grupė seimo

Grupė Seimo narių siūlo pataisas, kad nuo sovietų agresijos nukentėję laisvės gynėjai daugiau naudotųsi reabilitacijos paslaugomis. Šiuo metu laisvės gynėjams ar jų šeimoms skiriamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau maitinimo ir pragyvenimo išlaidos reabilitacijos metu nėra apmokamos.

Grupė Seimo narių ketvirtadienį įregistravo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Kaip pranešė vienas iš pataisų iniciatorių, konservatorius Mindaugas Skritulskas, šiuo projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir logiškai tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas.

Grupė Seimo narių siūlo leisti kremuotų palaikų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje toliau nuo kranto, upėse, išskyrus gyvenamąsias teritorijas. Pagal dabartinę tvarką, kremuoti palaikai yra laidojami dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke. Taip pat kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.

Grupė Seimo narių siūlo naujų elektromobilių įsigijimui, neviršijant 35 tūkst. eurų sumos, taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak įstatymo iniciatoriaus, socialdarbiečio Petro Čimbaro, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės. Anot parlamentarų, PVM lengvata elektromobiliams padėtų greičiau atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimo Lietuvoje.

Grupė Seimo narių siūlo švelninti taisykles, kaip pranešti apie savižudybę, Seime anksčiau uždraudus skelbti jos būdą. Keli opoziciniai Seimo nariai siūlo nustatyti, kad būtų draudžiama nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdus antraštėse bei televizijos laidų anonsuose, o bet kokiame turinyje – detales.

Grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. Tokias pataisas teikia 20 Seimo narių iš skirtingų frakcijų, daugiausiai opozicinių – konservatorių, liberalų, socialdemokratų, taip pat Mišrios Seimo narių grupės.

Grupė Seimo narių siūlo į papildomus renginius mokyklose leisti tik su tėvų raštišku sutikimu, mokiniams diegti gebėjimą kurti ir išsaugoti šeimą, „pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu“. Daugiausiai konservatorių, „valstiečių“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų pasirašytu projektu į švietimo tikslus būtų įrašomas gebėjimas kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą.

Grupė Seimo narių šią savaitę pasiūlė keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą (ŠMM). Pagal jį, ŠMM turėtų vadintis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Seimo rezoliucijos projektą pasirašė 28 parlamentarai iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų, tarp jų – ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Dokumente rašoma, kad ministerijos pavadinimo pakeitimas leistų pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą fizinio aktyvumą ir sporto srityse bei sustiprintų valstybės vaidmenį sporte.

Grupė Seimo narių siūlo kitus metus skelbti Laikinosios sostinės metais. Taip būtų paminimas šimtmetis nuo Kauno tapimo laikinąja Lietuvos sostine. „2019 metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos Respublikos Laikinąja sostine ir jau Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metinės buvo minimos jau Kaune“, – rašoma Seimo narių parengtame projekte.

Grupė Seimo narių siūlo nuo 141 iki 101 mažinti renkamų parlamentarų skaičių. Trečiadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistruota tai numatanti Konstitucijos pataisa. Ją pasirašė 36 įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys politikai. Nėra tik Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų parašų. Siūloma į Konstituciją įrašyti, kad „Seimą sudaro Tautos atstovai - 101 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.

Konstitucinis teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje aiškinsis, ar valstybė turėtų remti visas įregistruotas partijas. Grupė Seimo narių yra apskundę įstatymus, pagal kuriuos valstybės biudžeto milijonai išdalijami tik toms partijoms, kurios per rinkimus gavo ne mažiau nei 3 proc. rinkėjų balsų. Dabar valstybės biudžeto dotacija paskirstoma tik toms partijoms, už kurias per paskutinius rinkimus balsavo ne mažiau nei 3 proc. rinkėjų. Šiemet tam skirta per dvidešimt milijonų litų.