justina bagdanavičiūtė

Ar jums pažįstama situacija, kai banko sąskaitos likutis pasibaigus mėnesiui yra mažesnis nei tikėjotės, o taupymui skirta sąskaita – visada tuščia? Visgi jei šiuo metu jūsų finansinė sveikata nelabai džiugina, į iššūkius galima pažiūrėti kaip į galimybę išsiugdyti naujus taupymo įpročius, rašoma pranešime spaudai. Šią savaitę minima Pasaulinė pinigų savaitė yra geras metas atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiant efektyvesnio finansų valdymo.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Vis daugiau moksleivių ir studentų per vasaros atostogas nusprendžia padirbėti. Specialistai pastebi, kad vis dažniau darbo ieško nepilnamečiai moksleiviai. Jiems įsidarbinti sunkiausia, mat darbdaviams keliami papildomi reikalavimai. Panevėžio savivaldybė jau antrus metus įdarbinti jaunus žmones darbdavius skatina pinigais. Penkiolikmečiui Aivarui – pirmoji darbo diena. Būsimas dešimtokas padeda pakuoti šaltyje džiovintas uogas.

Finansai turi vieną įdomią ypatybę – jie gali būti ta tema, kuria poroje vengiama kalbėti, ir tuo pačiu metu dažna ginčus sukeliančia priežastimi. Priimtinas finansų valdymo būdas ir gebėjimas apie tai kalbėtis be įtampos abiem poroje gyvenantiems žmonėms gali būti svarbi darnių santykių sudėtinė dalis, rašoma pranešime spaudai.

Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius dalykus tvarumas reiškia kasdieniame gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.  Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.

Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Atžalas auginantys gyventojai pripažįsta, kad mėnesiui tokios sumos vaikui išlaikyti tikrai nepakanka, tad tenka rinktis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai.  Visų pirma, reiktų atsispirti nuo bendrų šeimos pajamų. Jei lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį stinga, tuomet išmoka yra puiki parama įsigyti to, ko gali prireikti vaikams.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių.