ison

Net jei suartėjimo su Saule dienomis subyrės ir nustos egzistuoti, kometa ISON atsisveikinimui gali surengti įspūdingą spektaklį – panašų į tą, kokį Žemės gyventojams 2011 m. gruodį dovanojo iliustracijoje matoma Lavdžojaus kometa. 2012 m. rugsėjį atrasta ir didžiulio populiarumo sulaukusi kometa ISON arčiausiai Saulės atsidurs rytoj, lapkričio 28 d. Tada ją nuo mūsų šviesulio skirs 1,16 mln.

JAV astrofizikai nesutaria, kas ištiks kometą ISON, kai ji ketvirtadienį praskries labai arti Saulės, tačiau dauguma įsitikinę, kad ji suirs. Iš ledo ir kosminių dulkių sudarytos kometos yra prieš milijardus metų vykusio žvaigždžių ir planetų formavimosi proceso liekanos. Kai kometa priartėja prie karštos žvaigždės, tokios kaip Saulė, jų branduoliai gali visiškai išgaruoti arba subyrėti.

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21 - 25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d. Pastarąsias šešias paras Ispanijoje ir JAV veikiančiais teleskopais kometą ISON įdėmiai sekė Milimetrinės radioastronomijos instituto (IRAM) ekspertai.

Nuo lapkričio 7 d. kometa ISON pradėjo smarkiai ryškėti. Tačiau Liudviko-Maksimiliano universiteto (Vokietija) Saulės sistemos tyrimų instituto astronomai prieš keletą dienų stebėdami kometą atkreipė dėmesį, kad uodeguotoji viešnia „užsiaugino“ ir sparnus. Astronomai mano, kad prieš keletą dienų (lapkričio 14-16 d.) nuo kometos ISON galvos atskilo keletas stambių fragmentų. Būtent taip aiškinamas sparnus primenančių struktūrų atsiradimas.

Prieš kelias dienas pastebėtas staigus kometos ISON ryškio padidėjimas sukėlė ją stebinčių astronomų įtarimą, kad jai vis labiau artėjant prie Saulės ir šylant, iš branduolio gelmių galėjo prasiveržti stiprus susikaupusių dujų ir dulkių srautas. Neatmetama galimybė, kad galėjo suskilti ir ledinis kometos branduolys.

Per kelias pastarąsias dienas į Saulę nukrito išsyk net dvi kometos. Jų agoniją nufilmavo astronomijos observatorijos, informuoja „Space.com“. Keistas kometų lietus, turint omenyje, kad jau po 6 savaičių suartėjimą su Saulę mėgins išgyventi ir ilgus mėnesius laukta, „šimtmečio kometa“ galimai virsianti uodeguotoji ISON. Viena Saulėje savo egzistenciją baigusi kometa (tiksliau, jos branduolys) buvo maždaug 10 metrų skersmens.

NASA Spitzerio kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas birželio 13 dieną padarė naujas ISON kometos, artėjančios į vidinę Saulės sistemos dalį, nuotraukas. „Šimtmečio kometa“ neretai vadinama ISON šių metų rudenį gali tapti įspūdingu dangaus objektu, galbūt net prilygsiančiu 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma net dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu.

Šiais metais nakties danguje turėsime galimybę stebėti dvi ryškias kometas, gerai įžiūrimas plika akimi, praneša NASA. Apie vieną iš jų, ISON (C 2012 S1), dar vadinamą šimtmečio kometa, jau ne kartą esame rašę. Astronomų manymu, kai rudenį ji labiausiai priartės prie Žemės, taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. Kai kurie mokslininkai net prognozuoja, kad tuo metu ši kometa švies ryškiau už Mėnulio pilnatį.

NASA kosminis zondas „Deep Impact“ pirmą kartą nufotografavo kometą ISON (C 2012 S1), kurią kai kurie astronomai vadina „šimtmečio kometa“: šiemet pasiekusi vidinę Saulės sistemos dalį ji ilgainiui taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. „Deep Impact“ nuotraukoje matomas šviesus kometos branduolys, judantis tolimų žvaigždžių fone. Ši nuotrauka buvo padaryta sausio 17 - 18 d. NASA zondui skriejant maždaug 793 mln. kilometrų atstumu nuo ISON kometos, praneša „Space.