jt

Jau daugiau kaip penki milijonai ukrainiečių pabėgo iš savo šalies nuo Rusijos karinės invazijos pradžios, rodo trečiadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys apie sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje besivystančią pabėgėlių krizę. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo vasario 24 dienos, kai į Ukrainą įsiveržė Rusijos pajėgos, savo šalį paliko 5 034 439 ukrainiečiai.

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį. Apie 90 proc.

Iš Ukrainos per praėjusią parą pabėgo beveik 45 tūkst. žmonių, bet daug kitų ukrainiečių yra įstrigę savo regionuose ar bando išlaukti karo pabaigos, pirmadienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 547 735 ukrainiečiai. Nuo sekmadienio šis skaičius padidėjo 44 781. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Apie 90 proc.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų šeštadienį paskelbti duomenys. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 441 663 žmonės – 59 347 daugiau nei ankstesnę parą. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

Rusijos narystės Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje suspendavimą Užsienio reikalų ministerija vertina kaip principingą atsaką į Kremliaus karo nusikaltimus Ukrainoje. JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį pritarė Rusijos narystės stabdymui, 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrai į Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetą 2023-2026 metų kadencijai. Taip pat Užsienio reikalų ministerijai kartu su kitomis atsakingomis institucijomis pavesta vykdyti rinkimų kampaniją. JT Žmogaus Teisių komitetas yra iš nepriklausomų ekspertų susidedanti institucija. Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrįstai kelia klausimus dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos ateities, kritikuodamas jos reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teisus, keldamas šituos klausimus, ypač dėl JT Saugumo Tarybos.

Vienas aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas šį savaitgalį apsilankys Maskvoje ir mėgins susitarti dėl „humanitarinių paliaubų“ Ukrainoje, penktadienį pranešė JT vadovas Antonio Guterresas. Generalinis sekretorius sakė, kad jo pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas sekmadienį išskris į Maskvą, o vėliau aplankys Kyjivą.

Rusija antradienį JT Saugumo Taryboje sulaukė kaltinimų sukėlus „pasaulinę maisto krizę“, o žmonėms – „bado“ pavojų, pradėdama karą Ukrainoje, vienoje pagrindinių grūdų eksportuotojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo šį karą. Vladimiras Putinas sukūrė šią pasaulinę maisto krizę. Ir jis yra tas, kuris gali ją sustabdyti“, JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame humanitarinei situacijai Ukrainoje aptarti, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Per balsavimą JT būstinėje Niujorke 140 šalių balsavo už, 38 susilaikė, o penkios pasisakė prieš šį dokumentą. Kovo 2 dieną JT buvo priimta kita rezoliucija, kuria taip pat reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai. JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, ir ši pabėgėlių krizė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)  antradienį informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3,53 mln. žmonių, didžioji dalis – į kaimyninę Lenkiją.  Pasak UNHCR, į Lenkiją jau atvyko per 2,1 mln. pabėgėlių, į Rumuniją – daugiau kaip 540 tūkst., į Moldovą – per 367 tūkstančius.

Rusijos narystė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje turi būti sustabdyta, po prezidento Gitano Nausėdos pokalbio telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antoniju Guterresu pranešė prezidentūra. „Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Rusijos invazija Ukrainoje neturėtų priversti pasaulio pamiršti Afganistaną, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų komisaras ir įspėjo, kad gali būti labai rizikinga ignoruoti humanitarinius poreikius. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) vadovas Filippo Grandi, atvykęs į Afganistaną keturių dienų vizito, sakė, kad tarptautinė bendrija turi toliau palaikyti ryšius su Talibanu, nes šaliai gyvybiškai reikalinga humanitarinė pagalba.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį paskelbs sprendimą dėl skubaus Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją nedelsiant nutraukti savo invaziją į Ukrainą, Kyjivui tvirtinant, kad Maskva melagingai apkaltino savo provakarietišką kaimynę genocidu, siekdama pateisinti karą. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.

