karinė invazija

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Latvijos vyriausybė suteikė Kyjivui 300 mln. eurų vertės karinės pagalbos, dar daugiau kaip 15,7 mln. eurų Ukrainai paaukojo Latvijos gyventojai, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.

Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros misija Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje bus sunkiausia, kokią yra tekę vykdyti šiai institucijai, pirmadienį perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba . „Ši misija bus sunkiausia per TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) istoriją, atsižvelgiant į Rusijos Federacijos ten vykdomus aktyvius  kovos veiksmus, taip pat labai įžūlias Rusijos pastangas legitimuoti savo buvimą ten“, – pe...

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Prahoje tarsis dėl bendros europinės Ukrainos karių apmokymo misijos. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę sakė, jog tai galėtų būti didelė misija, o mokymai vyktų netoli Ukrainos esančiose šalyse. Lietuva yra apmokiusi ukrainiečius karius naudotis jos perduota ginkluote, įskaitant prieštakines sistemas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį po susitikimo su šalies gynybos ir saugumo sektoriaus atstovais pareiškė, kad rusų kariai pajaus pasekmes už surengtas atakas prieš Ukrainą. „Visi klausimai, kuriuos svarstėme, yra svarbūs, bet nevieši, negaliu detalizuoti. Tačiau okupantai netolimoje ateityje pajaus pasekmes, o tai pademonstruos mūsų šalies gynėjai. Nė vienas teroristas neliks be atsakomybės už įvykdytas atakas prieš mūsų miestus.

Ukrainos kariuomenė sunaikino Rusijai priklausantį sunkvežimį, kuriame buvo prikrauta amunicijos, rašo „Ukrinform“. Ukrainos operatyvinė komanda „Pietūs“ taip pat pasidalijo atskiru vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip yra sunaikinamas sunkvežimis. „Vaizdo įrašas parodo, kaip mūsų šalies gynėjai, prieš išsiunčiant dovaną – mūsų raketą – laukė priešo, kol šie į sunkvežimį pakraus visą amuniciją“, – teigiama prieraše.

Sekmadienį paskelbta žinia apie tai, kad aukšto rango rusų pareigūno visureigis BMW X6 buvo padegtas. Teigiama, kad Maskvoje moteris su benzino bakeliu priėjo prie juodo BMW X6 visureigio, kuris priklauso aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos pareigūnui Jevgenijaui Sekretarevui, o vėliau jį padegė. Automobiliui ėmus liepsnoti, moteris – J. Sekretarevo kaimynė – pabėgo. Sulaikoma pareigūnų ji šaukė, kad „Azovas yra jėga“ ir tvirtino, kad yra nusiteikusi prieš karą Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pasmerkė Rusijos „cinišką obstrukcionizmą“, Maskvai po ilgų tarptautinių derybų Jungtinėse Tautose užblokavus bendros deklaracijos dėl branduolinių ginklų neplatinimo priėmimą. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Rusų okupantai pripažįsta, kad Ukrainos kariuomenė sugeba paleisti tikslius smūgius į numatytą taikinį. Dėl šios priežasties rusų kariai bėga miegoti automobiliuose, bijodami niekad daugiau nepabusti, rašo UNIAN, remdamasi vieno iš Luhansko regiono tinklaraštininkų teigimu. „Kiekvieną kartą, kai tu užmiegi, pradedi suprasti, kad tu vėliau gali ir nepabusti. Jie [Ukrainos kariai] niekad anksčiau taip nekovojo“, – kalbėjo dalis rusų karių, kurie buvo dislokuoti okupuotame Donbaso regione.

Rusijos kariuomenei nepavyko įgyvendinti karinių tikslų, užsibrėžtų šios vasaros pradžioje, sako karo ekspertas. UNIAN cituojamas karo ekspertas Aleksandras Kovalenko teigia, kad Rusijos kariuomenė nesugebėjo įgyvendinti savo karinių tikslų, užsibrėžtų vasaros pradžioje, be to, okupantai neturi jokių galimybių pradėti didelio masto puolimo, siekiant užgrobti prarastas teritorijas. „Mes galime sakyti, kad Rusijos okupantai neišpildė savo planų, kuriuos buvo numatę vasaros pradžioje.

