iranas

Irane vykstant rinkimams, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Teheraną vengti konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos.

Irano gyventojai penktadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kad pakeistų praėjusį mėnesį per sraigtasparnio katastrofą žuvusį prezidentą Ebrahimą Raisi. Rinkimai Islamo Respublikoje vyksta vyraujant visuomenės apatijai po ilgus metus trukusių ekonominių sunkumų, masinių protestų ir įtampos Viduriniuose Rytuose. Rinkėjai gali rinktis tarp griežtosios linijos kandidatų ir mažai žinomo politiko, priklausančio Irano reformistų judėjimui, siekiančiam pakeisti savo šiitų teokratiją iš vidaus.

Irane penktadienį vyksta prezidento rinkimai. Balsavimo teisę juose turi 61 mln. piliečių. Rinkimų punktai duris atvėrė 8.00 val. (6.30 val. Vidurio Europos vasaros laiku) ir veiks iki 18.00 val. (16.30 val.). Pirmųjų rezultatų tikimasi šeštadienį. Rinkimai Irane tapo būtini po to, kai gegužės 19 d. per sraigtasparnio katastrofą žuvo prezidentas Ebrahimas Raisi. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Khamenėjus tradiciškai savo balsą atidavė griežto saugumo zonoje sostinės Teherano centre.

Ajatola Ali Khamenei, Irano aukščiausiasis lyderis, antradienį kvietė rinkėjus aktyviai dalyvauti šią savaitę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir juose „nugalėti priešą“. Dvasinis lyderis nepaminėjo nė vieno kandidato pavardės, bet manoma, jog jis pasisakė prieš 69-erių reformistų kandidatą Masoudą Pezeshkianą. „Tas, kuris bent kiek prieštarauja revoliucijai [...] arba islamo sistemai, jums nėra reikalingas“, – sakė A. Khamenei.

Irano aukščiausiasis teismas panaikino mirties bausmės nuosprendį vyriausybės kritikui ir populiariam hiphopo atlikėjui Toomajui Salehi, šeštadienį pranešė jo advokatas Amiras Raisianas. Reperis išgarsėjo savo dainų tekstais apie 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtį areštinėje, kai 2022 metų rugsėjį ji buvo sulaikyta vadinamosios moralės policijos dėl įtariamo šalies moterų aprangos kodo pažeidimo.

Irano šiaurės rytuose esančiame Kašmare antradienį įvyko 4,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar 120 buvo sužeista, pranešė valstybinė žiniasklaida.   Valstybinė televizija ir vietos gubernatorius pranešė, kad žemės drebėjimas įvyko 13 val. 24 min. vietos (12 val. 54 min. Lietuvos) laiku. Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS) nustatė, kad žemės drebėjimas įvyko 10 km gylyje.

Per apsikeitimą kaliniais su Iranu išlaisvintas švedas, 33 metų Europos Sąjungos diplomatas Johanas Floderusas, sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše pirmą kartą po išlaisvinimo prisipažino esąs „septintame danguje“. Vaizdo įraše, kurį agentūra AFP gavo iš Švedijos vyriausybės, girdėti, kaip J. Floderusas, šeštadienį skrisdamas namo iš Irano, palydoviniu telefonu kalbasi su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu. „Dabar esu danguje ir emociškai jaučiuosi tarsi septintame danguje.

Iranas sekmadienį paskelbė šešis kandidatus, atrinktus dalyvauti birželio 28 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Balsavimas rengiamas siekiant pakeisti per sraigtasparnio katastrofą žuvusį Ebrahimą Raisi. Vidaus reikalų ministerijos paskelbtus kandidatus iš 80 užregistruotų pretendentų atrinko Irano rinkimus prižiūrinti Sergėtojų taryba.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pirmadienį gyrė beprecedentį spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį ir prognozavo, kad ateityje laukia jų bendro priešo sunaikinimas.  85-erių Ali Khamenei kalbėjo renginyje, skirtame paminėti 35-ąsias Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini mirties metines. Iki islamo revoliucijos Iranas buvo JAV remiama monarchija.

Kandidatu birželio pabaigoje vyksiančiuose Irano prezidento rinkimuose registravosi ir parlamento pirmininkas Mohammadas Baqeris Qalibafas, praneša agentūra „Reuters“. „Jei nekandidatuosiu, nebus baigtas darbas, kurį pastaraisiais metais pradėjome, kad išspręstume žmonių ekonomines problemas, ir kuris dabar duoda vaisių“, – pirmadienį savo apsisprendimą motyvavo M. B. Qalibafas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmadienį ėmėsi girti beprecedentį spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį prieš Izraelį ir prognozuoti jų bendro priešo „sunaikinimą“. 85-erių A. Khamenei kalbėjo renginyje, skirtame paminėti 35-ąsias ajatolos Ruhollah Khomeinio, įkūrusio Islamo respubliką, kuri pakeitė JAV remiamą monarchiją, mirties metines.

 Europos Sąjunga penktadienį įvedė sankcijas Irano gynybos ministrui Mohammadui Rezai Ashtiani ir šalies Revoliucijos gvardijai dėl raketų ir dronų, naudojamų prieš Izraelį ir Ukrainą bei laivus Raudonojoje jūroje, siuntimo. Sankcijos taip pat bus taikomos Revoliucinės gvardijos pajėgų užsienyje veikiančių pajėgų „al Quds“ vadovui dėl jo vaidmens perduodant raketas, kurias prieš Izraelį naudoja Irano remiama libaniečių grupuotė „Hezbollah“ ir Jemeno husiai.

Švedijos žvalgybos agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas naudojasi švedų nusikaltėlių grupuotėmis „smurto veiksmams“ prieš Izraelį ir kitas valstybes bei Švedijoje veikiančias grupes, kurias Teheranas laiko keliančiomis grėsmę. Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus dviem savaitėms po to, kai naktį prie Izraelio ambasados Stokholme buvo šaudoma, ir trims mėnesiams po to, kai policija Izraelio komplekso teritorijoje rado nesprogusią granatą.

Jungtinių Tautų branduolinės veiklos priežiūros institucija pirmadienį paskelbė ataskaitą, kuri rodo Iraną dar labiau padidinus beveik iki ginklams tinkamo lygio prisodrinto urano atsargas. Tai laikoma naujausiu Teherano bandymu daryti spaudimą tarptautinei bendruomenei.  Iranas siekia, kad dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos įvestos ekonominės sankcijos būtų panaikintos mainais į branduolinių ambicijų apribojimą.

Per sraigtasparnio katastrofą žuvęs Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį buvo palaidotas po kelias dienas trukusių gedulingų apeigų, kuriose dalyvavo minios gedėtojų, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šimtai tūkstančių žmonių jo gimtajame Mašhado mieste ėjo atsisveikinti su E. Raisi prieš jo laidotuves. Procesijos buvo surengtos ir Tabrizo, Komo, Teherano bei Biržando miestuose.

Iranas, po prezidento žūties, turi dvi dienas truksiančias laidotuvių procesijas penkiuose šalies miestuose. Per jas režimo rėmėjai gali atsisveikinti su aviakatastrofoje žuvusiu prezidentu ir kitais įtakingais lyderiais. Aiškėja, kad represijos žuvusį tironą lydi ir po mirties. Iranas pradėjo medžioti ir sulaikyti dėl prezidento mirtį šventusius iraniečius.

Antradienį dešimtys tūkstančių iraniečių susirinko atiduoti paskutinę pagarbą prezidentui Ebrahimui Raisi ir septyniems jo palydos nariams, žuvusiems per sraigtasparnio katastrofą. Mojuodami Irano vėliavomis ir laikydami velionio prezidento portretus, gedintieji pajudėjo iš centrinės aikštės šiaurės vakariniame Tabrizo mieste, į kurį E. Raisi skrido, kai sekmadienį sudužo jo sraigtasparnis. Jie žygiavo paskui karstus su E. Raisi ir septynių jo padėjėjų palaikais.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi Irane buvo vadinamas „Teherano skerdiku“ dėl praėjusio šimtmečio pabaigoje vykdytų masinių žudynių. Tik įvykus avarijai sąmokslo teorijų šalininkai iš karto atrado kaltininkus. Apie tai, kas kaltas dėl šios avarijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.

Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtis sraigtasparnio katastrofoje gali jo šalyje sukelti politinio nestabilumo laikotarpį, tačiau mažai tikėtina, kad pasikeis Irano užsienio politikos kursas ar Teherano vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, pirmadienį sakė analitikai.

