karantinas

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99 metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3363 žmonės.

Vyriausybė dar labiau švelnina karantiną. Nuo kitos savaitės į klases galės grįžti dalis pradinukų, kultūros įstaigos vėl lauks lankytojų, galės atsidaryti ir didžiausios ne maisto prekių parduotuvės. Premjerė Ingrida Šimonytė prašo parduotuvių darbuotojų prieš einant į į darbą pasitikrinti, atlikti kornaviruso testą ir įsitikinti, ar neserga COVID-19. Šiaulių Sandoros progimnazijoje šiuo metu pamokos vyksta nuotoliniu būdu.

Trečiadienį įsigaliojo tvarka, kai atvykstant į Lietuvą, be kai kurių išimčių, būtina iš anksto turėti neigiamą COVID-19 tyrimo testą. Visgi išimtis taikoma atvykstantiems nuosavu automobiliu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paaiškino, kodėl būtent oro ir jūrų kelias reikalauja didesnės kontrolės. Ministro aiškinimu, šis sprendimas priimtas vertinant plintančių viruso mutacijų riziką ir žmonių kiekį transporto priemonėse.

Jei epidemiologinė situacija Lietuvoje neblogės, platesnis karantino švelninimas yra artimiausių kelių savaičių klausimas, patikino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ekspertai netrukus diskutuos dėl prekybos centrų atvėrimo. „Dėl prekybos centrų buvo sutarta, kad diskusija tęsis šią savaitę ir kitos savaitės pradžioje.

Seime kelią skinasi valstiečių projektas, kuriuo siūloma labiau remti nuo krizės nukentėjusius gyventojus, kurie grįžta dirbti darbdaviams atšaukus jų prastovas. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad šiems pakeitimams biudžete nėra numatyta lėšų. Seime trečiadienį po pateikimo pritarta valstiečių siūlymui dėl paramos darbuotojams. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė paprašė Vyriausybės išvados.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Vyriausybė nuo kito pirmadienio leis veikti didelėms ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko. Taip pat leidžiamas kultūros įstaigų lankymas. Vyriausybė nuo kovo 15 dienos leido veikti ne tik mažoms, bet ir didesnėms nei 300 kv. metrų ploto ne maisto prekių parduotuvėms, kurios turi tiesioginį įėjimą iš lauko klientams arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės ar paviljono klientai.  „Siūlome atsisakyti nustatyto 300 kv.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra perspėjo, kad valstybė ruošiasi trečiajai koronaviruso bangai, todėl, siekiant suvaldyti viruso plitimą, gali prireikti griežtesnių apribojimų. Jau tris savaites iš eilės naujų COVID-19 susirgimų skaičius Švedijoje per savaitę padidėja 10 proc. Sparčiai auga ir šalies ligoninių intensyvios terapijos skyrių patiriamas krūvis. Buvo paskelbta apie naujus ribojimus, kurie turėtų padėti suvaldyti trečiąją bangą.

Vyriausybė pritarė, kad dalį darbuotojų valstybės lėšomis būtų galima privalomai tikrinti dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu. Galutinį sprendimą ypatingos skubos tvarka artimiausiu metu priims Seimas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Koronaviruso situacija Lietuvoje po truputį gerėja. Tai sudaro sąlygas po truputį atverti mokyklų duris. Prieš keletą savaičių Vilniuje veiklą atnaujino pirmoji mokykla, o jau ketvirtadienį darbus pradės dar trys. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo, kad ketvirtadienį kontaktinę veiklą pradėsiančiose mokyklose bus atliekami koronaviruso tyrimai kaupinio principu.

Praktinių vairavimo pamokų atnaujinimą laikau antra klaida atlaisvinant karantiną. Nors ir ne tokia pavojinga klaida kaip grožio paslaugų atnaujinimas. Klaida, žinoma, dar nereiškia, kad būtinai bus didelės pasekmės, gal Dievas apsaugos.  Atsižvelgiant į orinio (aerozolinio) plitimo, kaip pagrindinio, o gal ir vienintelio – juk nieko nebestebina, kad niekas nebekalba apie perdavimą nuo paviršių? Gal tas pats nutiks ir su lašeliniu? – viruso plitimo hipotezę.

Estija nuo ketvirtadienio įveda griežtą karantiną dėl šalį užgriuvusios koronaviruso bangos. Nerimą valdžiai kelia išsikerojusi britiška COVID-19 atmaina, kuri dabar sudaro net 98 proc. naujų atvejų. Estijoje, lyginant paskutinės savaitės sergamumą su Lietuva, nustatoma apie 7 kartus daugiau naujų atvejų. Tuo metu Lietuvoje karantinas vis labiau švelninamas.

