jelena čelutkienė

Praėjusių metų Higienos instituto duomenys rodo, kad mirštančiųjų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) skaičius smarkiai mažėja. 2022 m. nuo išeminių širdies ligų ir insulto mirė 1 866 darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonės, o 2023 m. šis skaičius sumažėjo iki 1 569. Tai – net 29,5 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Prof.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mirtingumo rodikliai gerokai lenkia šalies gimstamumo rodiklius. Kol beveik daugiau nei pusę šalies mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, gydytojai kardiologai pasigenda Vyriausybės reakcijos – jų manymu, situacija nesikeis, kol Lietuvoje nėra vieningos strategijos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti bei perspėti. Viena sudedamųjų dalių – kompensuojami inovatyvus vaistai, kurie jau kompensuojami kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. Nors mirtingumas sumažėjo, pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje išlieka kraujotakos sistemos ligos. Pernai jos sudarė daugiau nei pusę – 52,5 proc. – visų mirties atvejų. Antroje vietoje yra piktybiniai navikai, sudarę 18,4 proc. visų mirčių, trečioje vietoje – COVID-19 liga (6,1 proc.

Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti išskirtinį žmogaus organą – širdį, nelengvas, tačiau įdomus darbas. Prof. Jelena Čelutkienė, gavusi pasiūlymą vadovauti šiam centrui, nusprendė išbandyti savo jėgas administraciniame darbe.

Laiku gauti teisingą širdies nepakankamumo diagnozę, tada – geriausią šiuo metu prieinamą sveikatos priežiūrą pagal priimtus gydymo standartus, turėti galimybę bendrauti su daugiadisciplinės priežiūros komanda ir dalyvauti sprendimų priėmime visu mano sveikatos priežiūros laikotarpiu – tai tik keli teisėti lūkesčiai, nugulę ką tik lietuviškai pasirodžiusiame pirmame tokiame pacientams ir jų artimiesiems skirtame leidinyje apie lūkesčius ir atsakomybes.

Lietuvoje tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Nuo mirčių gyventojus išgelbėtų optimali rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio cholesterolio kiekio – korekcija, tačiau to pasiekti nepavyksta. Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis jų pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose didėja.

Visą lapkričio mėnesį, o ypač minint pasaulinę diabeto dieną, medicinos bendruomenė aktyviai skleidė žinią apie cukrinio diabeto prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir pažengusią ligos kontrolę. Vis tik endokrinologus neramina tai, jog Lietuvoje į antsvorį ar nutukimą vis dar žiūrimą kaip į gyvenimo būdo apsileidimo pasekmę, nors tai yra liga, kurią reikia ir galima suvaldyti.

Infarktas drastiškai mažina gyventojų skaičių. Ši liga yra būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kaip esame įpratę manyti, tačiau ir jaunesniems. Nejaugi nėra vaisto, kuris pagelbėtų ir padėtų sveikti po infarkto ar insulto arba sumažintų šių ligų riziką? Gydytojai teigia, jog išeitis yra, tačiau vaistas apipintas blogais mitais atgraso žmones nuo vartojimo. Sveikata.lt komanda šį sekmadienį griaus nusistovėjusius mitus apie neigiamą šio vaisto poveikį organizmui.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų  žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Žinoma aktorių pora Larisa Kalpokaitė bei Jonas Braškys teatro scenoje sukasi visą savo gyvenimą. Nuolatinės gastrolės, ilgos repeticijos ar įtemptos premjeros – aktorių gyvenimo kasdienybė, lemianti ištvermės poreikį. Tai suprasdami, Larisa ir Jonas ėmė labiau rūpintis savo sveikata, stiprinti ją natūraliais būdais, mat,anot aktorių, tai, deja, nėra amžina.

Realybės šou susipažinę ir įsimylėję stilistė Viktorija Šaulytė ir grafikos dizaineris, sportininkas Julius Mocka kartu džiaugiasi jau ne vienerius metus trunkančia draugyste. Praėjusių metų pavasarį susižadėjusi pora jau planuoja vestuvių šventę, tačiau ieškodami ramybės nuo kasdienių rūpesčių, įkvėpimo ir naujų potyrių, visą tai atrado sanatorijoje, rašoma pranešime spaudai.