Antradienį tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves dalyvauti prezidento Ebrahimo Raisi ir septynių jo palydos narių, žuvusių per sraigtasparnio katastrofą, laidotuvių procesijoje. Mojuodami Irano vėliavomis ir laikydami velionio prezidento portretus, gedintieji pajudėjo iš centrinės aikštės šiaurės vakariniame Tabrizo mieste, į kurį E. Raisi skrido, kai sekmadienį sudužo jo sraigtasparnis.

Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad prezidento rinkimai šalyje įvyks birželio 28 dieną. Rinkimai organizuojami per sraigtasparnio katastrofą žuvus prezidentui Ebrahimui Raisi ir jo palydai. „Rinkimų kalendorius patvirtintas per teismų sistemos, vyriausybės ir parlamento vadovų susitikimą“, – paskelbė valstybinė televizija. „Pagal pradinį Sergėtojų tarybos susitarimą nuspręsta, kad 14-ieji prezidento rinkimai bus surengti birželio 28 dieną“, – sakoma pranešime.

Nauji prezidento rinkimai Irane po prezidento Ebrahimo Raisi žūties galėtų įvykti dar birželio gale, pranešė Irano studentų naujienų agentūra (ISNA). Teigiama, kad rinkimų data galėtų būti birželio 28 d. o kandidatų registracija prasidėtų gegužės 28 d., pranešė ISNA, remdamasi rinkimų komisijos atstovo suteikta informacija.

Irano prezidento lėktuvas rėžėsi į kalną ir sudužo, sako Vokietijos leidinio „Bild“ analitikas Julianas Ropke. Anot jo, įvykis buvo nelaimingas atsitikimas, įvykęs dėl prasto matomumo ir nemodernaus lėktuvo. Analitikas pats pilotuoja nedidelius orlaivius, yra pilotas mėgėjas.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad po Seimo rinkimų rudenį, jei laimės socialdemokratai, premjero poste matytų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Paramą Nausėdai išreiškusi ir šiuo metu reitingų viršūnese esanti Blinkevičiūtė patogiai dirba Europarlamente ir sako, kad nenori užbėgti įvykiams už akių, tačiau apie premjero postą galvoja.

Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Mohammadas Bagheris pirmadienį įsakė ištirti sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo prezidentas Ebrahimas Raisi ir jo palyda, priežastis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį telefonu pasikalbėjo su laikinuoju Irano prezidentu Mohammadu Mokhberu. Valstybių lyderiai telefonu kalbėjosi, praėjus kelioms valandoms po to, kai pirmasis viceprezidentas M. Mokhberas buvo paskirtas laikinai eiti valstybės vadovo pareigas po prezidento Ebrahimo Raisi žūties sraigtasparnio katastrofoje.

Ultrakonservatyvus Irano prezidentas Ebrahimas Raisi, nesiskirdavęs su juodu turbanu ir religiniu drabužiu, pradėjo eiti pareigas audringu konfrontacijos užsienyje ir masinių protestų Irane laikotarpiu. Pirmadienį 63 metų E. Raisi buvo paskelbtas žuvusiu, ankstesnę dieną atokiame ir rūko apgaubtame vakariniame kalnų regione sudužus jo sraigtasparniui, skridusiam iš Rytų Azerbaidžano provincijos, kur prezidentas iškilmingai atidarė užtvankos projektą.

 Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtis sraigtasparnio katastrofoje yra didelis smūgis islamo respublikos dvasinei vadovybei, pirmadienį pareiškė tremtyje veikianti opozicijos grupė, kartu prognozuojanti tolesnes krizes. Irano liaudies modžahedai (MEK) ir jų politinis sparnas Irano pasipriešinimo nacionalinė taryba (NCRI) jau seniai nekenčia E. Raisi, kaltindami jį dalyvavus 1988 metų masinėse egzekucijose tūkstančiams jų narių ir kitų disidentų, kai jis buvo jaunas prokuroras.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi buvo „tikras Rusijos draugas“, juo buvo žavimasi tiek savo šalyje, tiek užsienyje, sakoma pirmadienį išplatintame Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešime, patvirtinus, kad E. Raisi dieną anksčiau žuvo per sraigtasparnio katastrofą. E. Raisi buvo „teisėtai labai gerbiamas tautiečių ir turėjo didelį prestižą užsienyje“, sakoma Kremliaus paskelbtoje V. Putino užuojautoje Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei.