Jau aišku, dėl kokių karantino pakeitimų trečiadienį apsispręs ministrų kabinetas. Vyriausybė ketina leisti veikti didelėms parduotuvėms, turinčioms atskirus įėjimus. Taip pat ketinama leisti veikti daliai pradinio ugdymo įstaigų. Kaip rašoma Vyriausybė nutarime, nuo kovo 15 dienos būtų leidžiama veikti ne tik mažoms, bet ir didesnėms nei 300 kv.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečiadienį Vyriausybė priims karantino atlaisvinimus. Vyriausybės vadovės teigimu, daugiau atlaisvinimų gali laukti kitą savaitę, kai Vyriausybė spręs ką daryti su judėjimo ribojimu ir ar atlaisvinti daugiau ribojimų savivaldybėse, kuriose sergamumo skaičiai maži bei didelės testavimo apimtys. „Bus priimti tie sprendimai, kurie buvo pristatyti ekspertų tarybos pirmadienį dėl prekybos“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį ministrų kabinetas gali spręsti du su karantino švelninimu susijusius klausimus. Vienas leistų neberiboti gyventojų judėjimo daugumoje Lietuvos savivaldybių, antrasis leistų veikti didelėms parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija ministrų kabinetui siūlo atlaisvinti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose.

Sveikatos ekspertai siūlo Vyriausybei švelninti karantiną ir atidaryti net ir didžiąsias ne maisto prekių parduotuves, jei šios turi atskirą įėjimą iš lauko. Į parduotuves ekspertai siūlo neįleisti su medžiaginėmis kaukėmis ar skydeliais – žmonės galėtų įeiti tik su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais. Sostinėje įsikūrusi sporto prekių parduotuvė jau ruošiasi atidarymui. Žiemos rūbų, avalynės kolekcijas keičia vasaros prekės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė sąrašą mokyklų, kurios pageidauja atnaujinti pradinukų ugdymą gyvai. ŠMSM duomenimis, tokį pageidavimą išreiškė 59 ugdymo įstaigos. Praėjusį penktadienį savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio. „Iki šiandien gavome atsakymus, kad 25 savivaldybės ir 59 mokyklos norėtų prisijungti prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio“, – antradienį teigė ministerijos atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalbant apie karantino ir verslo ribojimo atlaisvinimus ragina atsakingai įvertinti esamą situaciją ir prioritetą teikti žmonių sveikatai.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Po pirmųjų karantino atlaisvinimų išvengus reikšmingo naujų koronaviruso atvejų šuolio ekspertai siūlo atverti visas parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko. Taip pat numatyti, kad būtų laikomasi būtinųjų prevencijos priemonių ir į jas patekti būtų galima tik dėvint medicininę kaukę arba respiratorių. Diskusijai prasidėjus dar praėjusią savaitę ekspertai pritarė teikti pasiūlymus dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios prekiauja nebūtinosiomis prekėmis didesnėse nei 300 kv.

Sergamumo COVID-19 kreivė po tam tikro sąstingio vėl pajudėjo žemyn, džiugia naujiena dalinasi duomenų analitikai. Nors tai, jų teigimu, teikia optimizmo ir skatina judėti pirmyn su naujais atlaisvinimais, kita vertus, niekur nedingo nerimas dėl mutacijų plitimo. Anot Patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės nario, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, jau ketvirta diena stebimas 20 proc. naujų atvejų kritimas.

Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, galiosiantis mažiausiai mėnesį, pirmadienį pranešė ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Kaip rodo naujausi duomenys, britiškoji viruso atmaina randama net 98 proc. išanalizuotų ėminių. Kiek mums žinoma, šis variantas plinta pusantro karto sparčiau ir yra ypač užkrečiamas, – visuomeninei televizijai sakė premjerė.

Nepaisant lėtų skiepijimo apsukų, karantino suvaržymai Vokietijoje lengvinami. Į mokyklas mokiniai grįžta ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Italija skelbia, apie naują susirgimų protrūkį – šalis jau netrukus gali skelbti trečią visuotinį karantiną. Paryžiaus rotušė – vienas iš 20-ties šiomis dienomis duris atvėrusių naujų vakcinavimo centrų. Nuo pat ryto driekiasi pasiskiepyti nuo koronaviruso skubančių senjorų eilės.

