gyvybės paieškos

Remiantis tyrimais (pavyzdžiui, atliktais NASA Keplerio kosminiu teleskopu), apskaičiuota, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 30 milijardų planetų, kur gali egzistuoti gyvybė. Newscientist.com klausia, kaip atskirti pelus nuo grūdų ir išsiaiškinti, kurios iš jų – gyvenamos? Nuo XX a. 7 dešimtmečio ateivių paieškų strategijos rėmėsi tvirta prielaida, kad šių gyvybei palaikyti reikalingi cheminiai elementai, panašūs į esančius Žemėje.

Kitas žingsnis NASA vykdomoje Marso planetos tyrimų programoje bus jos grunto mėginių ir akmenų parskraidinimas į Žemę. Apie tai pranešė NASA sudarytas patariamasis mokslininkų komitetas „Mars Program Planning Group“ (MPPG), kuriam pavesta įvertinti galimas būsimas NASA misijas į Marsą smarkaus kosminių programų finansavimo „karpymo“ sąlygomis.

Tokia prognozė Holivudo režisierių vyzdžius nesunkiai konvertuotų į JAV dolerio simbolius... Tačiau, pasirodo, dar šį šimtmetį įvyksiančio kontakto su nežemiškuoju protu galimybės nesikrato net ir Oksfordo universiteto profesoriai. Maža to, jie ragina tam ruoštis.

Rytoj arba sekmadienį iš Kanaveralo kyšulio (Florida) turėtų pakilti NASA raketa „Atlas 5“, skraidinsianti į Marsą marsaeigį „Curiosity“. Jei nesutrukdys blogos oro sąlygos, raketa turėtų pakilti šeštadienį 10.02 val. vietos laiku. JAV kariuomenės meteorologai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad planuojamo starto laiku oro sąlygos bus palankios. Jei orai pasikeistų,  starto laikas gali būti atidėtas iki 11.45 val. arba perkelats į sekmadienį, praneša „Space.

Baltosios nykštukės – tamsios, tankios mirštančios žvaigždės – nėra populiariausi medžioklės plotai tarp egzoplanetų ieškotojų. Nežemiškosios gyvybės ieškoma ten, kur yra saulė, panaši į mūsiškę. Erikas Egolas (Eric Agol), Vašingtono valstijos Sietlo universiteto astronomas mano, kad baltųjų nykštukių neverta pamiršti. Jo nuomone, tokios žvaigždės gali palaikyti gyvybę savo planetose milijardus metų.

Turbūt vienas iš svarbiausių egzistencinių klausimų, į kuriuos bandė ir tebebando atsakyti žmonija, yra „Ar mes vieniši Visatoje?“. Kol kas vienareikšmiško atsakymo nesulaukėme, nors bandymų būta, ir ne vieno. Visgi nueitas jau nemažas kelias, bandant suprasti gyvybės prigimtį ir galimybes jai egzistuoti kitose planetose.

Mokslininkai gyvybės kituose dangaus kūnuose ieško ne tik teleskopais ar radijo bangomis. Jau kelis dešimtmečius bandoma sukurti patikimą eksperimentą, kuriuo būtų galima detektuoti net pačius egzotiškiausius sutvėrimus, įskaitant ne anglies pagrindu susiformavusius organizmus. Argentinos mokslininkai teigia sukūrę tam reikalingą įrangą.

JAV kosmoso agentūra sprendžia dėl 28 potencialių misijų, kurių tikslas – gyvybės paieškos Saulės sistemoje ir už jos ribų. „Astobiologija ir gyvybės paieškos yra svarbiausia, ko turėtume imtis toliau tiriant Saulės sistemą“, – teigė Cornellio universiteto Itakėje, Niujorke, mokslininkas Steve'as Squyresas. „Mes laukiame 28 skirtingų misijų, kurios apimtų viską nuo ant Merkurijaus nusileisti galėsiančių aparatų iki aparatų, praskriesiančių pro Saulės sistemos pakraščiuose esančius objektus.