Iranui pradedant ruoštis pirmalaikiams rinkimams po prezidento Ebrahimo Raisi žūties sraigtasparnio katastrofoje, aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pavedė pirmajam viceprezidentui Mohammadui Mokhberui laikinai eiti valstybės vadovo pareigas.

Skrydžio iš Azerbaidžano metu sudužus sovietiniam Mi-8 (eksportinis Mi-171 modelis, kituose šaltiniuose minimas amerikiečių 1960-ųjų gamybos sraigtasparnis Bell 212), žuvo juo skridęs Irano prezidentas Ebrahimas Raisi. Pačiame Irane jis buvo vadinamas „Teherano skerdiku“ dėl praėjusio šimtmečio pabaigoje vykdytų masinių žudynių ir atstovavo griežtą islamistų politiką tiek pačiame Irane, tiek ir užsienyje.

Irano Raudonasis Pusmėnulis pirmadienį pranešė, kad buvo rasti prezidento Ebrahimo Raisi ir kitų žmonių, žuvusių per sraigtasparnio avariją, kūnai, ir kartu pareiškė, jog paieškos operacijos baigėsi.

Irano vyriausybė po prezidento Ebrahimo Raisi žūties per sraigtasparnio avariją tęs darbą „be menkiausių trukdžių“, sakoma pirmadienį paskelbtame Ministrų kabineto pareiškime.

Irano žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad prezidentas Ebrahimas Raisi žuvo, jo sraigtasparniui sudužus kalnuotame šiaurės vakarų regione. „Irano Islamo Respublikos prezidentas ajatola Ebrahimas Raisi, tarnaudamas ir vykdydamas savo pareigą Irano žmonėms, pateko į nelaimingą atsitikimą ir mirė kankinio mirtimi“, – sakoma naujienų agentūros „Mehr“ pranešime.

Irano Raudonojo Pusmėnulio vadovas pirmadienį pranešė, kad dingęs sraigtasparnis, kuriuo skrido šalies prezidentas Ebrahimas Raisi, surastas, tačiau padėtis „nėra gera“. „Sraigtasparnis surastas.

Iranas ketvirtadienį paleido septynis iš 25 su Portugalijos vėliava plaukiojančio laivo, kuris praėjusį mėnesį buvo užgrobtas Persijos įlankoje, įgulos narių, pranešė portugalų užsienio reikalų ministerija. Penki indai, filipinietis ir estas iš laivo „MSC Aries“ buvo paleisti, sakoma ministerijos pranešime. Iranas teigė, kad kai konteinerinis laivas buvo užgrobtas, jis turėjo sąsajų su Izraeliu.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis pirmadienį atvyks į Iraną, kur turėtų pasakyti kalbą vienoje konferencijoje ir susitikti su pareigūnais derybų dėl Teherano branduolinės programos. Jo vizitas rengiamas tuo metu, kai regione fiksuojama išaugusi įtampa, o TATENA kritikuoja Iraną dėl nepakankamo bendradarbiavimo atliekant patikras ir kitais neišspręstais klausimais.

Geležinio kupolo gynybos sistema nuo seno saugo Izraelį nuo atskrendančių raketų, o dabar šalyje kuriamas ir „kibernetinis kupolas“, kurio tikslas – apsisaugoti nuo internetinių atakų, ypač tų, kurias vykdo pikčiausias Izraelio priešas – Iranas.

Iranas ketvirtadienį paskelbė sankcijas keliems Amerikos ir Didžiosios Britanijos fiziniams ir juridiniams asmenims dėl paramos Izraeliui šio kare prieš Palestinos teroristinę grupuotę „Hamas“. Islamo Respublika – nesutaikstoma Izraelio priešė šiame regione – baudžiamąsias priemones pristatė savo užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Irano kariuomenė sekmadienį pristatė naują atakos droną, kuris skrieja į taikinius ir sprogsta – tokiu pat principu veikiantį bepilotį orlaivį kare Ukrainoje naudoja Rusija. Pasak valstybinės naujienų agentūros „Tasnim“, naujasis Irano dronas yra panašus į Rusijos droną „Zala Lancet“, kuris pradėtas gaminti 2020 m. Pranešime „Tasnim“ patalpino ir vaizdo įrašą su nauju dronu, kurio pavadinimas kol kas viešai neskelbiamas.