Ukraina penktadienį informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad technikų brigados pradėjo remontuoti pažeistas elektros linijas, kuriomis energija tiekiamą nebeveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, pranešė Jungtinių Tautų agentūra.

Kremliaus pajėgoms vis smarkiau bombarduojant Ukrainą, Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo Rusiją, kad atakos prieš civilius gyventojus yra uždraustos ir gali būti pripažintos karo nusikaltimais. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį pareiškė esantis labai susirūpinęs dėl didėjančio aukų skaičiaus konflikte, prasidėjusio Rusijai vasario 24 dieną pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį sakė abejojantis, ar Rusija nusipelnė likti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatine nare po Maskvos invazijos į Ukrainą. "Galima pagrįstai klausti, ar JT valstybei narei, kuri mėgina užimti kitą JT valstybę narę, vykdydama šiurpius žmogaus teisių pažeidimus ir keldama didžiules humanitarines kančias, turėtų būti leista likti šioje Taryboje", - jis sakė kreipdamasis vaizdo ryšiu į JT aukščiausiąją žmogaus teisių instituciją Ženevoje.

Ukrainos pareigūnai paviešino širdį draskančius paskutiniuosius susirašinėjimus, kuriuos tariamai siuntė Rusijos kareivis savo motinai prieš žūdamas mūšyje. Ukrainos saugumo tarnyba pirmadienį paskelbė nenustatyto kareivio žinutes, Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje tęsiantis jau penktą dieną, praneša independent.co.uk. Paviešino žinutes „Aš bijau, mes puolame visus, net civilius, – rusiškai rašė kareivis.

Per penkias dienas nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei pusė milijono žmonių, pusė jų – į kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos. „Iki šiol iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip 500 tūkst. pabėgėlių“, – tviteryje paskelbė JT pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino tarptautines organizacijas, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą, dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau. „Negalime tyliai stebėti, kaip žmogaus teisės tampa karinės intervencijos įkaitėmis. Tarptautinės organizacijos, ypač Žmogaus teisių taryba, turi stiprinti savo pastangas.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pirmadienį nubalsavo už Kijevo siūlymą surengti skubius debatus Ženevoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei smerkiant Maskvos karinį puolimą. Už tokią iniciatyvą nubalsavo 29 iš 47 tarybos narių, prieš buvo penkios, įskaitant Rusiją ir Kiniją, o 13 susilaikė. Prieš balsavimą Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pavadino Rusijos veiksmus išpuoliu prieš visą tarptautinę bendruomenę.

Rusija pirmadienį sužinos, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Jungtinėms Tautoms rengiant retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, kurioje bus svarstoma, ar pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą. Visos 193 narės galės išsakyti savo nuomonę, kai pasaulinė institucija spręs, ar pritarti rezoliucijai, kuria smerkiama Rusijos „neišprovokuota ginkluota agresija“ Ukrainoje ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas. Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11-ą kartą JT istorijoje.

Ambasadoriai susirinko į neeilinę sesiją pasmerkti Rusiją, tačiau Maskva atšovė, kaltindama JAV ir Vakarus „ginklų įgrūdimu“ į Ukrainą. JT Saugumo Tarybos nariai turėjo vieną aiškią žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: mes žinome, ką tu ketini daryti, ir tu turi sustabdyti tai dabar.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nares nedelsiant apsvarstyti priemones užtikrinti jo šalies saugumą, remiantis 1994 metų Budapešto memorandumu, iškilus Rusijos įsiveržimo grėsmei.

Šiaurės Korėja toliau vagia šimtus milijonų dolerių iš finansinių institucijų, kriptovaliutos firmų ir valiutos keityklų, o šie pinigai yra svarbus šalies branduolinių ginklų ir raketų programų finansavimo šaltinis, sakoma Jungtinių Tautų ekspertų ataskaitoje. Pasak ekspertų komisijos, viena kažkurios šalies vyriausybė pranešė, kad Šiaurės Korėjos „kibernetiniai veikėjai nuo 2020 metų iki 2021 metų vidurio pavogė daugiau kaip 50 mln. dolerių (43,6 mln.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas Pekine susirinkusiems lyderiams pareiškė besitikįs, kad Pekinas leis Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet surengti „įtikinimą“ vizitą Kinijoje ir taip pat leis jai apsilankyti daug klausimų keliančiame Sindziango regione, šeštadienį nurodė jo atstovas.