Vyriausybė ruošiasi toliau švelninti karantiną. Kitą savaitę daugumos Lietuvos savivaldybių gyventojams planuojama leisti keliauti nevaržomai, be rimto pagrindo kirsti savo rajono ribas. Tiesa, regionuose, kur sergamumas aukščiausias, šis atlaisvinimas neįsigalios. Juodose savivaldybėse, jei sergamumo rodikliai nepagerės, keliauti tarp regionų draudžianti taisyklė galios toliau.  Dar praėjusių metų pabaigoje įvestas ribojimas kelionėms tarp savivaldybių galioja ir šiandien.

Pranešta apie dar dvi jaunų žmonių mirtis nuo COVID-19 Lietuvoje. Tiesa, duomenis apie tai Lietuvos statistikos departamentas (LSD) dar šeštadienį pateikė jau atgaline data, o vienas asmenų mirė jau prieš 2 mėnesius. Abu asmenys rasti mirę namuose. Kaip paaiškėjo, vienas mirusysis priklausė 20–29 m. amžiaus grupei. Tai buvo 28 m. asmuo, miręs dar sausio 5 d. Kaip nurodė LSD specialistė Birutė Stolytė, asmuo mirė namuose pietryčių Lietuvoje.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė Klaipėdos „Kangoo Jumps“ vaizdo įrašas, kuriame sveikinamos moterys kovo 8-osios proga. O tai padaryti nuspręsta neeiliniu būdu, kuris atkreipė ir Klaipėdos vairuotojų dėmesį.  Portalo tv3.lt redakcijai atsiųstame laiške vaizdo įrašo autoriai rašė: „Klaipėdos Kangoo Jumps instruktoriai siekia atkreipti dėmesį į iki šiol įvestus šokių ir sporto veiklų apribojimus, kai nuo 2020 m. lapkričio 7 d. uždaryti sveikatingumo centrai.

Jau nuo šio trečiadienio, kovo 10 d., bus atnaujinti praktiniai vairavimo egzaminai, tad „Regitra“ atkreipia būsimų vairuotojų dėmesį ir primena, kokių saugumo priemonių būtina imtis atvykstant į egzaminą. Viena esminių – pasirūpinti  respiratoriumi.

Vidaus reikalų ministerija siūlo nuo kovo vidurio riboti judėjimą tik „juodosiose“ savivaldybėse, tačiau  nėra aišku, ar jų viena, ar aštuonios. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įvardija, kad „juodosiomis“ savivaldybėmis bus laikomos tos, kur sergamumas viršys 500 Covid-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Tokia savivaldybė tik viena. Pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija aptarė galimą gyventojų judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimą.

Lietuvoje tęsiantis karantinui, nors jo ribojimai ir švelninami, dalis visuomenės jaučia nepasitenkinimą ir vis mažiau laikosi reikalavimų – bent tokią tendenciją rodo apklausos. Didžioji dalis apklaustų žmonių supranta karantino svarbą, tačiau daugumos nuomone, jis tęsiasi per ilgai. Dar blogiau, kad vis daugiau nuo karantino pavargusių žmonių pamiršta apie koronaviruso grėsmę.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad gyventojų judėjimas tarp savivaldybių turėtų būti atlaisvinamas nuo kovo 16 dienos. Siūloma, kad pirmiausiai judėjimo ribojimas būtų naikinamas visoms savivaldybėms, išskyrus ten, kur sergamumas Covid-19 yra didelis. Pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija aptarė galimą gyventojų judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimą. Galutinį sprendimą trečiadienį priims Vyriausybė.

Vyriausybė pirmadienio posėdyje susiginčijo dėl įstatymo pataisų, kurios būtų leidusios privalomai dėl Covid-19 tirti dalį darbuotojų valstybės lėšomis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareikalavo paaiškinti, ką reikštų priverstinis darbuotojų testavimas. Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis nesutiko su įstatymo formuluote. „Paaiškinkite, ką jūs turite omenyje, sakydami žodį „priverstinis“. Nes tai yra be žmogaus sutikimo. Tai čia yra.

Vienam Lietuvos darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ pirmaisiais metų mėnesiais pastebimai išaugo į vidaus ir eksporto rinkas orientuotuose statybos ir pramonės sektoriuose.

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Jei koronaviruso testų apimtys mažėja, tai antikūnų tyrimai auga milžiniškais tempais, lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas. Vieni po skiepų, kiti iš smalsumo, bet visi nori sužinoti, ar turi imunitetą klastingajam koronavirusui. Tačiau medikai sako, net ir aptikus teigiamų antikūnų, imuniteto stiprumo nusakyti neįmanoma, tad būtina saugotis. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 747 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 50 771 asmenys.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 390 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 240,5 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 188 tūkst. 191 žmogus, deklaruoti – 143 tūkst. 942 pasveikę asmenys.