Irane sulaikyta aibė moterų ir merginų, nesilaikančių reikalavimų dėvėti galvos apdangalą, bei uždaryta šimtai įmonių, neužtikrinusių, kad tokių reikalavimų būtų laikomasi, Ženevoje penktadienį pranešė JT žmogaus teisių pareigūnai. Šalies dorovės policija apie tai, kad bus atliekamos griežtesnės patikros, pranešė prieš keletą savaičių, paaiškino JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türkas.

Kinijos ir Irano gynybos ministrai per Kazachstane vykstančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimo pertrauką susitarė bendradarbiauti karinėje srityje, penktadienį pranešė Irano studentų naujienų agentūra (ISNA). Irano brigados generolo Mohammedo-Reza Astianio teigimu: „Norint išspręsti regioninio ir tarptautinio saugumo problemas, būtinas glaudesnis bendradarbiavimas ir draugiški santykiai tarp abiejų šalių“. Taip jis kalbėjo po Kazachstano sostinėje Astanoje įvykusio po...

Reaguodamos į Irano ataką prieš Izraelį, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Teheranui. Kaip pranešama, priemonės visų pirma nukreiptos į prekybą dronais ir jų gamybą. Per Irano išpuolį prieš Izraelį buvo panaudota daugiau nei 300 dronų ir raketų. Izraelio oro gynyba ir sąjungininkų pajėgos perėmė beveik visus taikinius.

Šiaurės Korėjos ekonominių klausimų delegacija išvyko į Iraną, kur bus surengtos pirmosios žinomos abiejų šalių derybos nuo COVID-19 pandemijos pradžios, trečiadienį pranešė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, priimdamas naujo šaltojo karo idėją, siekia stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėms Valstijoms oponuojančiomis šalimis, dėl suintensyvėjusių Pchenjano ginklų bandymų JAV ir Pietų Korėjai išplėtus savo karines pratybas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutars dėl sankcijų Iranui griežtinimo. Pasak jo, taip būtų siekiama limituoti balistinių raketų ir dronų tiekimą Teheranui. „Kalbame apie dronus ir balistines raketas. Aš siekčiau išvis uždrausti karinę industriją šalyje, kuri kariauja keliais frontais“, – žurnalistams Liuksemburge komentavo G. Landsbergis.

Pranešama, kad Izraelis sudavė raketų smūgį Irano Isfahano provincijoje, kur yra branduolinių objektų. Po to pasaulio lyderiai ragino puses laikytis santūriai, kad būtų išvengta didesnio konflikto Artimuosiuose Rytuse, praneša dpa. Izraelis paleido mažiausiai vieną raketą į Iraną taip keršydamas už praeitą savaitę Teherano įvykdytą didelę raketų ir dronų ataką prieš Izraelį.

Kinijos ambasada Irane penktadienį perspėjo šalyje esančius savo piliečius „imtis atsargumo priemonių dėl pavojaus saugumui“ po to, kai Irano žiniasklaida pranešė apie sprogimus netoli Isfahano. JAV žiniasklaida citavo pareigūnus teigusius, kad Izraelis sudavė atsakomuosius smūgius savo aršiam varžovui, o iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Vokietija penktadienį paragino laikytis santūriai po pranešimų, kad Izraelis smogė Iranui. „[Siekti] deeskalacijos turi būti svarbiausias patarimas“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas ir pridūrė, kad „šis raginimas skirtas visoms pusėms“. Penktadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus centrinėje Isfahano provincijoje, o JAV žiniasklaida citavo pareigūnus, teigiančius, kad Izraelis Iranui sudavė atsakomuosius smūgius.

 Izraelis spėjamu oro smūgiu Irane, anot amerikiečių žiniasklaidos, norėjo parodyti Teheranui, kad gali atakuoti šalies viduje. Izraelio pajėgos surengė ataką keršydamos už Teherano dronų ir raketų ataką praėjusį savaitgalį, penktadienį rašo „The Washington Post“, remdamasis neįvardytu Izraelio vyriausybės pareigūnu.