavo Juodojoje jūroje keturis laivus, įskaitant vieną sparnuotųjų raketų „Kalibr“ vežėją su aštuoniomis raketomis, feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Vienas priešo laivas buvo Azovo jūroje ir dar vienas Viduržemio jūroje.

Didžiausias Ukrainos proveržis vykstančiame kontrpuolime dar priešaky, CNN sakė generolas Oleksandras Tarnavskis, operatyvinės ir strateginės kariuomenės Taurijos grupės vadas, pranešė „Ukrinform“. „Oras gali būti rimta kliūtis žengiant į priekį, bet atsižvelgiant į tai, kaip judame pirmyn, daugiausia be transporto priemonių, nemanau, kad (oras) turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį prisiėmė atsakomybę už smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinei Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Pranešama, kad per šios atakos metu buvo smarkiai sužeisti aukšto rango rusų generolai. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad po suduoto smūgio rusų jūros laivyno būstinei, žuvo mažiausiai 9 asmenys, taip pat sužeista 16 žmonių, tarp kurių buvo ir aukšto rango Rusijos generolų.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pateikė išaiškinimą, pagal kurį į Europos Sąjungą (ES) negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai, išskyrus tranzito į ar iš Kaliningrado atvejus. Muitinės departamentas informuoja, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais, įvažiavę į Lietuvą iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos, turi išvykti iš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos teritorijos per 6 mėnesius nuo atvykimo dienos.