karinė invazija

Rusijos propagandistas prabilo apie norą užpulti Lenkijos teritoriją. Kremliaus planui užimti Kyjivą per tris dienas žlugus ir karinei invazijai tęsiantis jau beveik metus, rusų propagandistas vienos televizinės laidos metu prabilo, kad Rusija neva galėtų „Lenkiją parklupdyti ant kelių per valandą“. Propagandisto teigimu, Kremlius turi tokių ginklų, kad neva „Lenkija būtų sugrąžinta į akmens amžių“. „Lenkija galėtų būti parklupdyta ant kelių per valandą, ji būtų sugąžinta į akmens a...

Ukraina skelbia naujausius duomenis apie patirtus Rusijos kariuomenės nuostolius karinės invazijos Ukrainoje metu. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą mūšio lauke buvo nukauta 590 rusų karių. Be to, šalies gynėjai sunaikino 7 priešo tankus (nuo karinės invazijos pradžios 3 310), 12 šarvuočių (6 545), 1 artilerijos sistemą (2 327) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad viena didžiausių rizikų Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą – tai galimybė laimėti diktatoriui Vladimirui Putinui. Kaip rašo „Ukrinform“, šį pareiškimą J. Stoltenbergas išsakė Miunchene vykstančios saugumo konferencijos metu.  „Nerizikingų variantų nėra. Tačiau didžiausia riziką iš visų – tai Putino pergalė“, – kalbėjo jis.

JAV valstybės atstovas įvardijo, kiek rusų karių jau galėjo žūti Ukrainoje. Kaip rašo UNIAN, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas Miuncheno saugumos konferencijos metu teigė, kad Rusija pradėtos karinės invazijos Ukrainoje metu neteko 200 tūkst. savo karių. Pasak jo, Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinkta taktika Kremlių skandina į gilesnę krizę. „Kryptis, kurią pasirinko Putinas, tai yra kryptis link strateginio pralaimėjimo“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Rusijoje ryškėjant nutylėtiems konfliktams tarp valdžios atstovų ir iki šiol laikytų ištikimiausių diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikų, vienas jų – Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas – užsiminė apie naujos karinės bendrovės įkūrimą. Svarbiausi įvykiai: 19:22 | Pietų Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo trys žmonės Pietiniame Ukrainos Chersono regione per Rusijos apšaudymą sekmadienį žuvo trys suaugę šeimos nariai, pranešė regiono pareigūnai.

Viename iš Rusijos miestų vaikams buvo vedamos šaudymo pamokos. Kaip rašo NEXTA, Permės mieste, Rusijoje, moksleiviai ir darželinukai buvo supažindinami, kaip reikia valdyti ginklą. Rašoma, kad už pamokų vedimą buvo atsakingi Afganistano ir Čečėnijos veteranų komiteto atstovai. Permės krašte moksleiviams ir darželinukams buvo vedamos šaudymo pamokos. Susitikimą surengė Afganistano ir Čečėnijos veteranų komitetas.

Rusijos kariuomenės vadovybė nustojo perduoti ginklus ir amuniciją karinei bendrovei „Wagner“, rašo „SkyNews“. Kaip teigia šaltiniai, pagrindinė priežastis, kodėl karinė parama Jevgenijaus Prigožino vadovaujamai „Wagner“ nėra perduodama – tai kilę nesutarimai su būtent šios karinės bendrovės vadovu. Tuo metu socialiniame tinkle paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip karinės bendrovės samdiniai, stovėdami prie negyvų žmonių kūnų, teigia kiekvieną dieną Ukrainoje prarandantys šimtus karių.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Vakarų valstybės nebuvo „pakankamai gerai pasiruošusios“ kariniu atžvilgiu, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak JK atstovo, Vakarų valstybių karinis pasirengimas, turimos atsargos buvo „prastokos“ visame Aljanse, rašo „SkyNews“. Šie B. Wallace'o teiginiai pasirodė iškart po Europos Komisijos primininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad Vakarų bloko lyderiai paspartins amunicijos gamybą.

