internetinė bankininkystė

SEB bankui įsidiegus naują internetinę platformą, vilnietis pastebėjo, kad iš jo sąskaitos nepagrįstai nuskaičiuojami mokesčiai už paslaugas. Jis pasigedo banko nepagrįstai nuskaičiuotų beveik 4 eurų. Banko atstovai ramina, esą tai techninė klaida, pavienis atvejis ir pinigai vyrui grąžinti.

Penktadienį nuo pat ryto sutriko vieno iš didžiausių šalyje banko „Swedbank“ veikla. Dėl to nukentėjo ir kitų bankų klientai, pavyzdžiui, „Luminor“ banko klientai negalėjo atsiskaityti ten, kur yra „Swedbank“ kortelių skaitytuvai.  Banko interneto puslapis klientus pasitinka pranešimu apie tai, kad interneto bankas laikinai nepasiekiamas: „Šiuo metu vyksta „Swedbank“ informacinių sistemų atnaujinimo darbai, todėl interneto bankas laikinai nepasiekiamas.

Dar vienas Lietuvoje veikiantis komercinis bankas nusprendė atsisakyti daugeliui vartotojų įprastu tapusio dalyko – kodų kortelių. Tokį žingsnį pradėjo žengti SEB bankas, kurio klientai šią savaitę jau pradėjo gauti perspėjimus apie netrukus nustosiančią veikti identifikavimo priemonę. Kaip tv3.lt patvirtino SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė, planuojama, kad visos kodų kortelės nustos veikti apie 2020 metų pradžią.

Du didžiausi komerciniai bankai Estijoje – „Swedbank“ ir SEB – pranešė apie sprendimus atsisakyti internetinės bankininkystės kodų kortelių, kurie bus įgyvendinami etapais. „Swedbank“ pranešė, jog tokios kortelės klientams nuo vasario 1-osios nebebus išduodamos, o turimomis bus galima naudoti iki 2019 metų vasario. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt tvirtina, kad kol kas Lietuvoje tokių planų neturima.

SEB bankas ir vėl praneša apie galimus sutrikimus, kuomet šeštadienį nebus galima atsiskaityti nei banko kortelėmis, nei pasinaudoti bankomatais, nei internetine bankininkyste.Tai jau trečias toks savaitgalis. Tad klientai iš anksto turėtų pasirūpinti grynaisiais pinigais.  Lapkričio 12 d., naktį iš penktadienio į šeštadienį, nuo 2.00 val. iki 4.00 val.

Nuo penktadienio įsigalioja griežtesni internetinės bankininkystės saugumo reikalavimai, kurie numato, kad bankų slaptažodžių kodų kortelėmis bus galima naudotis, jei kartu su jomis bus naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma šalies bankų kai kurių operacijų patvirtinimui siųs nemokamas SMS žinutes su papildomu saugumo kodu.

Bendras didžiųjų šalies bankų sprendimas, kuris leis saugiai atsiskaityti internete, turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje, sako banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė. „Po daugelio metų diskusijų pernai bankų asociacija nusprendė ieškoti vienos rinkos standartus atitinkančios identifikacijos priemonės. Dabar vyksta darbai ta kryptimi, kitų metų pirmą ketvirtį turėsime bendrą bankų industrijos identifikavimo priemonę, kuri atitiks visus keliamus reikalavimus.

Penktadalis Lietuvos interneto vartotojų pernai turėjo saugumo problemų internete, skelbia Eurostatas. 19 proc. lietuvių nurodė pernai buvę apkrėsti virusu ar kita kenkėjiška programa - 15 procentinių punktų mažiau nei 2010 metais (34 proc.), rodo pirmadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Nepaisant saugumo problemų, lietuviai aktyviai naudojosi interneto paslaugomis. Vos 6 proc.

 Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais. „Didieji bankai (SEB, DNB ir „Swedbank“ - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas.

Internete siaučia sukčiai, įvairiausiais būdais viliojantys mokėjimo kortelių duomenis ir vagiantys pinigus iš įmonių sąskaitų. Vienas neatsargus laiškas gali kainuoti labai brangiai, o pinigus vėliau susigrąžinti gali būti neįmanoma. Vilniečio Aurelijaus šeima įkliuvo į internetinių sukčių pinkles. Jo šeima „Facebook" socialiniame tinkle gavo žinutę, kurioje socialinio tinklo vardu buvo prašoma atnaujinti duomenis apie savo kreditinės kortelės sąskaitą.