Jungtinės Valstijos paprašė ketvirtadienį sušaukti nepaprastąjį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Šiaurės Korėjos, kuri praėjusį savaitgalį paleido galingiausią nuo 2017 metų raketą, antradienį pranešė diplomatiniai šaltiniai. Numatoma, kad posėdis vyks už uždarų durų. Rusija, vasario mėnesį pirmininkaujanti JT Saugumo Tarybai, turi patvirtinti laiką. „Tikrai tikimės, kad Taryba galės kalbėti vienu balsu“ paskelbdama pareiškimą, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs diplomatas.

„Įtakos sferų“ sąvokoms XXI amžiuje nėra vietos, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Lietuvos ambasadorius Rytis Paulauskas, Rusijai prie Ukrainos sienų telkiant karines pajėgas, o Vakarams baiminantis karinio konflikto. „Riboto Europos suvereniteto laikai jau seniai praėjo. „Įtakos sferų“ sąvokoms XXI amžiuje nėra vietos. Valstybės turi laisvę pasirinkti arba keisti savo saugumo priemones.

Rusija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį susikibo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl Maskvos vykdomo kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos, Vakarų valstybėms toliau intensyvinant diplomatines pastangas, kad būtų išvengta atviro konflikto Europoje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį kalbėdamas virtualiame Davoso forume pareiškė, kad pasaulis privalo nuo COVID-19 paskiepyti visus gyventojus, kad pagaliau užbaigtų šią pandemiją.  Tradiciškai Šveicarijos Alpėse vykstantis pasaulio politikos ir verslo lyderių susibūrimas jau antrus metus iš eilės rengiamas virtualiai dėl pandemijos, kuri nerodo pasitraukimo ženklų.

Jungtinės Tautos antradienį oficialiai pripažino pernai Sibire užfiksuotus 38 Celsijaus laipsnius rekordine temperatūra Arktyje ir nurodė, kad tai yra „pavojaus varpas“. 38 laipsnių karštis buvo užregistruotas 2020 metų birželio 20 dieną Rusijos Verchojansko mieste ir tai aukščiausia kada nors užfiksuota oro temperatūra už poliaračio, paskelbė Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO). PMO pirmą kartą įtraukė rekordinį karštį Arktyje į savo pranešimų apie ekstremalius orus archyvą.

Viena Jungtinių Tautų pareigūnė ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija „akivaizdžiai nepaisytų“ JT vertybių, jei įgyvendins savo planus uždaryti autoritetingą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“. Praėjusią savaitę šalies prokurorai ėmėsi likviduoti šią grupę dėl įtariamų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo.

Lietuva trečiadienį Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Vykdomosios tarybos nare 2021-2025 metų laikotarpiui, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos narystę Generalinės konferencijos 41-ojoje sesijoje Paryžiuje trečiadienį palaikė 126 UNESCO narės.

Vakarų šalys Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje penktadienio naktį pareiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija bei pasmerkė Baltarusiją dėl elgesio su migrantais. Valstybių pareiškime Baltarusija smerkiama už migrantų naudojimą kaip įrankį. Anot jų, Minskas sukėlė pavojų žmonių gyvybėms ir gerovei siekdamas politinių tikslų – destabillizuoti kaimynines šalis ir Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną bei taip nukreipti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų pačioje Baltarusijoje.

Tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP26 dalyvaujančių šalių pažadai bus „tušti“, jeigu jos toliau investuos į naftą, dujas ir anglis, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas. Šis priekaištas nuskambėjo besibaigiančios konferencijos dalyvėms sunkiai sekantis susitarti dėl priemonių, turinčių apsaugoti mūsų planetą nuo katastrofinio atšilimo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva siekia įtikinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą spręsti dėl humanitarinio koridoriaus sudarymo į kilmės šalis grįžti norintiems neteisėtiems migrantams, siekiantiems patekti į Europos Sąjungą (ES) per Baltarusiją.

Teheranas ketvirtadienį atsiųstame laiške JT Saugumo Tarybos vadovui įspėjo Izraelį susilaikyti nuo bet kokios atakos prieš Irano branduolinius objektus, šiitiškos respublikos nesutaikomam priešininkui pareiškus, kad jis turi teisę panaudoti jėgą.

Augant įtampai tarp Pekino ir Vašingtono, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pakartojo, kad jo šalis lieka ištikima ilgametei daugiašališkumo politikai, ir pasaulio lyderiams Jungtinėse Tautose pasakė, kad ginčus tarp šalių reikia spręsti „dialogu ir bendradarbiavimu“. Xi Jinpingas kalbėjo kelios valandos po JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo, kad jis neketina pradėti jokio „naujo šaltojo karo“. Toks buvo JAV lyderio atsakymas į JT vadovo kritišką pastabą, jog ir Vašingtonas, ir...

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasakė pasauliui, kad Amerika nesiekia naujo šaltojo karo su Kinija, ir pažadėjo nepertraukiamų konfliktų, prasidėjusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, pabaigą bei Vašingtono pasaulinę lyderystę sprendžiant įvairias krizes – nuo klimato iki COVID-19.  Pirmą kartą kaip prezidentas kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, J. Bidenas pažadėjo skatinti demokratiją ir aljansus, nepaisydamas trinties su Europa Prancūzijai praradus didžiu...

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino tarptautinę bendruomenę palaikyti ryšius su Talibanu, kad būtų išvengta visiško Afganistano ekonomikos žlugimo. „Neįmanoma teikti humanitarinės pagalbos Afganistane nepalaikant ryšio su de facto valdžia“, – sakė A. Guterresas žurnalistams šalių donorių konferencijos užkulisiuose.

Jungtinės Tautos penktadienį pasmerkė Talibano vykdomą vis griežtesnį taikių protestų slopinimą, įskaitant kovinių šaudmenų naudojimą, dėl kurio jau žuvo keli žmonės. Anot JT, slopinant protestus nukentėjo ir žurnalistų, „tiesiog dirbusių savo darbą“. Buvo gauta pranešimų apie demonstracijas nušvietusius žurnalistus, kurie buvo sulaikyti ir sumušti.

JAV Meksikos įlankos pakrantę praeitą savaitgalį siaubęs uraganas „Ida“ gali būti daugiausiai finansinių išteklių pareikalavusi gaivalinė nelaimė, trečiadienį paskelbė Jungtinės Tautos, sveikindamos taikytas apsaugos priemones, padėjusias smarkiai sumažinti aukų skaičių.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) antradienį paragino Lenkiją priimti migrantų, kaip manoma, iš Artimųjų Rytų, grupę, jau daugiau kaip dvi savaitės įstrigusią prie sienos su Baltarusija. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų per Baltarusiją nelegaliai pateko į rytines Europos Sąjungos šalis Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Briuselis mano, kad šį srautą organizuoja Minsko režimas, keršydamas už ES sankcijas, o Lietuva ir Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš bloką.

Talibanas pažadėjo neatimti iš Afganistano moterų teisės įgyti išsilavinimą, įskaitant universitetinį, ir dirbti, antradienį pranešė televizija „Sky News, cituodama judėjimo atstovą Suhailą Shaheeną (Suhailą Šahiną). „Mūsų politika aiški: jos gali turėti galimybę įgyti išsilavinimą ir dirbti. Bet jos galės užimti tas pareigas, kurios joms numatytos šariato įstatymais“, – pažymėjo S. Shaheenas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį susitiko su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Nordentoftu ir aptarė krizinę situaciją Baltarusijos pasienyje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.