Ukrainai prašant naikintuvų, grupė JAV politikų kreipėsi į šalies prezidentą Joe Bideną, kad šis sutiktų Kyjivui perduoti F-16 naikintuvus. UNIAN, cituodama „Politico“ straipsnį, teigė, kad naikintuvų perdavimas Ukrainai galėtų apsaugoti šios šalies oro erdvę. Reaguojant į Rusijos atnaujintą puolimą Ukrainos teritorijoje, taip pat planą suintensyvinti atakas, žengti šį žingsnį JAV yra itin svarbu.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pateikta informacija, skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė daugiau kaip 1 010 rusų okupantų. Teigiama, kad iš viso nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 142 270 rusų kariai. Be to, rusų kariuomenė prarado 5 tankus (3 303 nuo invazijos pradžios – red.

Ukrainoje pastebėta autobusų vilkstinė, kurią lydi „Wagner“ kovotojų visureigiai. Teigiama, kad autobusais gali būti atvežama dar daugiau užverbuotų kalinių, sutikusių dalyvauti kare Ukrainoje.

Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių. Teigiama, kad Rusijos karinės bendrovės „Wagner“, kuri priklauso Kremliaus ruporui Jevgenijui Prigožinui, kariai aktyviai dalyvavo mūšiuose šalia Bachmuto ir Soledaro miestų, esančių Donecko regione, rašo UNIAN. Pastebima, kad didžioji dalis žuvusių „Wagner“ karių – iš kalėjimo paleisti asmenys, sutikę dalyvauti kare Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Pasaulinės saugumo konferencijos metu pateikė savo komentarus, ar Baltarusija gali aktyviai įsitraukti į karinę invaziją Ukrainoje ir tokiu būdu padėti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kariuomenei, rašo UNIAN. Kaip teigė V. Zelenskis, panašu, kad Baltarusija nerodo noro įsitraukti į karą Ukrainoje, tad didelės rizikos, pasak V. Zelenskio, šiuo metu nėra. „Mes manome, kad šiandien tokios tikimybės nėra, nėra didelės rizikos.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Rusijos pasitelkiama „mėsmalės“ taktiką karo fronte Ukrainoje nesikeičia. Be to, JK atstovas, reaguodamas į sunaudojamos amunicijos skaičius, paragino ukrainiečius stengtis nusitaikyti į taikinius tiksliau.

Europos Sąjungos valstybės narės ieško būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai, penktadienį pranešė diplomatai, su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui kasdien sunaudojant tūkstančius sviedinių. Estija pateikė pasiūlymą, kad 27 šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių. Ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad planas yra panašus į bendrą ES pirkimo schemą, pandemijos metu taikytą COVID-19 vakcinoms.

Rusai Blagoveščensko mieste išreiškė paramą savo kariams, kurie tęsią karinę invaziją Ukrainoje. Kaip rašo „SkyNews“, nors tarptautiniu mastu Rusijos kariniai veiksmai buvo pasmerkti, o už tai Kremliui buvo skirtos sankcijos, kai kuriose šalies agresorės vietovėse rusai vis tiek išreiškia paramą karinei invazijai.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu Estijoje pareiškė, kad Rusija toliau į karo frontą Ukrainoje siunčia didelį skaičių karių, rašo „The Guardian“. Tačiau pastebima, kad diktatoriaus Vladimiro Putino siunčiami kariai į Ukrainą yra netinkamai aprūpinti karinėmis priemonėmis, be to, okupantai nėra tinkamai apmokyti.

Autoritariškas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį tikino, kad jo šalis, kur yra dislokuota Rusijos karių, prie Maskvos puolimo Ukrainoje prisidėtų tik užpulta ukrainiečių kariuomenės. Be to, diktatorius pagrasino Lietuvai bei Lenkijai.

UNIAN skelbia, kad po Rusijos surengtų atakų virtinės prieš Ukrainą Moldovoje pasienio pareigūnai aptiko sprogusios raketos nuolaužos. Moldovos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad tai jau 4 kartais, kai šalies teritorijoje atsiduria rusų raketų fragmentai. Rusija raketomis apšaudė taikinius Ukrainoje  Rusija ketvirtadienio naktį vėl apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis ir kitokiomis raketomis, smogdama taikiniams įvairiose šalies dalyse – nuo rytinių iki vakarinių.