Ar jungiantis prie internetinės bankininkystės su kodų kortelėmis nerizikuojame savo pinigais? Labiau už internetine bankininkyste besinaudojančius žmonės dėl saugumo išsigando Lietuvos bankas. Jis ragina kuo skubiau komercinius bankus apsispręsti, kas nuo lapkričio mėnesio pakeis slaptažodžių kodų korteles. Kai kurie bankai tikina jau radę receptą, kaip apsaugoti nuo įsilaužėlių vagystės žmonių pinigus.

Lietuviai ne veltui vis dar vadinami „grynųjų visuomene“. Lietuvos banko duomenimis, keturios iš penkių mažmeninių mokėjimų operacijų Lietuvoje atliekamos grynaisiais pinigais. Visgi, vartotojų elgsenos pokyčiai leidžia prognozuoti naują internetinės bankininkystės proveržį, o jo varikliu, tikėtina, taps elektroninio parašo plėtra. 97 proc. visų pavedimų Bankų klientai vis labiau įpranta prie internetinės bankininkystės. Pavyzdžiui, daugiau kaip 60 proc.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos bankas (LB) patvirtino naujus saugumo reikalavimus mokėjimams internete. Bene didžiausi pokyčiai nuo kitų metų lapkričio laukia tų klientų, kurie vis dar naudoja bankų kodų korteles – joms gresia išnykimas. Bankų atstovai tikina, kad terminas, kurį siūlo centrinis bankas, kodų kortelių atsisakymui – per trumpas. Štai tokių įvairių bankų kodų kortelių lietuvių kišenėse keli šimtai tūkstančių.

44 proc. Lietuvos vartotojų įsitikinę, kad jei jų lėšos būtų pavogtos iš internetinės bankininkystės sąskaitos, bankas grąžintų visus prarastus pinigus. Tokia statistika gauta komunikacijos agentūros „A.W.Olsen & Partners” kartu su „Kaspersky Lab“ atlikto tyrimo metu. Šis vartotojų įsitikinimas turi įtakos finansinių organizacijų verslui, nes jos tokio incidento metu praranda ne tik pinigus, bet ir reputaciją, tvirtina „Kaspersky Lab“ atstovai.

Pastaruoju metu internetiniuose puslapiuose, susirašinėjimų portaluose, platinama informacija apie galimybę lengvai užsidirbti. Siūlomas nuo 150 iki 300 eurų atlygis už banko sąskaitų atidarymą, mokėjimo ir elektroninio prisijungimo slaptažodžių kortelių įsigijimą savo vardu, vėliau perduodant banko duomenis asmeniui, siūlančiam šį lengvą uždarbį.

Į 86 metų senolės mobilųjį telefoną paskambinęs sukčius apgaule išgavo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir iš banko sąskaitos paėmė 17 988 litus. Pirmadienį į sostinės policiją kreipėsi V. A. Ji teigė, kad jai būnant Visagine, į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, prisistatė policijos tyrėju ir pranešė, kad senolės sąskaitai gresia pavojus. Jis tvirtino, kad būtina pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, jeigu moteris norinti išsaugoti pinigus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių bankas informuoja, kad savaitgalį neveiks visi Šiaulių banko skyriai ir internetinės bankininkystės sistema „SB linija“. Paslaugos nebus teikiamos, nes šeštadienį ir sekmadienį bus atnaujinama banko informacinė sistema. Pažymima, kad Šiaulių banko mokėjimo kortelėmis visose prekybos vietose ir bankomatuose klientai galės naudotis. Banko paslaugų teikimas banko skyriuose ir per „SB liniją“ atnaujintas bus pirmadienį.

Alytaus rajono apylinkės teismui prokurorai perdavė baudžiamąją bylą, kurioje pataisos namuose bausmę atliekantis 31 metų pasvalietis A. S. įtariamas sukčiavimu, pareigūno vardo pasisavinimu ir kitų nusikalstamų veikų padarymu.

Šiaulių bankas informuoja, kad dėl atliekamų planinių sistemos optimizavimo ir atnaujinimo darbų š. m. sausio 6 d., sekmadienį, nuo 13.00 val. iki 21.00 val. neveiks internetinės bankininkystės sistema „SB linija“. Grynųjų pinigų išmokėjimas bankomatuose bei atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis vyks sklandžiai, be apribojimų. Šiaulių bankas atsiprašo dėl galimų laikinų nepatogumų ir prašo klientų reikalingas finansines operacijas per „SB liniją“ atlikti iš anksto.