Rusijos kariuomenė panaudojo didelio tikslumo „oras-žemė“ raketą Kh-59 tam, kad galiausiai sunaikintų viešąjį tualetą, esantį Chersono srities Novovoroncovkos pakraštyje, rašo „Ukrinform“. Šį pareiškimą išsakė operatyvinė vadovybė „Pietūs“. „Priešas iš naikintuvo Su-35 paleido didelio tikslumo „oras-žemė“ raketą Kh-59 tam, kad sunaikintų viešąjį tualetą Novovoroncovkos pakraštyje“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, leidžiantį Ukrainos pasą turintiems ir karinės invazijos laikotarpiu į Rusijos teritoriją atvykusiems asmenims čia gyventi ir dirbti neribotam laikui, rašo „SkyNews“. Iki šiol Ukrainos piliečiai Rusijoje galėjo gyventi be apribojimų daugiausiai 90 dienų. Tam, kad asmenys galėtų Rusijoje būti ilgiau arba dirbti, buvo būtina išsiimti atskirą leidimą.

Sekmadienį NEXTA skelbia, kad mirė vienas iš ryškių Rusijos propagandos veikėjų – Dmitrijus Litovkinas. Teigiama, kad rusų propagandistas D. Litovkinas staiga susirgo, o vėliau jam buvo sukelta dirbtinė koma.  Visgi vėliau paaiškėjo, kad propagandistas neišgyveno. Pastaraisiais metais D. Litovkinas intensyviai dirbo, skleisdamas propagandines naujienas visuomenei.

„Financial Times“ praneša, kad Europos Sąjunga ruošiasi sustabdyti kelioninių vizų supaprastintą išdavimo tvarką su Rusija. Teigiama, kad jeigu vieningas sprendimas dėl vizų išdavimo tvarkos, priimtas dar 2007 m., bus sustabdytas, rusams ne tik bus sudėtingiau, bet ir brangiau gauti Šengeno vizas.

Apie 46 tūkst. 750 rusų karių žuvo kare Ukrainoje, rašo „The Guardian“, remdamasi šalies užsienio reikalų ministro pranešimu „Twitter“ paskyroje. Priduriama, kad nuo karinės invazijos pradžios rusų pajėgos taip pat prarado 3 tūkst. 171 karines transporto priemones ir kuro talpyklas, taip pat 234 lėktuvus, 1 tūkst. 942 tankus. Šiuo metu Kremlius neįvardija, kiek tiksliai karių jau žuvo arba buvo suniokota karinės įrangos invazijos metu.

Rusija pripažino, kad žuvo vienas iš „Moskva“ kreiserio įgulos narių. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad kariniame jūrų laivyne tarnavęs Dmitrijus Čeremiskinas žuvo po Ukrainos kariuomenės suduotų smūgių kreiseriui „Moskva“.  Rusija iki šiol pranešė apie 5 kreiserio „Moskva“ įgulos narių mirtį.

Ukrainos policijos atstovai užfiksavo 122 rusų kariuomenės suduotus karinius smūgius Sumų regionui, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad okupantai atakas įvykdė šeštadienį, o jų metu žuvo mažiausiai 2 žmonės. Po suduotų smūgiu buvo subombarduoti privatūs namai, ūkiniai pastatai, mokyklas, parduotuvę ir vaikų darželį.

Rusijos kariuomenė prarado dešimtis tūkstančių savo karių, todėl nėra aišku, kokiu būdu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į kariuomenę sugebės įtraukti dar daugiau kariškių, rašo „SkyNews“, remdamasi Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos pranešimu. Dar visai neseniai Rusija pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino, kad bus didinamos ginkluotosios šalies pajėgos – į karinę tarnybą siekiama įtraukti beveik 140 tūkst. asmenų.

Ukrainos žvalgyba paviešino perimtą rusų kario pokalbį su savo draugu apie tai, kaip Kyjivas nuolat atakuoja jų pajėgas. „Liepą sudegė tankas. Mechanikas mirė. Jaunuolis tik sulaukė 25 metų. <...> Prakeikimas, [Ukrainos] artilerija mus dulkina kiekvieną dieną", – sakė rusų karys.

UNIAN skelbia, kad jau spalio mėnesį fronto linijoje galima tikėtis ryškių karinių permainų, mat būtent tada didelė dalis Ukrainos kovotojų po karinio pasirengimo Europoje, sugrįš į Ukrainą.  Teigiama, kad į karinę tarnybą sugrįš 10–15 tūkst. Ukrainos karių, kurie šiuo metu dalyvauja karinėse pratybose ir ten naudoja modernius ginklus.  Šią prognozę išsakė karo ekspertas Michailas Žirochovas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pagrasino Lenkijai, kad prieš šią Europos valstybę gali būti panaudotas branduolinis ginklas, jeigu to reikės, rašo NEXTA. „Jeigu Duda (Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda – red. past.) neturi smegenų, Lenkijos kariuomenė yra protinga, [kariai] supranta, kad neapgalvoti veiksmai, nukreipti prieš Baltarusiją, iš karto reiškia, kad bus panaudotas branduolinis ginklas", – sakė diktatorius.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad du ateinantys mėnesiai kare Ukrainoje bus itin sudėtingi, tačiau taip pat išreikšta viltis, kad Kyjivas sugebės atlaikyti okupantų puolimus, rašo „Ukrinfrom“. Be to, B. Johnsonas pastebėjo, kad sąskaitos už energetinius išteklius šiais metais bus gerokai didesnės, o dėl to kaltas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris griebėsi barbariškų veiksmų prieš Ukrainą. „Ateinantys mėnesiai bus sunkūs, labai sunkūs. Jis [V.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas pranešė, kad Rusijos Federacija ruošiasi mobilizuoti ir į karą Ukrainoje įtraukti 90 tūkst. rusų karių. Tiesa, abejojama, ar šį tikslą Kremliui iš tiesų pavyks įgyvendinti, kadangi jau dabar susiduriama su rimtomis problemomis.

Su Lenkijos bendrove pasiektas susitarimas dėl skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimo, šie dronai kamikadzės bus perkami Ukrainai, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška dėl to Varšuvoje sutarė su Lenkijos įmonės „WB Group“ atstovais. KAM tarpininkaus perkant šiuos dronus Ukrainai už Lietuvos piliečių surinktus pinigus.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ketvirtadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti puolimą Ukrainoje ir „neįsivaizduojamai siaubingą“ karo poveikį civiliams gyventojams. M. Bachelet, besiruošianti šio mėnesio pabaigoje pasitraukti iš pareigų, kalbėjo prasidėjus antrajam Rusijos karo prieš provakarietišką kaimynę pusmečiui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį įsakė šalies ginkluotosioms pajėgoms papildomai pritraukti į karo tarnybą 137 tūkst. piliečių, tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą. V. Putino pasirašytame įsake nenurodoma, kaip kariuomenė didins savo gretas – šaukdama naujus prievolininkus, pritraukdama daugiau kontraktininkų ar pasitelkdama abu variantus.

Turkijos pramonės ir verslo asociacija patvirtino gavusi JAV Iždo departamento laišką, kuriame įspėjama apie gresiančias sankcijas, jei ir toliau vykdys verslą su Rusija. Vašingtonas vis labiau nerimauja, kad Rusijos vyriausybė ir įmonės naudojasi Turkija, kad išvengtų Vakarų finansinių ir prekybos apribojimų, įvestų reaguojant į Kremliaus pajėgų invaziją į Ukrainą prieš šešis mėnesius.

Trečiadienį rusai apšaudė Dniepropetrovsko sritį, per smūgį žuvo 11 metų amžiaus vaikas. Trečiadienį Ukrainoje minima nepriklausomybės diena. Trečiadienį taip pat sueina lygiai pusė metų nuo žiauraus rusų karo prieš Ukrainą pradžios. Jau prieš rugpjūčio 24-ajai auštant buvo nerimaujama, kad Rusija šiandien gali surengti stiprių atakų. Jau pranešta apie sprogimus Chmelnyckio ir Žytomyro regionuose, tačiau trečiadienį rusai atakavo ir Dniepropetrovsko sritį.

Vokietija registravo beveik milijoną pabėgėlių iš Ukrainos nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, antradienį pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija. Iš viso į Vokietiją bent laikinai atvyko 967 546 nuo karo bėgantys žmonės, 36 proc. iš jų – vaikai, sakoma ministerijos pranešime. Maždaug 97 proc. jų yra Ukrainos piliečiai. Tarp suaugusiųjų trys iš keturių yra moterys, maždaug 8 proc. atvykėlių yra vyresni nei 64 metų.