„Politico“ skelbia, kad JAV baiminasi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino reakcijos, jeigu okupuotą Krymo pusiasalį pavyks atsikovoti Ukrainai. Ukrainos siekis išlaisvinti 2014 m. Rusijos okupuotą Krymo pusisalį gali reikšti „raudonąją liniją“ Vladimirui Putinui. Tikėtina, kad tokiu atveju Rusija galėtų imtis papildomų veiksmų ir dar labiau eskaluoti pradėto karo situaciją.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties atstovai pranešė apie į Ukrainą išlydėtus įstaigos darbuotojus, kurie į Lietuvą pargabens Ukrainoje per sprogimą sužeistą lietuvį. Kaip teigė medicinos atstovai, įstaigos darbuotojai buvo išlydėti ketvirtadienį paryčiais. „Šiandien paryčiais į kelionę išlydėjome mūsų įstaigos darbuotojus – skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistę V. Žalandauskaitę, paramedikus – GMP automobilio vairuotojus G. Branevičių ir G. Paukštį.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka teigė neva kviečiantis JAV prezidentą Joe Bideną atvykti į Minską. Kaip skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“, A. Lukašenka pakvietė J. Bideną į Minską susitikti kartu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Tiesa, A. Lukašenka pasitelkė propagandinį naratyvą ir teigė, kad susitikimo metu galėtų būti užmegztos tariamoms derybos, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje.  „Mes užtikrinsime visišką saugumą ir komfortą.

Norvegijos partijos ketvirtadienį parėmė 75 mlrd. kronų (6,8 mlrd. eurų) vertės, penkerių metų trukmės pagalbos paketą Ukrainai. Visos partijos Norvegijos parlamente, išskyrus nedidelę kraštutinių kairiųjų „Rodt“, pritarė centro kairiųjų vyriausybės vasario 6 dieną pristatytam planui. Pagal planą penkerius metus Ukrainai bus skiriama po 15 mlrd. kronų per metus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos kariuomenės leitenantą, kuris buvo pastebėtas ir diktatoriaus Vladimiro Putino naujametinės kalbos paviešintame vaizdo įraše.

Rusija ketvirtadienio naktį vėl apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis ir kitokiomis raketomis, smogdama taikiniams įvairiose šalies dalyse – nuo rytinių iki vakarinių. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per vieną šių smūgių žuvo 79 metų moteris, sužeisti mažiausiai septyni žmonės. Rusų pajėgos per dvi valandas panaudojo 36 įvairias raketas, pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas. Pasak jo, ukrainiečių oro gynyba numušė 16 raketų.

Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai kare peržengė naują „raudonąją ribą“. UNIAN rašo, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 690 rusų okupantus. Iš viso skaičiuojama, kad Rusijos pradėtame kare nuo pat invazijos pradžios iš viso jau žuvo 140 460 rusų karių. Per pastarąją parą okupantai neteko 6 tankų (iš viso 3296 – red. past.

Rusija ketvirtadienio naktį atakavo Ukrainą dronais ir raketomis, apšaudyta virtinė regionų, įskaitant vakarinę Lvivo sritį. Kaip pranešė Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas, rusų raketos krito Ukrainos šiaurėje, vakaruose, taip pat pietrytinėje Dnipropetrovsko ir centrinėje Kirovohrado srityse. „Eilinė rusų raketinė ataka. Naktį leido dronus ir raketas. Deja, yra pataikymų Ukrainos šiaurėje, vakaruose, taip pat Dnipropetrovsko ir Kirovohrado srityse. Rusai kiek pakeitė taktiką.

Kremliaus pirminiam planui neišdegus, Ukrainos išdavikas Viktoras Medvedčukas Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pasiūlė planą, skelbia Ukrainos atstovas.

Kol rusai Ukrainoje deda galvas už Putiną, propagandistas Solovjovas ragina kuo daugiau jaunuolių atlikti pareigą tėvynei. Tačiau paaiškėjo, kad pats savo sūnaus į frontą siųsti nežada, mat jis turi kontraktą su modelių agentūra Londone. Savo ruožtu okupantai tęsia terorą – į Charkivą paleido 12 raketų – ir visas į civilinę infrastruktūrą. „O tai mūsų technika sutriuškinta.“ Štai taip šalia Vuhledaro į visiškai sunaikintą rusų techniką reaguoja okupantas.