Taip jau atsitiko, kad visi gyvename vienoje bendroje erdvėje, kurioje neįmanoma pakeisti vieno reiškinio, nepakeičiant visų kitų. Draudimai dirbti, keliauti, bendrauti keičia ne tik infekcijos plitimo sąlygas, bet ir visas kitas sritis, kurios savo ruožtu taip pat keičia ne tik pajamas, aplinkos naudojimą, bet ir gyventojų sveikatą. Tie pokyčiai, panašu, yra žymiai didesni nei kas nors įsivaizdavo epidemijos pradžioje.  Jau metus šalis griežčiau ar švelniau kovoja su COVID-19 infekcija.

Kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į sostinėje šeštadienį vykusį kultūros sektoriaus atstovų protestą, sako, kad menininkų nepasitenkinimas dėl uždarytų kultūrinių erdvių yra suprantamas. Ministras tvirtina, kad kitą savaitę bus aptarti sprendimai dėl saugios muziejų ir galerijų veiklos.

Nors karantinas vis dar yra sukaustęs nemažai gyvenimo sričių, kaunietė Kristina Pilybienė (48) juo pernelyg nesiskundžia. Naminius tortus gaminanti ir net išrankiausiems valgytojams įtinkanti moteris ir dabar neturi kada atsikvėpti, mat užsakymų jai nestinga. „Lietuviai ir dabar švenčia, tik tiek, kad sumažėjo tortų svoriai ir kiekiai, bet juos ir toliau užsisako. Gimtadienis yra gimtadienis ir karantinas darbų nesustabdė.

Nuo šeštadienio įsigalioja ne vienas karantino laisvinimas. Nuo šiol bus galima susitikti dviem namų ūkiams, lankytis renginiuose neišlipant iš automobilio, o nuo kovo 10 – ir laikyti vairavimo egzaminus. Nuo kovo 6 dienos atvirose erdvėse galima bendrauti dviem namų ūkiams arba ne daugiau nei 5 asmenų grupėms. Taip pat toks pats žmonių skaičius galės organizuoti šventes.

Karantino suvaržymai Lietuvoje ilgam laikui buvo sustingdę dalies verslų veiklą. Paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys ne kartą savo pasitenkinimą liejo ne tik socialiniuose tinkluose, tačiau ir gyvuose protestuose. Galiausiai jų pastabos ir prašymai išklausyti – Vyriausybė priėmė karantino atlaisvinimus, kurie sudarė sąlygas dirbti verslams, turintiems atskirus įėjimus iš lauko į patalpas. Ribojimai, net ir atvėrus kelią verslams, išliko.

​Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė visas reikalingas lėšas – 17,8 mln. eurų. Tai – 0,5 mln. eurų daugiau nei gruodį. Paskutinė sausio atlyginimams reikalinga suma – 5,1 mln. eurų gydymo įstaigas pasiekė šiomis dienomis.

Ar besitęsiantis karantinas toliau augins bedarbių gretas? Kodėl praėjusiais metais stebėjome atlyginimų augimą? Ar galime sulaukti naujo kainų šuolio? Apie tai kalbėsimės penktadienio aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su „SME Finance“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nenoriai kalba, kokie ribojimai bus taikomi Velykų savaitgalį, tačiau užsimena, kad priemonės gali būti kitos nei taikytos per Kalėdas. Ministras tikina, kad būtina padidinti testavimo apimtis bei svarstoma, kad kai kurių profesijų atstovai gali būti testuojami privalomai.

Karantino metu gyventojai įspėjami laikytis saugaus atstumo vieni nuo kitų, tačiau, panašu, kad viešajame transporte šie nurodymai negirdimi. Sostinėje užfiksuota, kaip troleibusai perpildyti, o keleiviai praktiškai kvėpuoja vieni kitiems į veidus. Apie tai prakalbo ir vilnietis Marius, kuris užfiksavo žmonių grūstis troleibuse. Jis neslepia apmaudo – viešojo transporto reisų skaičius vos per kelis mėnesius drastiškai sumažėjo, o keleivių – ne.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 434 COVID-19 atvejai ir 5 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 247,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 201 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 7 tūkst. 110 asmenys. Pasveikusiųjų – 187 tūkst.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Vyriausybė trečiadienį papildė karantino atlaisvinimų sąrašą – atsirado galimybė bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke. Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės patarėja užsimena, ar per šv. Velykas ribojimai išliks, taip pat nurodė, kada galime tikėtis dar daugiau atlaisvinimų. Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ I. Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė, paklausta, kokia šiuo metu yra pandeminė situacija Lietuvoje, teigė, kad stabilumas kol kas išlikęs.