jurijus prodanas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo Ukrainą, nelinkusią priimti Maskvos siūlomą sumažintą dujų kainą, ir apkaltino Kijevą, kad šis savo reikalavimais dar labiau sumažinti kainą varo derybas į „aklavietę“. „Jeigu mūsų pasiūlymai bus atmesti, vadinasi, mes pereisime į visiškai kitą stadiją; tai ne mūsų pasirinkimas. Mes šito nenorim“, - pareiškė V.Putinas susitikime su vyriausybės nariais.

  Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas trečiadienį nurodė, kad Kijevas nepriima Maskvos pasiūlymo taikyti 100 JAV dolerių nuolaidą Rusijos tiekiamoms dujoms ir reikalauja, kad dujos būtų parduodamos rinkos kaina, kuri būtų tiesiogiai nurodyta kontrakte. „Liekame tose pačiose pozicijose, kuriose buvome: perrašome kontraktą ir nustatome dujoms rinkos kainą, – pareiškė A.Jaceniukas pradėdamas vyriausybės posėdį. – Dukart ant to paties grėblio nelipame.

Europai iškilo grėsmė artimiausiu laiku pristigti energetikos išteklių, kai Maskva ketvirtadienį nurodė krizės prislėgtai Ukrainai iš anksto apmokėti už visas iš Rusijos importuojamas dujas, nes Kijevas yra įsiskolinęs milijardus dolerių. Šis žingsnis, apie kurį jau seniai buvo perspėjama, kelia pavojų apsirūpinimui dujomis didelėje Europos Sąjungos (ES) dalyje, nes beveik 15 proc. rusiškų dujų, suvartojamų 28 šalių bloko, tiekiamos tranzitu per Ukrainą.

Europos Komisija nusprendė iki šių metų birželio mėnesio paruošti kompleksinį planą, pagal kurį bus stiprinama Europos Sąjungos energetinė laisvė, praneša censor.net.ua. Apvaliojo stalo susirinkimo diskusijoje buvo pastebėta, kad dujų infrastruktūros gerinimas pastaraisiais metais kai kurioms ES šalims suteikė geresnes pozicijas, o saugyklų ir vidaus išteklių naudojimas pastarųjų įvykių fone įgavo didesnę prasmę. Diskusijoje dalyvavo ir Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas.

(papildyta 18.32) JAV ir NATO perspėja Rusiją vengti „nesusipratimų“ Kryme JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) pasekė NATO pavyzdžiu ir paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti nesusipratimų Krymo autonominiame regione, kurio gyventojų dauguma yra rusai. Ch.

Ukraina neįvykdė savo įsipreigojimo nuo rugsėjo 1 dienos pakelti dujų kainas vietos vartotojams. Pakelti kainas Ukraina buvo pasižadėjusi tiek Europos Sąjungai, tiek Tarptautiniam valiutos fondui. Dujų kainos pakėlimas vidaus varotojams buvo išankstinė sąlyga, kad TVF suteiktų paskolą Ukrainos dujų sektoriui.

Nutraukusi dujų tiekimą Ukrainai, Rusija siekė sužlugdyti šalies rytuose veikiančias metalurgijos bei chemijos pramonės gamyklas, pareiškė Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas. Reikia tik priminti, kad metalurgijos krizė Ukrainoje buvo prasidėjusi dar prieš Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą.

Rusijos žiniasklaidoje vėl pasirodė kalbos, kad Ukraina taip ir nesumokėjo visos už Rusijos patiektas dujas susidariusios skolos, rašo „Moscow Times“. Apie tebesančią skolą užsiminė ir šaltinis valstybiniame Rusijos dujų monopolininke „Gazprom“. Tiesa, šaltinis atsisakė pateikti konkretesnę informaciją apie likusios skolos dydį. Oficiali Ukrainos pozicija skelbia, kad visa skola už dujas sumokėta dar iki balandžio 28 dienos.

Ukrainos ir Lietuvos vyriausybės pirmadienį Vilniuje pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Be kita ko, šalys numato bendradarbiauti ir atominėje energetikoje. Dokumentas pasirašytas po Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdžio, kuriam vadovavo šalių prezidentai Viktoras Juščenka ir Valdas Adamkus.

„Gazprom“ antradienį savo partnerius Europos šalyse oficialiai informavo apie „egzistuojančias dujų tiekimo Ukrainai problemas“, kurios kilo dėl to susidariusio šios šalies įsiskolinimo, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Rusijos pusė visiškai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu Ukrainos įsiskolinimas už patiektas dujas jau pasiekė daugiau nei 1,3 milijardo JAV dolerių“, teigiama „Gazprom“ pranešime.