intelekto koeficientas

Mūsų kūnai kartais išduoda informaciją apie mus pačius dar patiems nespėjus to suvokti. Pavyzdžiui, raudonavimą, kai mums gėda. Pasak pranešimų, tai, kaip suspaudžiate rankas į kumštį, gali daug ką apie jus pasakyti. Pamirškite žvaigždžių ženklus – pasirodo, jūsų kumštis gali daug ką apie jus pasakyti. Nykštys kumščio viduje Mūsų kūnai kartais išduoda tai, ko nenorime. Mes raudonuojame, kai mums gėda, kalbame pakeltu tonu, kai meluojame, ir žaidžiame su plaukais, kai koketuojame su kitais.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Džiugi žinia svajotojams ir sofos mylėtojams – naujas tyrimas atskleidė ryšį tarp tingumo ir aukšto intelekto koeficiento (IQ). Užsisvajojimas ar sporto salės vengimas gali reikšti, kad jūs ne tik tingite, bet ir demonstruojate savo intelektą. Remiantis „Journal of Health Psychology“ paskelbtu tyrimu, žmonėms, turintiems aukštą intelekto koeficientą, viskas greitai nusibosta, todėl jie praleidžia daugiau laiko mąstydami.

Ar pagalvojote, kokios protingos galvos slepiasi po kvailų personažų, vaidintų žinomuose filmuose ar serialuose, kaukėmis? Ar žinojote, jog dalis kino ir muzikos žvaigždžių yra sėkmingi verslininkai ir investuotojai? Ar kada būtumėte pagalvoję, kad šie žmonės turi tokį aukštą intelektą?  Aukštas intelektas – tai stebuklinga duotybė, kuri leidžia žmonėms gyvenime užsiimti įvairiausiomis veiklomis ir daugelyje jų garantuoja sėkmę.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų su įspūdingais gyvenimo pasiekimais, buvusių vunderkindų, žmonių su didžiausiais intelekto koeficientais ir jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Istorija kupina įtakingų genijų, kurie sugebėjo pakeisti pasaulį. Tokios asmenybės kaip Sokratas, Leonardo Da Vinci, Isaacas Newtonas ir Albertas Einsteinas turėjo novatoriškų idėjų, kurios gyvuoja iki šiol. Portalas „Super Scholar“ nusprendė atrinkti 30 protingiausių dabar gyvenančių žmonių – akademikų, kurių gyvenimo pasiekimai įspūdingi, buvusių vunderkindų, žmonių, kurių didžiausias intelekto koeficientas, jaunų intelektualų, kuriems dar priešakyje visas gyvenimas.

Adelaidės universiteto (Australija) mokslininkai surado ryšį tarp kūdikio svorio ir jo intelekto koeficiento (IQ). Mokslininkai, ištyrę 13,8 tūkst. naujagimių duomenis, padarė išvadą, kad tai, kiek svorio kūdikis priauga per pirmąsias gyvenimo savaites, yra susiję su jo IQ, rašo Sciencedaily.com. Tyrimo rezultatai, išpublikuoti tarptautiniame leidinyje „Pediatrics“, rodo, kad naujagimiai, kurie per pirmąsias keturias savaites priauga 40 proc.

Tai, kaip mes matome mus supantį pasaulį, susiję su mūsų intelekto koeficientu (IQ), tikina psichologai iš Ročesterio universiteto (JAV). Jei siūlė 65 savanoriams, kurių IQ sudarė nuo 65 iki 140, peržiūrėti vaizdo klipą, kuriame tai pasirodydavo, tai dingdavo juodi ir balti objektai. Reikėdavo kuo greičiau pasakyti, kur juda vienas ar kitas objektas, iš kairės į dešinę ar atvirkščiai.

Dvylikametė pribloškė savo tėvus atlikusi intelekto koeficiento testą ir surinkusi daugiau taškų nei Albertas Einsteinas ar Stephenas Hawkingas. Neha Ramu surinko maksimalų taškų skaičių – 162. Intelekto koeficientas tokių asmenybių kaip Stephenas Hawkingas ar Billas Gatesas yra 160. Nors Albertas Einsteinas nėra atlikęs nė vieno tokio testo, yra manoma, kad jo intelekto koeficientas taip pat yra 160. N. Ramu šeima iš Indijos į Didžiąją Britaniją persikėlė tuomet, kai mergaitei sukako7-eri.

12 metų moksleivė buvo priimta į Mensa, didžiausią žinomą žmonių su aukštu intelektu oficialią organizaciją, po to, kai paaiškėjo, kad ji yra protingesnė už mokslininkus Albertą Einšteiną ir Stepheną Hawkingą.