Kyjivas antradienį apkaltino Maskvą organizuojant masinį neteisėtą ukrainiečių vaikų įvaikinimą, perkeliant juos iš okupuotų teritorijų į Rusiją. Kyjivas kaltina Maskvą ukrainiečių „deportavimu“ nuo karo pradžios, nes ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų būna priversti vykti į Rusiją, o ne į kitus Ukrainos regionus.

Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje Jungtinės Valstijos orientuojasi teikti saugumo pagalbą ilgesniu laikotarpiu ir planuoja paskelbti dar apytikriai 3 mlrd. dolerių (ir eurų) paramos paketą, iš kurio Kyjivo pajėgos būtų apginkluojamos ir apmokomos ne vienerius metus, pranešė amerikiečių pareigūnai. JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad šį paketą planuojama paskelbti trečiadienį, kai bus minima Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktis ir Ukrainos nepriklausomybės diena.

Praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje, daugelis rusų tebėra susiskaldę dėl šio konflikto – vieni sako, kad įsiveržti buvo „būtina“, kitiems invazija kelia „liūdesį“. Šią savaitę, artėjant šio karo pusės metų sukakčiai, Maskvoje ir jos apylinkėse dalis rusų reiškė palaikymą, anot Kremliaus, „specialiajai karinei operacijai“ provakarietiškoje kaimynėje, o kiti apgailestavo dėl šio karo sukeltų kančių.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, kad Rusija ruošiasi teisti Ukrainos karo belaisvius tokiomis sąlygomis, kurios gali prilyginti karo nusikaltimams. JT žmogaus teisių biuras pareiškė, kad susirūpinimą kelia vaizdai ir filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste filharmonijos salėje statomi metaliniai narvai, skirti karo belaisviams laikyti teismo proceso metu.

Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą baigtis nulems Europos ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį dalyvavęs nuotoliniame Krymo platformos viršūnių susitikime. „Turime visuomet prisiminti, kad Ukraina kovoja už visus mus. Šio karo pabaiga nulems Europos ateitį“, – teigė šalies vadovas. Anot jo, šalys turi ir toliau padėti Ukrainai tiek karine prasme, tiek remiant jos ekonomiką.

Vakarų šalių lyderiai antradienį perspėjo Rusiją neaneksuoti kitų Ukrainos teritorijų, pasklidus gandams, kad Rusija planuoja prisijungti kitas okupuotas teritorijas, neskaitant Krymo. Vadovai atsiuntė savo vaizdo kreipimusis į Krymo platformos konferencijos Kyjive dalyvius. Konferencijoje gyvai dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Krymo pusiasalį Rusija užgrobė ir neteisėtai aneksavo 2014 metais, surengusi neteisėtą referendumą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad Europos Sąjungos vieningas atsakas į jo pradėtą invaziją Ukrainoje pakriks, kai augančios kainos smogs europiečių vartotojų piniginėms, antradienį perspėjo Briuselio užsienio politikos vadovas.

Europos Sąjunga svarstys galimybę pradėti didelę Ukrainos pajėgų mokymo programą kaimyninėse šalyse, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Atitinkamas pasiūlymas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime Prahoje, J. Borrellis sakė per spaudos konferenciją Ispanijos šiauriniame Santandero mieste.  „Tikiuosi, kad jam bus pritarta“, – pridūrė jis. „Žinoma, kad tai būtų didelė misija.

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo beveik 9 000 Ukrainos karių, pirmadienį pranešė ukrainiečių kariuomenės vyriausiasis vadas. Generolas leitenantas Valerijus Zalužnas sakė per vieną televizijos forumą, kad Ukrainos vaikams reikalingas ypatingas dėmesys, nes „jų tėvai išvyko į frontą ir yra galbūt beveik 9 000 didvyrių, kurie žuvo“. Ukrainos pareigūnai labai retai pateikia kokios nors konkrečios informacijos apie kariuomenės nuostolius per jau beveik šešis mėnesius besitęsiantį karą.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vieno iš regioninių padalinių vadovas buvo rastas negyvas savo namuose, sekmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Oleksandras Nakonečno kūnas su šautinėmis žaizdomis vėlai šeštadienį buvo rastas savo žmonos bute Kropyvnyckio mieste, kai sutuoktinė išgirdo šaudant, sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame prokuratūros pranešime. Policija pradėjo tyrimą, bet kol kas jokių komentarų nepaskelbė.