Ukrainos atstovai tikina, kad Rusijos karinė vadovybė neturi pakankamai išteklių, kad būtų įvykdytas didelio masto puolimas. Svarbiausi įvykiai: 19:34 | Rusų pajėgoms tęsiant Ukrainos apšaudymą žuvo ir buvo sužeisti keli žmonės usijos pajėgos savaitgalį vėl apšaudė kelis Ukrainos miestus, o ukrainiečių pareigūnai teigė, kad Maskvai sunkiai sekasi pradėti numanomą plataus masto puolimą šalies rytuose.

Šią savaitę Ukrainoje buvo sužeistas Tarptautiniame užsieniečių legione tarnaujantis lietuvis. Teigiama, kad vyras patyrė rimtus sužalojimus, tačiau jo būklė yra stabili. Netrukus jį planuojama pargabenti į Lietuvą. Artimieji yra informuoti, pranešė 15min.lt Teigiama, kad lietuvis sužalojimus patyrė per sprogimą šios savaitės pabaigoje. Jam konstatuoti skeveldriniai sužalojimai ir kojų lūžiai. Vyras buvo pervežtas iš karo lauko į regiono ligoninę. Čia jo būklė stabilizuota.

„Reuters“ naujienų agentūra skelbia, kad Slovakija gali pradėti derybas dėl turimų MiG-29 naikintuvų perdavimo Ukrainai po to, kai Kyjivas oficialiai paprašė šios karinės pagalbos, sakė šalies ministras primininkas Eduardas Hegeris.  Šiuo metu Vakarų valstybės, nors ir apginkluoja Ukrainą, tačiau atsisako perduoti naikintuvus ar ilgojo nuotolio raketas, galinčias smogti gilyn į Rusijos teritoriją.

Du Rusijos bombonešiai šeštadienio naktį atakavo legendinę, ukrainiečių pasipriešinimo prieš rusų okupantus simboliu tapusią, Gyvačių salą. UNIAN skelbia, kad rusų lėktuvai Su-24M į Gyvačių salos teritoriją iš viso paleido 4 bombas. Operacinės vadovybės „Pietūs“ teigimu, Rusija, surengdama atakas, tokiu būdu bandė sukelti paniką tarp pasienio teritorijų su Moldova, taip pat nepripažintos Padniestrės gyventojų. Visgi surengtų antskrydžių metu niekas nenukentėjo.

Ukraina skelbia per pastarąją parą nukovusi daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių, rašo „UNIAN“. Skaičiuojama, kad nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš viso nukovė 136 880 rusų karių, o vien per pastarąją parą – 1 140 okupantų. Be to, Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko per pastarąją parą sunaikinti 9 rusų tankus (3 267 nuo karinės invazijos pardžios – red. past.

JAV gynybos pareigūnai skelbia, kad pusė pagrindinių Rusijos turimų tankų buvo sunaikinti karinės invazijos metu, rašo „The Guardian“. Tiesa, JAV gynybos sekretoriaus padejėja Celeste Wallender nepateikė tikslaus skaičiaus, kiek iš viso tankų Rusijos kariuomenė prarado nuo karinės invazijos pradžios vasario 24 d. Teigiama, kad kai kuriuos rusų tankus perėmė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o kiti buvo sunaikinti diktatoriaus Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje metu.

Ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų vadovas Valerijus Zalužnas penktadienį prnešė, kad dvi Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ penktadienį kirto Ukrainos sieną su Moldova. Kaip teigta, vėliau šios raketos kirto Rumunijos oro erdvę ir vėl įskrido į Ukrainos oro erdvę trijų šalių sienų susikirtimo vietoje.

Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas skelbia, kad jo vadovaujami kariai kai kuriose fronto vietose sugebėjo atsikovoti prarastas pozicijas. Svarbiausi šeštadienio įvykiai: 18:10 | Ukrainiečiai atsikovojo prarastas pozicijas Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas tvirtina, kad gynybos pajėgos kai kuriuose fronto sektoriuose atkūrė anksčiau prarastas pozicijas ir įsitvirtino.

Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje iš švietimo įstaigų paima knygas ir jas galiausiai sudegina, rašo „SkyNews“. Kaip skelbia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras, rusų kariai rytinėje Luhansko srityje iš bibliotekų ir mokyklų išveža ten esančias knygas, o galiausiai jas sudegina vietinėse katilinėse. Priduriama, kad dažniausiai sudeginamos knygos – ukrainietiška literatūra.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkų nenoras atsiųsti jo karo draskomai šaliai naikintuvų kainuos „daugiau gyvybių“. „Esu įsitikinęs, kad laimėsime šį karą, esu įsitikinęs, kad išlaisvinsime visas okupuotas teritorijas“, – žurnalistams Kyjive sakė O. Reznikovas. Tačiau be Vakarų naikintuvų pristatymo „tai mums kainuos daugiau gyvybių“. „Turime tai sustabdyti dabar“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą ne kartą kalbėjosi su šalies agresorės prezidentu Vladimiru Putinu, interviu laikraščiui „Bild“ pareiškė, kad per šiuos dvišalius pokalbius Kremliaus šeimininkas niekada negrasino nei asmeniškai jam, nei Vokietijai. „Ne, Putinas negrasino nei man, nei Vokietijai“, – sakė kancleris, komentuodamas pranešimus apie Rusijos prezidento grasinimus buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui.

Šeštadienį Rusija surengė atakas skirtinguose Ukrainos regionuose, rašo „The Kyiv Independent“. Pranešama, kad iš viso Rusija surengė 7 iš 25 Ukrainos regionų, o atakos šeštadienį buvo įvykdytos Dniepropetrovske, Donecke, Luhanske, Charkive, Chersone, Mykolajive ir Zaporižės srityse. Priduriama, kad rusų okupantai puolimams įvykdyti naudojo savo artilerija, taip pat paleido raketas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kitą savaitę gali būti atleistas iš užimamų pareigų, pranešė Ukrainos naujienų kanalas „Ukrainska Pravda“. Teigiama, kad šią informaciją žurnalistams atskleidė šalies vyriausybės ir kariuomenės šaltiniai. Manoma, kad O. Reznikovo postui užimti jau yra ir kitas asmuo – tai Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas.

Buvęs Izraelio ministras pirmininkas, kuris tam tikrą laikotarpį bendravo su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, siekiant išspręsti karinės eskalacijos problematiką, teigė, kad pirmosiomis karo savaitėmis jis tąkart gavo V. Putino pažadą nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Sekmadienį turi įsigalioti naujos sankcijos Rusijai – embargas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams. Dar gruodį Europos Sąjunga  įvedė embargą Rusijos neperdirbtai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Ukrainiečių pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per apsikeitimą belaisviais buvo atgauti dviejų britų, 28 metų Chriso Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw, palaikai. Šie britai savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione, ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys. Palaikai atgauti per apsikeitimą, kai Rusija paleido 116 belaisvių ukrainiečių, o Ukraina – 63 belaisvius rusus.

Ukrainos generalinio štabo atstovai skelbia, kad Rusijos kariuomenė Donbaso regione susiduria su medicinos paslaugų teikimo problemomis. UNIAN rašo, kad į Svitlodarską atvyko medicinos personlas iš Jakutijos, tačiau laikinai okupuotoje Horlivkoje visos medicinos įstaigos yra perpildytos sužeistų rusų karių. Teigiama, kad Horlivkoje rusų okupantai naudoja vaikų darželius, mokyklas ar tiesiog sandėliavimo patalpas ir ten įrengia laikinas ligonines.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka, kad Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami atakuojant Rusijos teritoriją, sekmadienį paskelbtame interviu sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šiuo klausimu yra konsensusas“, – sakė kancleris savaitraščiui „Bild am Sonntag“. Ukrainos sąjungininkės Vakaruose pažadėjo apginkluoti su Rusijos invazija kovojančią šalį tikslaus nutaikymo raketomis, raketų sistemomis ir tankais.

Iranas ir Rusija svarsto Rusijoje pradėti statyti gamyklą, kurioje galėtų būti gaminami kariniai dronai, praneša „The Wall Street Journal“. Svarbiausi įvykiai: 20:53 | Rusijoje gali būti pradėti gaminti iranietiški dronai Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“ publikacija, jeigu gamykla būtų pastatyta, tokiu atveju Iranas galėtų tiekti daugiau kaip 6 tūkst. dronų.