ivy bridge

Mokslininkams pavyko sukurti metodiką, susilpninančią kriptografines „Intel“ „Ivy Bridge“ procesorių savybes. Įdomu tai, kad automatinės diagnostikos mechanizmai arba tiesioginė procesorių apžiūra kenkėjiškos modifikacijos neleidžia aptikti. Tyrimo metu mokslininkams pavyko pakeisti atskirų tranzistorių poliariškumą ir įtakoti atsitiktinių skaičių generatorių (ASG). Modifikacija sumažina ASG entropiją iki 32 bitų iš jam „įprastų“ 128 bitų.

Mažėjančių stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių pardavimo apimčių fone nešiojamųjų kompiuterių su sensoriniais ekranais padėtis atrodo geresnė, tačiau ir jie iš esmės nepateisino su jais siejamų vilčių. Pasak IT leidinio „DigiTimes“, nešiojamuosius kompiuterius gaminančios bendrovės buvo įsitikinusios, kad 2013 m. I ketvirtį „notebook“ tipo kompiuterių su sensoriniais ekranais dalis sudarys 10 proc. viso nupirktų nešiojamųjų kompiuterių kiekio.

Šių metų rugsėjo mėnesį „Intel“ planuoja išleisti du naujus „Pentium“ šeimos procesorius, kurie taps pirmaisiais „Ivy Bridge“ architektūros modeliais su šiuo prekės ženklu. Pasirodo, per tą patį laikotarpį pasirodys dar kai kurie kiti pradinio lygmens sprendimai, kurie priklausys „senai“ „Sandy Bridge“ architektūrai.

Leidinio „PCWorld“ žurnalistai paskelbė naujos kartos „Intel“ procesorių, žinomų kodiniu pavadinimu „Haswell“, debiuto rinkoje grafiką. Priminsime, jog „Intel Haswell“ architektūra bus žymiai tobulesnė nei dabartinių 22 nm „Ivy Bridge“, kurie tapo tik mažu žingsneliu į priekį lyginant su 32 nm „Sandy Bridge“ procesoriais.

Nuo antros kartos „ultrabook“ kompiuterių, kuriuose naudojami „Ivy Bridge“ architektūros procesoriai, praėjo ne tiek daug laiko, tačiau pasauliniame voratinklyje jau pasirodė nemažai informacijos apie pamainą, kuri naudos „Intel Haswell“ procesorius. Pavyzdžiui, jau tapo žinoma, jog trečios kartos „ultrabook“ kompiuteriams bus privaloma turėti apšvietimo jutiklį.

Leidinys „DigiTimes“ publikavo informaciją, galinčią sudominti tuos vartotojus, kurie domėjosi „Ivy Bridge“ procesoriais, tačiau jų kol kas nebuvo pasiruošę įsigyti už daug aukštesnę kainą. Kaip žinome, „Pentium“ modeliai su „Ivy Bridge“ architektūra pasirodys tik rugpjūčio mėnesį, o šiuo metu „Intel“ „nugriebia grietinėlę“ pasiūliusi rinkai tik daug brangesnius „Core i5“ ir „Core i7“ serijos „Ivy Bridge“ procesorius.

Bendrovė MSI rytoj Taivane prasidėsiančioje IT parodoje „Computex 2012“ pristatys naują hibridinį  „ultrabook“ nešiojamąjį kompiuterį „Slider S20“.  Šis kompiuteris išsiskiria originalia konstrukcija: jo ekraną galima pastumti ir pakelti, iš planšetinio kompiuterio varianto pereinant prie įprastinio nešiojamojo su klaviatūra. „Slider S20“ turi 11,6 colių sensorinį ekraną, atpažįstantį iki 10 prisilietimų vienu metu.

Pasak komponentus nešiojamiesiems ir „ultrabook“ kompiuteriams gaminančių Taivano elektronikos bendrovių atstovų, trečiąjį šių metų ketvirtį rinkai bus pateiktas naujas „Apple“ nešiojamojo kompiuterio „MacBook Air“ modelis, kurio kaina neviršys 800 JAV dolerių. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, praneša leidinys „DigiTimes“. Ši „Apple“ naujovė esą bus atsakas antrosios „ultrabook“ kompiuterių kartos gamintojams, savo kompiuteriuose naudojantiems „Intel“ „Ivy Bridge“ procesorius.

Kompanija „Intel“ paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais rinkoje pasirodys pirmieji antros kartos „ultrabook“ kompiuteriai su „Ivy Bridge“ platforma. Teigiama, kad iki šių metų pabaigos pasirodys apie 75 modelius plonų ir lengvų nešiojamųjų kompiuterių. Kai kurie iš jų turės besisukantį sensorinį ekraną. Minimalus įrenginių autonominio darbo laikas sieks 5 valandas. Tikimasi, kad iki naujųjų mokslų metų pradžios pigesnių „ultrabook“ modelių kaina gali kristi iki 700 dolerių.

Kompanija „Intel“ Hanoveryje vykstančioje parodoje „CeBIT 2012“ pademonstravo „ultrabook“ kompiuterio prototipą su sensoriniu ekranu. Ekrane naudojama „multitouch“ technologija – vienu metu atpažįstama iki dešimties prisilietimų. Ekrano įstrižainė siekia 13,3 colio, o raiška – 1600 x 900 taškų. Kaip ir įprasti nešiojamieji kompiuteriai, įrenginys turi fizinę klaviatūrą.

Paprastai lustų sušlapinimas nėra gera mintis ir to visais būdais vengiama. Bet tik ne naujųjų lustų atveju – per juos tekantis skystis lustus ne tik aušintų, bet ir maitintų ir ateityje tokia technologija galėtų būti paremta kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšečių gamyba.

Internetinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie naujų bendrovės „Intel" mikroprocesorių gamybos technologijų diegimo planus, skelbia „Computerbase.de". Pranešama, kad 2013 m. „Intel" ketina pradėti lustų gamybą naudojant 14 nanometrų technologinį procesą. Juos turėtų gaminti būsimoji „Intel" gamykla „Fab 42", kurios statyba Arizonos valstijoje (JAV) bus pradėta kitų metų viduryje. Pradėjus veikti šiai gamyklai bus naudojamos 300 mm silicio plokštelės.