„Reddit“ paprašė skaitytojų atsiųsti pastebėjimus, kurie jų darbe yra savaime suprantami, tačiau kai kuriuos pašaliečius gali nustebinti. Genetikos ekspertai teigia, kad tirdami vaikus ir jų tėvus išsiaiškino šokiruojančią aplinkybę. 10 proc. atvejų vaikų biologinis tėvas yra visai ne tas kurį nurodė mama. Stomatologų teigimu, kokaino vartojimas prieš apsilankant pas stomatologą gali lemti mirtį.

Vieną dieną galime būti daug protingesni nei esame dabar. Būtent to tikisi neuromokslininkai, besistengiantys suprasti protinių gabumų esmę. Jie jau nustatė, kad aukštą intelekto koeficientą (IQ) turinčių žmonių smegenys yra labiau kompleksinės, o neuronų takai jungia atokias smegenų sritis. Tuo metu mažesnių protinių gebėjimų žmonių smegenys sukonstruotos paprasčiau, čia neuronų takai trumpesni.

Remiantis naujausiu norvegų mokslininkų tyrimu, mokymasis gali padidinti intelektą, praneša BBC. Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pateiktame tyrime teigiama, jog papildomi mokykloje praleisti metai gali padidinti intelekto koeficientą beveik keturiais balais. Pasak tyrimo autorių, mokymasis turi „labai didelę įtaką“ intelekto koeficientui ankstyvoje pilnametystėje. Ryšys tarp aukštesnio intelekto koeficiento ir mokymosi jau yra patvirtintas, teigia autoriai.

Naujas tyrimas parodė, kad protiniai paauglių sugebėjimai gali išaugti arba smukti žymiai smarkiau, nei buvo manyta. Iki šiol buvo manoma, kad intelektualiniai gebėjimai, matuojami IQ, per visą gyvenimą išlieka gana statiški – t.y. pokyčiai būna labai nežymūs. Pasirodo, tai netiesa, rašo bbc.co.uk. Gebėjimai gali kisti, ir netgi itin sparčiai bei smarkiai. Buvo atliktas eksperimentas su paaugliais – pirmiausia su 14-mečiais, vėliau pakartotas jiems sulaukus 18-os.

Tyrimų bendrovė „Aptiquant“ patikrino daugiau nei 100 tūkstančių įvairių naršyklių naudotojų intelekto koeficientą. Paaiškėjo, kad naršyklių „Chrome“, „Firefox“ ir „Safari“ naudotojų IQ yra vidutinis, „Internet Explorer“ naudotojų intelekto koeficientas yra žemesnis už vidutinį, o „Opera“ – aukštesnis. „Aptiquant“ tyrimas parodė, kad „Opera“ naudotojų IQ beveik pasiekė 130. Nedaug atsiliko naršyklės „Camino“ naudotojai.

Žmogaus intelekto koeficiento (IQ) matavimas yra netikslus mokslas ir būtent dėl šios priežasties Gineso rekordų knyga dar 1990 metais pašalino didžiausio IQ kategoriją, rašo portalas „Business Insider“. Vis dėlto, norint išsiaiškinti protingiausius pasaulio žmones reikia remtis ne vien tik oficialiais testais, kurių rezultatai gali kaskart būti skirtingi, tačiau ir įvairiais gandais bei paskalomis. Štai sąrašas žmonių, kuriuos portalas „Business Insider“ išskyrė kaip protingiausius pasaulyje.

Victoria Cowie yra vienuolikos metų mergaitė ir iš pirmo žvilgsnio ji visiškai nesiskiria nuo savo bendraamžių.  Tačiau neseniai atlikus intelekto koeficiento testą ji surinko 162 balus – mergaitė lenkia tokius autoritetus kaip Albertas Einšteinas, Stephen Hawking ar Billas Gatesas. Keturi prestižiniai universitetai jau pasiūlė V. Cowie stipendiją. Mergaitė tikina esanti laiminga, tačiau nesitikėjo tokių rezultatų.

Didžiosios Britanijos mokslininkai, remdamiesi neseniai atlikto nesudėtingo statistinio eksperimento rezultatais, teigia, kad liberalų ir ateistų intelekto koeficientas (IQ) yra aukštesnis, nei konservatorių ar tikinčiųjų. Kaip teigia Londono Ekonomikos ir politinių mokslų mokyklos (London School of Economics and Political Science) evoliucijos psichologijos tyrinėtojas Satoshi Kanazawa, žmonės yra konservatyvūs, daugiausia domisi šeima ir draugais. Pasak jo, taip lėmė evoliucija.