Perimto rusų kario telefoninio pokalbio su artimaisiais metu paaiškėjo, kad didžioji dalis okupantų atsisako tęsti karinę invaziją Ukrainoje, rašo UNIAN. Rusų karys išreiškė viltį, kad Kremlius galiausiai bus priverstas sugrąžinti atgal savo karius į Rusijos Federacijos teritoriją. Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau dabar pasiduoda, mat ne tik palieka savo pozicijas mūšio lauke, bet ir atsisako kovoti.

Ukrainos žurnalistas Romanas Cymbaliukas teigia, kad Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų vadovybės atstovai yra priversti sumažinti karinių dalinių skaičių dėl vis mažėjančio karių skaičiaus, rašo UNIAN. Teigiama, kad didžioji dalis rusų kariškių palieka karinę tarnybą, daugiausiai dėl sveikatos problemų ar pasibaigus karinės tarnybos sutarčiai. Priduriama, kad karių skaičius, atsisakančių toliau tęsti karinę invaziją Ukrainoje, nuolat didėja.

UNIAN skelbia, kad grėsmė, jog iš Baltarusijos teritorijos gali būti paleistos raketos arba suduoti smūgiai iš oro, išlieka. Pranešama, kad netoli prie Ukrainos sienos rusų okupantai Baltarusijos teritorijoje dislokuojo oro gynybos sistemas. “„Voluinės ir Polesės kryptimis pastebėta, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos  Baltarusijos Respublikos teritorijoje dislokuoja oro gynybos sistemas“, – rašoma Ukrainos generalinio ginkluotųjų pajėgų štabo pranešime.

Albanijoje du kariai buvo sužeisti, kai mėgino neleisti dviem Rusijos ir vienam Ukrainos piliečiui patekti į karinę gamyklą, šeštadienį vakare pranešė šalies Gynybos ministerija. Kaip pranešama, vienas iš įtariamųjų užpuolė sargybinius, kai bandė fotografuoti įmonę Gramšio mieste Albanijos centrinėje dalyje, kurioje utilizuojama pasenusi ginkluotė, sakoma ministerijos pranešime.

Artėjant Ukrainos nepriklausomybės dienai šalis ruošiasi galimoms naujoms atakoms iš Rusijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau anksčiau perspėjo, kad Rusija rugpjūčio 24-ąją, per Ukrainos nepriklausomybės dieną, veikiausiai bandys įgyvendinti ką nors šlykštaus ir žiauraus. Todėl vyriausybinio Kyjivo kvartalo darbuotojams tą dieną patariama dirbti iš namų, mat raketos vėl gali atskrieti į sostinę. Charkive tai dienai nustatyta komendanto valanda, nekursuos traukiniai.

Pasaulinė aviacija ir toliau vienareikšmiškai tęsia sankcijų Rusijai vykdymą ir iš Rusijos oro linijų atimtus orlaivius paruošia ir pritaiko naujiems operatoriams, o vakar vienas iš lėktuvų buvo išbandomas. Bendradarbiavimas tarp orlaivių lizingo bendrovių ir lėktuvų priežiūros bei remonto organizacijų užtikrina greitą ir kokybišką orlaivių paruošimą naujiems valdytojams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis. V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“. Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

Estijoje ketvirtadienį įsigaliojo draudimas atvykti į šalį Rusijos piliečiams, kuriems Estija yra išdavusi Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais. Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas teigė, kad tokia priemonė yra būtina, nes Maskvos karas prieš Ukrainą kelia pavojų Europos vertybėms bei laisvėms.

Komo ežero pakrantėje didžiausias karas Europoje per pastaruosius 75 metus atrodo labai tolimas. Nerūpestingi, kosmopolitiški ir lengvai pinigus taškantys svečiai iš Rusijos būriuojasi baruose ir paplūdimiuose. Ten esama ir ukrainiečių, bet dauguma jų sunkiai dirba. Viena pabėgėlė, triūsusi mūsų viešbutyje, mėnesį praleido rūsyje, kol galiausiai pabėgo į Italiją. Ji sakė, kad džiaugiasi grynu oru ir galimybe vėlų vakarą vienai pareiti namo.

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.