Programišiai, pasinaudoję naujo tipo „Trojan“ virusu, plintančiu iš aukos kompiuterio į jo mobilųjį telefoną, iš 30 Europos bankų pavogė per 36 mln. eurų, praneša „Financial Times“. Per 30 tūkst. internetinės bankininkystės naudotojų iš Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų nukentėjo nuo šio puolimo, kurį saugumo bendrovės pavadino „Eurograbber“. Tai antras didelio masto internetinės bankininkystės saugumo skandalas šiais metais. Pirmasis, pavadintas „Operation High Roller“, apėmė 60 mln.

Trys vyrai ir moteris pateko į teisėsaugininkų akiratį po to, kai mėgino nuimti nuo 85 metų senolės sąskaitos 45 000 litų. Vilniaus, Ukmergės ir Kėdainių policijos pareigūnai per parą nuo nusikaltimo padarymo išaiškino ir sulaikė sukčių gaują, kuri iš pagyvenusios moters išgavo elektroninės bankininkystės kodus ir mėgino paimti nuo sąskaitos Šiaulių banke 45 000 litų.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios merginos išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Kauno policija praneša, kad ketvirtadienį apie 14 val. Pakalnės gatvėje gyvenančiai 27-erių metų merginai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo. Jis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Vėliau mergina pastebėjo, jog pasinaudojant jais paimta 2 tūkst. 200 litų paskola.

27 metų nusikaltėlė išgaudavo iš bedarbių elektroninės bankininkystės duomenis ir , kai pinigai buvo pervedami į sąskaitas, darydavo pavedimus sau. Pranešama, jog J. G. apmulkino penkis žmones. Nustatyta, jog nusikaltimus darė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Aferistė  įtariama sukčiavimu bei neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti asmenį, kuris įtariamas iš Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės apgaulės būdu išviliojęs internetinės bankininkystės kodus ir taip pasisavinęs pinigus. Suimtasis daug kartų teistas ir šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Jam pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.

Lietuvių bendrovė „Etronika“ sukūrė apsaugos sistemą, veikiančią „Microsoft Kinect“ platformos pagrindu, kuri yra skirta internetinės bankininkystės paslaugų saugumui užtikrinti, rašo „ArcticStartup“. Panašu, kad „Etronikos“ komandai pavyko sukurti paprastą, tačiau efektyvų įrankį. „Kinect“ įrenginio pagalba kompiuterinė sistema atpažįsta vartotojo veidą ir balsą bei leidžia internetinės bankininkystės paslaugomis naudotis tik konkrečiam asmeniui.

Apsimetę policijos pareigūnais ir  banko darbuotojais nusikaltėliai mėgina išpešti slaptus gyventojų duomenis. Antradienį sukčiai paskambino net dviem Ukmergės gyventojoms ir prisistatę policijos pareigūnais paaiškino, kad iš jų bankų sąskaitų yra „plaunami“ pinigai. Vėliau perduodavo ragelį „banko darbuotojui“, prašančiam pasakyti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, kodus ir slaptažodžius, asmens duomenis.

Banko „Snoro“ nacionalizacija turėjo įvykti savaitgalį, tačiau ją, „Lietuvos ryte“ pasirodžiusi publikacija, neplanuotai paankstino,  Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Tūkstančiai britų, kurie naudojasi internetine bankininkyste, tapo nusikaltėlių aukomis, kai kompiuteriai buvo užkrėsti „Trojan“ virusu, praneša Dailymail.co.uk. Apie 3000 neįvardyto banko klientų iš viso prarado 675 tūkst. svarų sterlingų. „Sumanusis“ virusas, tuštindamas banko sąskaitas, nesukėlė jokių įtarimų, mat rodė „įprastus“, o iš tikrųjų suklastotus banko duomenis.

SEB banko klientai, turintys regos negalią, internetinės bankininkystės paslaugomis galės naudotis įsigiję specialų slaptažodžių generatorių. Šie įrenginiai nuo įprastų skiriasi tuo, kad generatoriaus ekrane rodomi prisijungimo kodai dar ir pasakomi. Garsiniai slaptažodžių generatoriai bus išduodami SEB banko klientams, pateikusiems regos negalią patvirtinantį dokumentą. Šie prietaisai suteikiami nemokamai.