intravertai

Pakeisti lemputę šiame švyturyje yra užduotis tikrai ne patiems jautriausiems. 10 kilometrų nuo kranto įsikūręs Dridrangaro (Þrídrangar) švyturys garsėja kaip vienas iš sunkiausiai pasiekiamų pasaulyje, rašoma „Daily Mail“. Ne vienas, išvydęs šį architektūrinį iššūkį gamtai, užsiduotų sau klausimu: kaip žmonės ten patenka? Vaizdo įraše matyti, kad nusileisti miniatiūrinėje aikštelėje pučiant stipriam vėjui, reikia nemenkų įgūdžių, todėl čia keliauja tik patyrę pilotai.

Intravertai dažnai apibūdinami kaip užsidarę ir bendrauti nemėgstantys žmonės, tačiau tai nėra tiesa. Jie nesiekia atsiriboti, nejaučia baimės bendraudami su kitais ir nenori būti vieniši, tačiau yra nelinkę atkreipti į save aplinkinių dėmesį ir bendravimas juos gali varginti. Pažinčių svetainė flirtas.lt dalinasi patarimais intravertams, kaip sėkmingai užmegzti ir išpuoselėti santykius neprarandant savo unikalumo. „Šiandien intravertiškumas nepelnytai laikomas neigiamu charakterio bruožu.

Istorijoje būta daugiau žymių intravertų nei galėtum pagalvoti. Kas gi yra intravertai ir ekstravertai? Pagal vieną iš žmogaus asmenybės teorijų, žmones galima skirstyti į dvi grupes. Intravertai energiją kaupia būdami vieni, jiems patinka mąstyti, gilintis į savo mintis ir jausmus, ir jie dažnai linkę vengti socialinių situacijų, nes buvimas tarp žmonių juos išsunkia.

Liaudies išmintis byloja: kaip šauksi – taip ir atsilieps. O praktinė patirtis primena: koks klausimas – toks ir atsakymas. Ne veltui frazės „kaip laikaisi“, „ką veiki“ (o neatsiejama gyvenimo dalimi tapus mobiliesiems telefonams – dar ir „kur esi?“) tapo klasikiniais kalbėjimo apie nieką arba paviršutiniško bendravimo pavyzdžiais. Tiesą sakant, tas paviršutiniškas bendravimas ne visada laikytinas neigiamu reiškiniu. Ne paslaptis – kartais tenorime užmegzti formalų kontaktą, ir tiek.

Psichologų Gregory Feisto ir Michailo Čikšentmichalio teigimu, didžioji dalis kūrybingų žmonių yra intravertai, nes vienu metu jie gali susitelkti tik ties viena užduotimi, rašo „Business Insider“. Mokslininkų atradimas turėjo didžiulės įtakos architektams, kuriantiems darbo erdves biuruose. Tyrimas atskleidė, kad atviruose biuruose kūrybingi žmonės jaučiasi išsiblaškę, sutrikę ir nesaugūs.